- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-993-648-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- J. B., G. S.
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-993-648/2011
2.3.6.4.5.
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Teresėlės Kazlauskienės,
Žemesnės instancijos teismas
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. B. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo
G. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. S. atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, sumokant ją iki 2011 m. gruodžio 1 d.
J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, sumokant ją iki 2011 m. gruodžio 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. už tai, kad ji padėjo valstybės tarnautojai reikalauti kyšio už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent: nuteistoji, žinodama, jog N. S., tikrindama Trakų rajono savivaldybės administracijos paskelbtuose 2007-06-27 supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo dalyvavusių UAB „K (duomenys pakeisti)“ ir UAB „H (duomenys pakeisti“ bendrą konkursinį pasiūlymą bei 2007-07-04 supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo dalyvavusios UAB „K“ konkursinį pasiūlymą ir bendrovių papildomai pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp pateiktų dokumentų trūksta minėtiems konkursų dalyviams suteikto ISO 14000 kokybės sertifikato ar lygiaverčio sertifikato kopijos, 2007-08-02, apie 15.43 val., būdama nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio su N. S., buvusia darbo vietoje - Trakų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriuje, Vytauto g. 33, Trakuose, metu pasiūlė pastarajai pakeisti UAB „K“ bei bendru pasiūlymu UAB „K“ ir UAB „H“ pateiktus konkursinius pasiūlymus bei į juos įdėti reikiamus dokumentus ir tą pačią dieną, 18.45 val., vykusio pokalbio metu N. S. pasiūlė nurodyti už minėtus veiksmus norimo gauti kyšio dydį. Nuteistoji tą pačią dieną, 16.16 val., vykusio telefoninio pokalbio metu UAB „K“ subrangovo UAB „V (duomenys pakeisti)“, kuri turėjo atlikti dalį Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo būdu perkamų Lentvario ežero pietinės dalies ir Didžiulio ežero valymo darbų, informavo direktorių J. B. apie N. S. nustatytus trūkumus. G. S. 2007-08-03, 8.17 val., būdama nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu su J. B., buvusiu nenustatytoje vietoje, aptarė galimybę duoti kyšį N. S. už sąlygų pakeisti dokumentus sudarymą. Tęsdama nusikalstamą veiką, G. S. 2007 m. rugpjūčio 2 ir 3 d. vykusių telefoninių pokalbių su N. S. ir J. B. metu aptarė galimybes pakeisti dokumentus minėtuose konkursiniuose pasiūlymuose ir suderino dokumentų pakeitimo aplinkybes. 2007-08-03, 8.30 val., G. S., būdama nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu susitarė su N. S., kad pastarosios naudai iš konkurso dalyvio - UAB „K“ atstovų už neteisėtų veiksmų atlikimą UAB „K“ naudai pareikalaus 5 procentų nuo bendrovių konkurse pasiūlytų darbų vertės dydžio kyšio ir pažadėjo šį kyšio reikalavimą perduoti UAB „K“ atstovui. Tą pačią dieną, 8.36 val., G. S., būdama nenustatytoje vietoje, N. S. reikalavimą duoti kyšį telefoninio pokalbio metu perdavė J. B., buvusiam nenustatytoje vietoje, kuris, išgirdęs šį reikalavimą, pasiūlė 5 000 litų kyšį. Tą pačią dieną, 9.06 val., vykusio telefoninio pokalbio metu G. S. informavo N. S., buvusią darbo vietoje - Trakų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriuje, Vytauto g. 33, Trakuose, kad pastarosios reikalavimą duoti kyšį ji perdavė UAB „K“ atstovui ir perdavė J. B. pasiūlymą duoti 5 000 litų kyšį už pastarosios neteisėtus veiksmus. To paties pokalbio metu N. S. nesutikus už jos neteisėtus veiksmus paimti siūlomo dydžio kyšio ir kartu sutarus naują kyšio dydį - 1 procentą nuo bendrovės bei jos partnerių minėtuose konkursuose pasiūlytų darbų vertės be PVM, kas sudaro 11 696 Lt ir 13 094 Lt. G. S. sutarė su N. S., kad nuteistoji perduos UAB „K“ atstovui naują reikalavimą ir, 9.17 val. telefoninio pokalbio metu, būdama nenustatytoje vietoje, J. B. perdavė naują N. S. reikalavimą duoti kyšį.
