Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo S. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Įstatyme įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas, be kita ko, reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis). Teismų praktikoje nurodoma, jog byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022). Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).

CPK 282 straipsnis numato, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis). Teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išieškojimas iš skolininko kildinamas būtent iš išlaikymo vaikams priteisimo, dėl šios priežasties pripažįstama, kad išieškojimas yra skubaus vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teismo sprendimai, kurio pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai ir pradėtos vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo, nebuvo vykdomas gera valia, dėl ko ir buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas.

CPK 651 straipsnio 1 dalies numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 653 straipsnyje įtvirtinta, jog vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje vykdomos - vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 409,73 Eur ir 1 362 Eur išlaikymo išieškojimo iš skolininko G. T., išieškotojos S. T. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 720 Eur išieškojimo iš skolininko G. T., išieškotojos S. T. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 699,50 Eur išieškojimo iš skolininko G. T., išieškotojos S. T. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos išieškojimo iš skolininko G. T. išieškotojos S. T. naudai.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad bendra vykdymo išlaidų suma sudaro 1 035,85 Eur kurias liko išieškoti.

Pareiškėjas prie skundo taip pat pridėjo darbo sutartį 2025 m. rugsėjo 5 d. Nr. 13800, AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas ir dirba, bei projektinio darbo sutartį, kurioje darbovietė nurodoma „(duomenys neskelbtini)“.

2025 m. gruodžio 8 d. antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje buvo gautas skolininko G. T. skundas, kuriuo skolininkas prašo iš dalies sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose t. y. sustabdyti išieškojimą iš skolininko G. T. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių iki 2026-03-08. Antstolė 2025 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, išieškojimas iš skolininko kildinamas būtent iš išlaikymo vaikams priteisimo, dėl šios priežasties pripažįstama, kad išieškojimas yra skubaus vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teismo sprendimai, kurio pagrindu išduotas vykdomieji dokumentai ir pradėtos vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo, nebuvo vykdomas gera valia, dėl ko ir buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas.

Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nurodyta „vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečio asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.) apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Nesant vykdomojoje byloje pateiktų jokių pareiškėjo duomenų apie jam priklausančias lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas (CPK 738, 739 straipsniai), teismas sprendžia, kad antstolis, nurašydamas skolos sumas nuo pareiškėjo sąskaitos, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų. Dėl šių priežasčių, skolininko prašymas iš dalies sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose t. y. sustabdyti išieškojimą iš skolininko G. T. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių iki 2026-03-08 atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, teismas sprendžia, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikė proporcingas vykdymo priemones ir tinkamai informavo skolininkę apie vykdomą procesą, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 – 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. T. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.