Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis – išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamasis pats visiškai pripažino kaltę ir paaiškino važiavimo ir lenkimo aplinkybes iki eismo įvykio. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti anksčiau aprašyti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinamasis L. N. 2018 m. sausio 19 d. apie 16.55 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį Subaru Legacy Outback, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atlikdamas lenkimo manevrą, aplenkęs transporto priemonę ir sugrįždamas į savo eismo juostą, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas dėl slidžios kelio dangos, nesuvaldė automobilio, dėl to automobilį užmetė į kairį šoną ir su dešiniu automobilio šonu trenkėsi į priešpriešiais atvažiuojantį automobilį "Volkswagen Transporter", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. G., šio eismo įvykio metu nukentėjo automobilio "Volkswagen Transporter" vairuotojas V. G., kuriam dėl nosies, kairio peties, krūtinės ląstos, abiejų plaštakų bei dešinio kelio sąnario sumušimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio Subaru Legacy Outback, keleiviams padaryti šie sužalojimai: A. Š. dėl galvos smegenų sumušimo ir povaratinklinės kraujosruvos, kairio raktikaulio petinio galo, krūtinkaulio ir dešinės pusės III-IV-V-VI šonkaulių lūžių, plaučių sumušimo ir dešinės pusės pneumotorakso (oras pleuros ertmėje) bei poodinė krūtinės ląstos emfizemos krūtinės ląstos emfizemos, krūtinės VI, juosmens I, II slankstelių lūžių ( juosmens II slankstelio lūžio kompresinio skeveldrinio su nugaros smegenų pažeidimu, kietojo smegenų dangalo plyšimu), dubens kaulų abipusių lūžių, suardę dubens žiedo vientisumą, dėl sužalojimų išsivysčius ūmiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, liko abiejų paraparezė, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, I. D. dėl antrojo slankstelio (ašies) lūžimo ir dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo - 33 ir 48 dantų srityje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; M. V. dėl trauminio kepenų plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę (duomenys neskelbtini) nuo patirtų sužalojimų mirė.

Tarp nurodytų kaltinamojo veiksmų ir M. V. žūties bei A. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo, I. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir V. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys: kaltinamojo lenkimo manevras ir greičio padidinimas slidžiame kelyje lėmė tai, kad įvyko stiprus transporto priemonių susidūrimas, dėl to kilo pasekmės – vienas asmuo žuvo, kiti trys buvo sužaloti. Darytina išvada, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, kadangi jam nepažeidus kelių eismo taisyklių, t. y. slidžiame kelyje nelenkiant automobilio ir nepadidinus važiavimo greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jis pradėjo lenkti įsitikinęs, kad yra pakankamas atstumas aplenkti kitą mašiną, jis matė kelią, vėliau jau pradėjus manevrą, jam atrodė, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiuoja kita mašina, kuri gali kliudyti jam baigti lenkimą, dėl to jis padidino greitį, neįvertinęs, kad mašina taps nevaldoma, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, t. y. nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (vairavimo ir asmeninę patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo L. N. nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 5 dalį.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir tvarką. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 d.). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 str. 4 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog V. N. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra kaltinamojo mama, darbo dienomis L. N. po darbo grįžta į mamos namus, juose gyvena, jie nuolat bendrauja, jų santykiai yra artimi. Pretendentė tapti laiduotoja V. N. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno yra labai gerai charakterizuojama. Ji neteista, nebausta administracine tvarka (t. 3, l. 64, 65), ji po eismo įvykio, kai jos sūnus L. N. buvo sužalotas, pati dalyvavo žuvusio M. V. laidotuvėse, nuvežė pinigų laidotuvių išlaidoms padengti, vėliau organizavo nukentėjusiesiems psichologinę pagalbą. Teismas mano, kad pretendentė tapti laiduotoja yra artima savo sūnui, suvokia jo padarytą veiką, stengiasi padėti nukentėjusiesiems ir gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam L. N.. Nukentėjusieji ir jų atstovė teismo posėdžio metu neišreiškė prieštaravimų laidavimo instituto taikymui. Kaltinamasis labai gailisi dėl jo padaryto eismo įvykio, pateikė duomenų apie save, savo šeimą, darbą, iš kurių daroma išvada, kad kaltinamasis yra atsakingas, rūpestingas žmogus, vertas to, kad jam ir jo šeimai būtų suteikta galimybė su lengvesnėmis teisinėmis pasekmėmis toliau gyventi, dirbti, atlyginti padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje – kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino turtinę žalą, iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą, todėl yra pagrindo manyti, kad padaryta žala bus visiškai atlyginta, kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis L. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). L. N. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo skaudūs padariniai, šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas gali, bet neprivalo skirti paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant šį klausimą įvertintina tiek kaltinamojo asmenybė, kuri anksčiau aptarta, kaip teigiama, tiek veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis pažeidė tik bendrąsias kelių eismo taisyklių normas, jis turėjo teisę vairuoti, buvo blaivus, neviršijo leistino greičio, tačiau jo greitis nebuvo saugus. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo darbinę veiklą. Jis tarnauja kariuomenėje, jo tarnybos vieta priklauso ne nuo jo pasirinkimo, bet nuo vadovybės paskyrimo. Kaltinamasis nurodė, kad tarnybos metu pasitaiko atvejų, kai turėti vairavimo teisę jam yra būtina. Be to, kaltinamasis į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini) važiuoja iš jo tėvų namų (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamojo darbo, šiuo atveju tarnybos, pobūdis savaime neeliminuoja galimybės uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamos bylos kontekste tai nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga. Kaltinamajam teisė vairuoti apsunkintų tarnybą (duomenys neskelbtini), bei iškiltų grėsmė jam prarasti pajamų šaltinį. Kaltinamasis gaudamas pastovias pajamas už tarnybą turėtų galimybę greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai išgyvena dėl padaryto eismo įvykio, paties įvykio kilimas ir sukeltos sunkios pasekmės padarė įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje atsakingiau laikytųsi KET reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga.