J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas UAB „K“ interesais, per G. S. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: nuteistasis 2007-08-02, 16.16 val., telefoninio pokalbio metu iš UAB „D (duomenys pakeisti)“, atlikusios Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų administravimą, direktorės G. S. sužinojo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė N. S., tikrindama Trakų rajono savivaldybės administracijos paskelbtuose 2007-06-27 supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo dalyvavusių UAB „K“ ir UAB „H“ bendrą konkursinį pasiūlymą ir 2007-07-04 supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo dalyvavusios UAB „K“ konkursinį pasiūlymą bei bendrovių papildomai pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp pateiktų dokumentų trūksta minėtiems konkursų dalyviams suteikto ISO 14000 kokybės sertifikato ar lygiaverčio sertifikato kopijos. Tą pačią dieną jis, J. B., su G. S. telefoninių pokalbių metu aptarė galimybes pakeisti dokumentus minėtuose konkursiniuose pasiūlymuose ir suderino dokumentų pakeitimo aplinkybes. 2007-08-03, 8.17 val., J. B., būdamas nenustatytoje vietoje, būdamas suinteresuotas tuo, kad jo vadovaujama UAB „V“ pagal susitarimą su UAB „K“ atliktų dalį Lentvario ežero pietinės dalies ir Didžiulio ežero valymo darbus, telefoninio pokalbio metu su G. S., buvusia nenustatytoje vietoje, aptarė galimybę duoti kyšį N. S. už tai, kad pastaroji sudarytų sąlygas pakeisti dokumentus minėtuose konkursiniuose pasiūlymuose. G. S., žinodama, kad J. B. sutinka duoti kyšį N. S. už tai, jog pastaroji atliktų neteisėtus veiksmus, ir 2007-08-03, 8.30 val., iš N. S., buvusios darbo vietoje - Trakų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriuje, Vytauto g. 33, Trakuose, telefoninio pokalbio metu sužinojusi pastarosios reikalavimą duoti kyšį, 2007-08-03, apie 8.36 val., būdama nenustatytoje vietoje, J. B., buvusiam taip pat nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu perdavė N. S. reikalavimą duoti 5 procentų nuo minėtų bendrovių konkurse pasiūlytų darbų vertės dydžio kyšį už minėtų neteisėtų veiksmų atlikimą UAB „K“ naudai, o J. B. nurodė G. S. perduoti N. S., jog jis už minėtų neteisėtų veiksmų atlikimą siūlo 5 000 litų kyšį. Šį J. B. pasiūlymą duoti kyšį G. S. 2007-08-03, 9.06 val., būdama nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu perdavė N. S., buvusiai darbo vietoje - Trakų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriuje, Vytauto g. 33, Trakuose.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nurodytas nepagrįstas teiginys, kad jis pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai. Iš byloje esančių jo telefoninių pokalbių su G. S. garso įrašų matyti, kad išgirdęs informaciją apie neva trūkstamus dokumentus ir pasiūlymus juos pateikti sukeičiant konkursinio pasiūlymo lapus, taip pat reikalavimus sumokėti didelį piniginį atlygį už tokį papildomų dokumentų priėmimą, jis ne kartą išsakė abejones dėl pinigų mokėjimo ir nei karto nepasakė žodžių, kuriuos galima būtų įvertinti kaip jo paties iniciatyvą sumokėti 5 000 litų. Priešingai, atkakliai įkalbinėjamas sumokėti 5 procentus nuo projekto vertės, o po to kelis kartus raginamas pažadėti sumokėti 5 000 litų, jis nuosekliai reiškė abejones ne tik dėl reikalaujamos pinigų sumos, bet ir dėl paties mokėjimo, kol galiausiai dviejuose paskutiniuose pokalbiuose jis pareiškė, kad nemėtys, t. y. nemokės, pinigų. Pažymi, kad du pokalbiai dėl kyšio davimo galimybės vyko trumpą laiką – 2007-08-03, nuo 8.36 val. iki 9.20 val., o atsisakymas mokėti išsakytas tą pačią dieną, apie 9.27 val., ir pakartotas apie 9.45 val. Žodžiais „nu, ane?“ pritaręs G. S. menamam klausimui dėl 5 000 litų mokėjimo galimybės, po to vykusiuose pokalbiuose jis nuosekliai tai įvardino tik kaip svarstytiną galimybę ir nei karto nepasakė žodžių, kurie galėtų būti suprantami kaip jo valia aiškiai ir nedviprasmiškai pasiūlyti ar pažadėti kyšį.
Pasak apelianto, tai, kad jis atsisakė mokėti visą reikalaujamą kyšio sumą ir tikrai pats savo iniciatyva ir aiškia valia nepasiūlė kyšio akivaizdžiai matyti iš telefoninio G. S. ir N. S. pokalbio, vykusio iš karto po to, kai G. S. menamu klausimu išgavo jo pritarimą penkių tūkstančių sumai – G. S. informuoja reikalaujančią N. S., kad „jie ant to nesutinka....., jie dabar sutinka duoti 5 gabalus...“ (t. 1, b.l. 154). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad J. B. nors ir turėjo visas galimybes aiškiai išsakyti savo pasiūlymą arba pažadą tikrai sumokėti reikalaujamą ar bet kokią kitą pinigų sumą, tačiau savo noru neatliko tokio veiksmo ir savo noru baigė pokalbius su G. S. atsisakydamas mokėti („mėtyti“, „švaistyti“) pinigus N. S., neatliko jokių veiksmų nei dėl dokumentų sukeitimo ar pateikimo neoficialiu būdu, nei sumokėjo reikalautus iš jo pinigus, nors projekte numatyti darbai buvo atlikti.
J. B. teigimu, teismas neanalizavo garso įrašų turinio ir jų neaptarė nuosprendyje, apsiribodamas tuo, kad apelianto nusikalstamos veikos padarymą patvirtino G. S. ir N. S. parodymai, kurie nėra paneigti jokiais įrodymais, taip pat ir techninėmis priemonėmis užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Nebaigtą formuotis apelianto tyčią siūlyti ir netgi pažadėti sumokėti pinigus parodo tokie jo teiginiai 2007-08-03 telefoniniuose pokalbiuose:
1. 8.36 val.-8.39 val. pokalbyje į klausimus, kiek gali sumokėti ir reikalavimą sumokėti 5 procentus nuo projekto kainos, jis atsako: ...Ką aš žinau, kiek reikia?, ...Eik tu sau. Jo, o kiek?..., ...Penki procentai nuo kiekvieno to dalyko?..., ...Kažkokia nesąmonė..., ...Neturiu supratimo..., Taigi čia be proto..., ...Ne, nežinau..., ...Reik gal pasitart..., Nu o, kažkokia nesąmonė..., Gal abu. supranti, jau. Jeigu ką, sakyk, gal, gal paskui?..., ...Aš dabar nežinau kaip čia... Dabar sakyk, tik galimybė tokia yra tokia ir viskas, nu. Negali. Kadangi išvis tų grynų, blecha, čia problematiškai yra“ (t. 1, b.l. 150-152). Tai, kad apeliantas nei pasiūlė, nei pažadėjo sumokėti kyšį, patvirtina ir G. S. žodžiai N. S. baigiant tarpusavyje telefonu derinti reikalaujamą kyšio dydį – „tai vat, aš tuoj persuksiu, ar jie sutinka ant to vieno“ (t. 1, b.l. 157). Šis telefoninis pokalbis vyko 9.06 val.-9.15 val., t. y. netrukus po to, kai 8.36 val.-8.39 val. pokalbyje G. S. įvardino 5 tūkstančių sumą. Be to, pastaroji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji suprato J. B. žodžius kaip išsisukinėjimą, o ne kaip pažadą ar siūlymą sumokėti kyšį.