Automobilis "Subaru Legasy Outback", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, l. 44-46), užvedimo raktas, vokas su dokumentais grąžintini savininkui L. N. jo neribotam disponavimui. L. N. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl jo vairuoto automobilio konfiskavimo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos BK 72 str.).

Automobilis "VW Transporter", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas tolimesniam saugojimui savininkui UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui M. P. (t. 1, l. 65-66) grąžintinas savininkui UAB "(duomenys neskelbtini)" neribotam disponavimui.

2018-06-27 I. V. pateikė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, R. V. pateikė civilį ieškinį 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, A. V. pateikė civilį ieškinį 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 4298,07 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, l. 140-163). Nukentėjusieji A. V., I. V., R. V. ir jų atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė jiems atlygino 5 000 Eur neturinės žalos lygiomis dalimis, kiekvienam po 1666,66 Eur; draudimo bendrovė ir L. N. atlygino visą turtinę žalą A. V.. Taip pat nurodė, kad per laidotuves kaltinamojo mama atvežė ir perdavė A. V. 3000 Eur. Gautomis sumomis nukentėjusieji mažina pateiktus ieškinius ir nurodė, kad yra likusi neatlyginta neturtinė žala: A. V. 15 333,34 Eur, I. V. ir R. V., kiekvienam po 8 333,34 Eur

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Dėl M. V. žūties eismo įvykio metu nukentėjusioji A. V. iš viso prašo jai priteisti 20 000 Eur, nukentėjusieji A. V. ir R. V. – iš viso po 10 000 Eur. neturtinės žalos atlyginimui. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį A. V. ieškinyje nurodė, kad M. V. buvo jos sūnus, jų santykiai buvo labai artimi. Telefonu sužinojusi apie sūnaus žūtį ji patyrė šoką, neteko sąmonės. Visa šeima nuvažiavo į ligoninę atpažinti žuvusio sūnaus, šokas buvo toks stiprus, kad A. V. iki šiol neprisimena pasiruošimo laidotuvėms, negali susitaikyti su sūnaus netektimi. Po laidotuvių motina nenorėjo gyventi, alpdavo. Galiausiai suprato, kad pati negali susidoroti su bėda, kreipėsi į gydytojus, iki šiol lankosi pas psichiatrą, tęsia gydymą. Teisiamojo posėdžio metu matėsi, kad A. V. dar negali kalbėti apie sūnaus M., žūtį. Pagrįsdami neturtinės žalos dydį I. V. ir R. V. nurodė, kad abu labai išgyveno dėl sūnaus ir brolio netikėtos žūties, patyrė didžiulį dvasinį skausmą ir sukrėtimą. Jie buvo labai artimi. Teisiamojo posėdžio metu R. V. nurodė, kad jis neteko vienintelio brolio, su kuriuo artimai bendravo, rasdavo namuose grįžęs iš mokslų, o dabar atrodo turšti namai. Po nelaimės jų šeimai gyvenimas apsivertė, labai sunku ištverti pasikeitimą. Jis nuolat galvoja apie žuvusį brolį, dėl to negali susikaupti atlikdamas darbus.

Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos ir nagrinėjamos aplinkybės bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo M. V., nukentėjusieji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimai savaime nėra grubūs, nors ir įvyko sunkios pasekmės, kadangi pažeidimai nėra lemti šiurkštaus, chuliganiško KET nesilaikymo, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, savo kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, jis su savo tėvų pagalba organizavo psichologinę pagalbą nukentėjusiesiems, po gydymosi pats susitiko su nukentėjusiais, jų atsiprašė. Kaltinamasis akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, atlygino visą turtinę žalą. Kaltinamasis nėra teistas, nors anksčiau vieną kartą baustas už KET pažeidimą, tačiau jis smulkus, todėl negalima daryti išvadą, kad kaltinamasis būtų nuosekliai ėjęs nelaimės link.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Nagrinėjamu atveju yra net trys nukentėjusieji, todėl nustatant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į nukentėjusiųjų skaičių. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), t. y. nuo 4344 Eur iki 43443 Eur.

Nukentėjusiųjų A. V., I. V., R. V. ieškinio reikalavimai vertintini kaip pagrįsti, prašomos priteisti sumos yra pakankamai adekvačios, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, į tai, kad M., dar gyveno kartu su tėvais ir broliu, nebuvo sukūręs atskiros šeimos, todėl palaikė glaudžius santykius su tėvais ir vieninteliu broliu. Nukentėjusiosios A. V. ieškinys tenkintinas visiškai – 15 333,34 Eur sumai, nes ji neteko jauno, tik suaugusio sūnaus, kuris kūrė ateities planus, tačiau gyveno kartu su ja, po įvykio sutriko jos sveikata, kurios gydymas dar nebaigtas iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad motinos emocinis ryšys su sūnumi buvo labai artimas, jai netektis sukėlė didžiausią šoką, todėl jos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jai priteistina didesnė žalos atlyginimo suma, nei žuvusiojo tėvui ir broliui.

Atsižvelgiant į tai, kad I. V. neteko jauno, suaugusio, kartu gyvenančio sūnaus, R. V. neteko vienintelio brolio, teismas pripažįsta, kad jų ieškiniai, kiekvieno po 83 333,34 Eur yra tenkintini.

Kaltinamasis L. N. nors pats susižalojo eismo įvykio metu, tačiau yra pasveikęs, jis turi pastovias pajamas, todėl turi galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Tai, kad kaltinamasis yra įgijęs turto ir turto įgijimui yra gavęs paskolą, nėra pagrindas jo turtinę padėtį vertinti kaip labai sudėtingą ir mažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tenkinant ieškinius ir nustatant tokio dydžio neturtinę žalą bus išlaikyta nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyra, nes kaltinamajam skiriamos švelniausios pasekmės dėl eismo įvykio, jo byla nutraukiama pagal laidavimą ir tenkinant civilinius ieškinius bus teisingai atlyginama nukentėjusiųjų patirta neturinė žala. Tai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o bendra suma atitinka kasacinio teismo įvardintų priteistinų neturtinės žalos sumų dydį.

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius dėl I. V., A. V., R. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patyrė 271,96 Eur išlaidų (t. 3, l. 55-56). Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1-2 d., 106 str. 2 d.).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo išlaidų, susijusių su automobilio "Subaru Legasy Outback", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimu ir saugojimu po eismo įvykio: 190,90 Eur automobilio transportavimo išlaidas, ir 33,30 Eur šio automobilio saugojimo išlaidas – (t. 1, l. 48-61). Atsižvelgiant į tai, jog šias išlaidas (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariatas patyrė dėl L. N. kaltės, jas tikslinga pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė kaltinamajam L. N. nėra paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

L. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį V. N., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. N. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

L. N. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti.

Priteisti iš L. N. A. V. 15 333,34 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. N. I. V. 8 333,34 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. N. R. V. 8 333,34 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš L. N. 271,96 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 96 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) - AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) - AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) - UAB (duomenys neskelbtini) banke, nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą teisinę pagalbą.

Automobilį "Subaru Legasy Outback", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, l. 44-46), užvedimo raktą, voką su dokumentais grąžintini savininkui L. N. jo neribotam disponavimui.

Automobilį "VW Transporter", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugojimui savininkui UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui M. P. (t. 1, l. 65-66) grąžintini savininkui UAB "(duomenys neskelbtini)" neribotam disponavimui.

Priteisti iš L. N. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), proceso išlaidas – 190,90 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 90 centų) automobilio "Subaru Legasy Outback", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidų ir 33,30 Eur. (trisdešimt tris eurus 30ct.) šio automobilio saugojimo išlaidų.

Išaiškinti L. N., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.