2. 9.17 val.-9.20 val. pokalbyje į pranešimą, kad sutinkama gauti iš J. B. vieną procentą nuo projekto kainos, t. y. į G. S. 8.36 val.-8.39 val. pokalbyje įvardintus 5 tūkstančius, nuteistasis vėl atsakė į klausimus dvejonėmis: „Vieno lygiai? Vienu procentu?... Tai vis tiek daug, blecha, ką? Reik šnekėt jau su Valentinu. Blemba, ne, nežinau. Jo. Nu gerai, gerai, gerai..., ...Čia nereikia gal nieko daryt?... Gerai gal, Gaudenta, mes pagalvosim..., Ačiū už informaciją. Pasišnekėsiu“ (t. 1, b.l. 160-161). Tame pačiame pokalbyje G. S. ištarti žodžiai taip pat patvirtina, kad jis dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl kyšio, teigdama, kad „tai tai, jeigu kas, tai tada jau jūsų sprendimas. Nu, aš sakau, nieko negaliu padaryt“.
3. 9.27 val.-9.30 val. pokalbį su G. S. J. B. iš karto pradeda informacija apie tai, kad jis pasitarė ir nuspręsta nemėtyti (pinigų), t. y. neduoti kyšio: „Nu. Gaudenta žinokit, blogai. ... Valentinas pasakė nemėtykim, supranti?“ (t. 1, b.l. 163). Svarbu ir tai, kad šį kartą pats apeliantas paskambino G. S..
4. 9.44 val.-9.47 val. kalbėdamas su G. S., J. B. dar kartą patvirtino, kad pinigų nemokės: „Nu, aš sakau absurdas kažkoks. ...Blemba, čia kažkaip. Nu, ne, negalim gi taip švaistytis“ (t. 1, b.l. 168).
Taigi, nuteistojo pasakyti žodžiai G. S. „nemėtyti (pinigų)“ (9.27 val.-9.30 val. pokalbis), „negalim gi taip švaistytis“ (9.44 val.-9.47 val. pokalbis) patvirtina jo savanorišką valią užbaigti pokalbius apie galimybę duoti reikalautą kyšį, taip pat akivaizdų atsisakymą siūlyti ir netgi žadėti duoti kyšį.
Kartu teismas neįvertino ir kitų svarbių J. B. tyčią formavusių faktinių aplinkybių, t. y. kad telefoniniai pokalbiai apie dokumentų sukeitimo ir piniginio atlygio už tai mokėjimą tema vyko nuteistojo atostogų metu, jam rengiantis ir dalyvaujant vestuvių pokylyje, pokalbiai vyko 2007-08-02 (ketvirtadienį), 16.16 val., 16.53 val. ir 17.30 val., bei 2007-08-03 (penktadienį) 8.17 val., 8.36 val., 9.17 val., 9.27 val. ir 9.44 val. Iš pokalbių matyti, kad ketvirtadienio popietę apeliantui buvo intensyviai pristatyta dokumentų trūkumo problema, o penktadienio ryte iškeltas klausimas, kiek jis gali mokėti už jam iškeltos problemos išsprendimą. Telefoniniai pokalbiai rodo, kad per 1 val. laiko nuo (8.36 val. iki 9.44 val.) susiformavo J. B. valia neduoti reikalaujamo kyšio.
Išvardinti motyvai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad egzistuoja visi faktiniai ir teisiniai pagrindai konstatuoti Lietuvos Respublikos BK 23 str. numatytą savanorišką atsisakymą pabaigti nusikaltimą (atsisakymą siūlyti ar žadėti kyšį), o ištirti įrodymai paneigia J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisiamajame posėdyje ištirtuose dokumentuose užfiksuota, kad vykdant Viešosios komisijos 2007-02-26 sprendimą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius dar 2007-02-26 raštu Nr. V-07-445 (t. 2, b.l. 58) ir 2007-07-27 raštu Nr. V-07-468 (t. 2, b.l. 83) pareikalavo papildyti konkursinio pasiūlymo dokumentus kvalifikacijos įrodymais ir reikiamu sertifikatu. UAB „K“ pateikė prašomus dokumentus 2007-07-27 raštu Nr. 2459 ir raštu Nr. 2460 (t. 2, b.l. 59, 84). Oficialūs prašymai pateikti papildomus dokumentus buvo išsiųsti ir kitoms dviem konkurse dalyvavusioms bendrovėms. Viešojo pirkimo komisija 2007-07-31 posėdyje išnagrinėjo gautus papildomus dokumentus ir priėmė sprendimus dėl konkurso dalyvių eilės nustatymo bei išsiuntė atitinkamus pranešimus. Taigi, po 2007-07-31 nebebuvo jokios prasmės teikti kokius nors papildomus dokumentus. Liudytoja J. S. paneigė dokumentų trūkumą. Ši svarbi aplinkybė gali būti įvertinta tik kaip apgaulės priemonė siekiant iš J. B. išreikalauti pinigų. Be to, nuteistasis, 2007-08-03 pokalbiuose atsisakęs duoti kyšį, neatliko jokių veiksmų su minėtais dokumentais. Nuteistoji G. S. savo parodymais taip pat patvirtino, kad tikrovėje ir ji buvo suklaidinta N. S. informacijos apie neva trūkstamus dokumentus, kurią ji persakė J. B.. Dėl šios priežasties būtina pašalinti aiškiai prieštaraujančią faktiniams duomenims Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatytą aplinkybę dėl J. B. nuteisimo dėl tariamo siekio papirkti valstybės tarnautoją už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Pasak apelianto, teismas 2011-05-09 nutartimi nutarė atnaujinti šioje byloje įrodymų tyrimą siekiant patikslinti kaltinimą, kadangi suformuluotas kaltinimas yra pareikštas netiksliai, t. y. neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir 227 str. 2 d. dispozicijose nurodytus nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius. Ši nutartis priimta nesant Lietuvos Respublikos BPK 256 str. išvardintų proceso dalyvių prašymų ir jau pabaigus įrodymų tyrimą, po kaltinamųjų paskutinių žodžių, nuosprendžio priėmimo stadijoje. Teismas 2011-05-09 nutartyje nemotyvuoja įrodymų tyrimo atnaujinimo ne tik tuo, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, bet ir aiškiai formuluoja reikalavimą tikslinti kaltinimo turinį inkriminuotų nusikalstamų veikų ribose. Todėl įrodymų tyrimas atnaujintas nesant Lietuvos Respublikos BK 256 str. 2 d. numatyto pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos draudžia teismui imtis iniciatyvos keisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-357/2005, 2K-216/06, 2K-104/2007). Prokurorui vykdant tokį teismo reikalavimą, 2011-05-16 prašyme pakeisti kaltinimą J. B. buvo suformuluota nauja esminė aplinkybė, t. y. kad jis kaltinamas pasiūlęs kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tokiais savo veiksmai teismas nesilaikė teismo nešališkumo principo ir pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą.
Pažymima, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog valstybės tarnautoja N. S., aktyviausia nagrinėjamo įvykio dalyvė, dar prokuroro 2009-08-31 nutarimu, kurį 2009-09-18 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu trumpam suklaidintas apeliantas buvo nuteistas, nors niekaip neparodė savo jokios iniciatyvos atlikti neteisėtus veiksmus, atsisakė duoti kyšį, taip pat neatliko jokių nusikalstamų veikų per daugiau kaip du mėnesius iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Todėl teismo nuosprendžiu buvo pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šalies argumentai
Nuteistoji G. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį dėl jai paskirtos bausmės ir paskiriant švelnesnę (kitos rūšies) bausmę.
Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nei vieno motyvo, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jos parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kad tiek su N. S., tiek su J. B. ji kalbėjo tik apie kyšį, tačiau niekada neėmė jokio kyšio, iš J. B. tikrai nereikalavo kyšio, kalbėdamasi tik informavo jį apie susidariusią padėtį. Kai vyko diskusijos, ji suprato, kad tai yra neteisėta, todėl diskusijos buvo nutrauktos. N. S. naudojosi jos nežinojimu apie esamus dokumentus. Apeliantė prisipažino kalta iš dalies dėl to, kad ji pasiūlė įdėti į konkurso medžiagą kitą dokumentą, paprašė, kad pati N. S. įvardintų sumą. Iki rugpjūčio pabaigos Europos Sąjungos pinigai turėjo būti įsisavinti. Ežerų valymui liko 3 mėnesiai laiko. Jeigu sutartis dėl ežerų valymo nebūtų pasirašyta iki 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigos, pinigai grįžtų į Europos Sąjungą. Visi dėjo pastangas, kad pinigai būtų įsisavinti. Naujo konkurso paskelbimas užtruktų 2 mėnesius, viskas žlugtų. Su J. B. buvo tik draugiška diskusija apie tai, ką daryti, jis kyšio nesiūlė. Taip pat ji parodė, kad buvo nuvažiavusi į Trakų rajono savivaldybę patikslinti informaciją dėl dokumentų, suabejojo N. S. kompetencija ir pasiūlė jai, kad nedirbtų su projektu. Apeliantės nuomone, „kyšio reikalavimas“ ir J. B. „informavimas apie susidariusią situaciją“ yra skirtingus dalykus reiškiančios sąvokos. Dėl šios priežasties teismas turėjo įvertinti „kyšio reikalavimo“ ir „informavimo apie susidariusią situaciją“ buvimą ar nebuvimą ne tik bendro pobūdžio teiginiais ar iš konteksto ištrauktais žodžiais, bet viso(-ų) pokalbio(-ių) kontekste ir sąryšyje su jos bei J. B. objektyviais veiksmais, nutraukusiais bet kokius nebaigtus pokalbius apie kyšio tariamą reikalavimą ar pažadą duoti. Pažymi, kad J. B. užbaigė diskusiją aiškia pozicija „nemėtyti pinigų“, ji pareikalavo, jog Trakų rajono savivaldybės administracija pašalintų N. S. iš projektų įgyvendinimo grupės.
G. S. teigimu, tiek ji, tiek J. B. teisiamajame posėdyje teigė, jog nusikalstamos veikos nebuvo baigtos, tačiau teismas nevertino šių teiginių. Nuosprendyje neanalizuojami įrodymai, juose esantys duomenys negretinami tarpusavyje bei nelyginami su nuteistųjų, liudytojų parodymais, jame nėra motyvų dėl įrodymų, kuriais remiamasi grindžiant teismo išvadas ir atmetant kitus įrodymus. Nuosprendyje taip pat nepateikti argumentai, kokie įrodymai paneigia jos parodymus, kur yra vienų ar kitų įrodymų prieštaringumas, iš kur tie prieštaravimai ir kokią įtaką jie turi surinktų įrodymų patikimumui. Be to, teismas nepasisakė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, pavyzdžiui, dėl bendrininkų rūšies (Lietuvos Respublikos BK 24 str.).
Pasak apeliantės, iš nuosprendžio sektų, kad telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotus pokalbius teismas pripažįsta įrodymais, tačiau jame tik teigiama, kad „ir nors G. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodydama, jog tai buvo tik diskusija, kurią inicijavo N. S., realiai nieko neįvyko – nei buvo pakeisti dokumentai, nei buvo duotas kyšis, jos argumentai paneigiami techninėmis priemonėmis užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, vykusiais tarp G. S. ir N. S., tarp G. S. ir J. B. nuo 2007-08-02 iki 2007-08-07 dėl konkursiniuose pasiūlymuose trūkstamų dokumentų, jų sukeitimo galimybių, kyšio bei jo dydžio už tai reikalavimo, pasiūlymo dėl kyšio davimo ir jo dydžio bei kitų su tuo susijusių aplinkybių“. Teismas nevertino telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotų teiginių bei pokalbių kontekstų, tarp jų ir kaltinimą neigiančių pasisakymų. Be to, nėra visiškai aišku, ką teismas turėjo mintyje įrašydamas teiginį, kad jos argumentai paneigiami techninėmis priemonėmis užfiksuotais telefoniniais pokalbiais dėl kitų su tuo susijusių aplinkybių.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas, skirdamas jai bausmę, iš esmės nepateikė motyvų dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo, ją atidedant. Teismas neatsižvelgė į teigiamai jos asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą. Ji 1995-2001 m. matematikos ir informatikos institute parašė ir apgynė mokslinį darbą, parašė 16 mokslinių straipsnių, susijusių su aplinkos apsauga, dalyvavo tarptautiniuose projektuose, darė mokslinius pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Ji nuo 2006 m. yra UAB „D“ direktorė, nuo pastarųjų metų pradėti įgyvendinti vandens telkinių valymo projektai. Ji nuolat teismui aiškino, kad veiką, kurios padarymu buvo pripažinta kalta, ji padarė N. S. klaidinama. Jos veiksmai buvo bandymas ieškoti išeities, kaip nesužlugdyti svarbaus aplinkosauginio projekto. Bausmės individualizavimui galėjo turėti reikšmės pasekmių neatsiradimas. Nuosprendyje neužsiminta, kad būtent minėtomis dienomis jos tėvo sveikata labai pablogėjo ir paaiškėjo jos mažamečio sūnaus neįgalumas.
Baudžiamojo proceso įstatymo nenumatyto pobūdžio 2011-05-09 nutartimi teismas atnaujino byloje įrodymų tyrimą turint tikslą patikslinti kaltinimą, taip demonstruodamas savo šališkumą.
Teismo posėdyje nuteistasis J. B. ir jo gynėjas, nuteistoji G. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. B. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistieji, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Dėl J. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekdamas tų pačių rezultatų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti papirkimą kvalifikuojantys požymiai: siūlymas, pažadas ar davimas didesnės negu 250 MGL vertės kyšio arba tokių veiksmų padarymas, siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos, vykdant įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papirkimas objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą, ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-429/2011).
J. B. teiginį, kad jis nesiūlė kyšio valstybės tarnautojai N. S. už neteisėtą veikimą vykdant jai įgaliojimus, paneigia baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. N. S., apklausiama kaip įtariamoji pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji nuo 2006 m. lapkričio mėn. pabaigos dirbo Trakų rajono savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijos tarnybos vyriausiosios specialistės pareigose. 2007 m. vasarą jai buvo pavesta administruoti Lentvario ežero pietinės dalies taršos darbų likvidavimo valymo darbų projektą. Dėl šių darbų buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo UAB „K“. Ji turėjo paruošti dokumentus išsiuntimui ir derinimui į Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Patikrinusi dokumentus, ji nustatė, jog buvo pateiktas dokumentas (sertifikatas), neatitinkantis tam tikrų reikalavimų. Ji paskambino administruojančios įstaigos vadovei G. S. ir pasakė dėl trūkumų. N. S. pasiūlė G. S. derybų būdu ištaisyti neatitikimus. Pastaroji pokalbio metu davė jai suprasti ir pasiūlė, kad reikia surasti kitą sertifikatą, t. y. sukeisti lapus iš netinkamo į tinkamą sertifikatą. N. S. sutiko su tokiu pasiūlymu. G. S. užsiminė jai apie „procentą“, kurį turėjo neteisėtai sumokėti rangovas. Jos sutarė, jog šis „procentas“ turėjo būti apie 5 procentai. Suma skaičiuojama nuo sandorio vertės be PVM. Rangovas nesutiko ir pasiūlė 5 000 Lt (t. 2, b.l. 165-166). Teisiamajame posėdyje liudytoja N. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 4, b.l. 35-36). Baudžiamojoje byloje esantys 2007-08-02, nuo 15.34 iki 15.41 val., nuo 15.43 iki 15.46 val., telefoninių pokalbių įrašai, užfiksuoti panaudojant technines priemones specialia tvarka, ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad N. S. pranešė G. S. apie tai, kad tarp konkursinių dokumentų pateiktas ISO sertifikatas neatitinka reikalavimų, todėl buvo svarstoma, kaip galima būtų išspręsti susidariusią problemą. Vienas iš būdų – pakeisti reikalavimų neatitinkantį ISO sertifikatą tinkamu sertifikatu (t. 1, b.l. 29-36). 2007-08-02, nuo 16.16 val. iki 16.18 val., nuo 16.53 iki 16.56 val., nuo 17.30 val. iki 17.36 val., vykusių telefoninių pokalbių metu G. S. informavo J. B. apie N. S. nurodytą aplinkybę, abu nuteistieji aptarinėjo tinkamo ISO sertifikavo gavimo galimybes, šio dokumento pakeitimo su reikalavimų neatitinkančiu ISO sertifikatu būdus (t. 1, b.l. 37-44, 58-63). 2007-08-03, nuo 8.17 val. iki 8.25 val., telefoninio pokalbio metu G. S. pasakė J. B., kad „jeigu viskas bus gerai, tai man jau aišku su ja reikės, nes jinai pasiėmė ant savęs visą riziką. Kažką tai?“. J. B. pritarė G. S., teigdamas, kad „tai reikės, reikės“ (t. 1, b.l. 78). Minėti telefoniniai pokalbiai neleidžia abejoti tuo, kad J. B. suprato, kokiais klausimais jis bendravo su G. S., pritarė jai, kad reikės atsilyginti valstybės tarnautojai už pagalbą pakeičiant konkursui pateiktą reikalavimų neatitinkantį ISO sertifikatą tinkamu.
2007-08-03, nuo 08.36 val. iki 08.39 val., telefoninio pokalbio metu G. S. perdavė J. B., kad N. S. reikalauja už tokius jos veiksmus 5 procentų atlygį nuo kiekvienų darbų vertės. J. B. nesutiko tiek mokėti. Tada G. S. paklausė J. B., kiek gali sumokėti N. S.. J. B. po svarstymų nurodė, kad „du kokius penkis reiks, nu, o ką padarysi? A ne? Sakykim penki, vsio... daugiau nieko, nu. Ką?“. Taigi, nuteistasis savo iniciatyva nurodė siūlytino atlygio dydį N. S.. G. S. pasitikslinus, ar J. B. turėjo mintyje penkis tūkstančius, pastarasis pritarė atsakydamas „nu. A ne?“. G. S. paklausus, „ar už kiekvieną, ar už abu?“, t. y. ar siūloma suma yra skiriama už vieno sertifikato pakeitimą, ar už abiejų, J. B. atsakė, jog „gal už abu, supranti, jau. Jeigu ką, sakyk, gal, gal paskui?“. Apeliantas taip pat netrukus pasakė, kad „ir paskui, nu, jeigu išeis, jeigu liks, tada sakyk, nu dar“, taip netiesiogiai nurodydamas, kad likus pinigų po darbų atlikimo, bus galima ir daugiau atsilyginti N. S.. G. S. pasitikslino teigdama, jog „dabar penki, o jeigu liks, tai tada kažkiek damokėtų“. J. B., kelis kategoriškai atsakydamas teigiamai, patvirtino, kad G. S. teisingai suprato jo pasiūlymą. Po to, jie abu dar trumpai pasidalino nuomonėmis apie penkių tūkstančių sumos dydį. G. S. vėliau pasakė, kad „po dviejų savaičių reikėtų, kai viskas praeitų“, J. B. sutiko su tuo. Prieš pabaigdama pokalbį, G. S. dar kartą pakartojo anksčiau minėtą J. B. pasiūlymą „tai penkis, o paskiau, tipo, žiūrėtume, gerai.“, pastarasis vėl kategoriškai atsakė teigiamai (t. 1, b.l. 88-91). Aptartas J. B. pokalbio su G. S. turinys vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis aiškiai nurodė G. S., kokio konkretaus dydžio (5 000 litų) kyšį siūlo N. S. už jos veiksmus padedant išspręsti problemą. Be to, jis nurodė, kad po darbų atlikimo galima bus spręsti ir dėl didesnio atlygio dydžio. Pabrėžtina, kad J. B. pokalbio su G. S. metu ne vieną kartą kategoriškai patvirtino savo tokį pasiūlymą, kas įrodo, kad jis buvo pasiryžęs mokėti minėto dydžio kyšį. Tokie nuteistojo veiksmai atkleidžia nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, t. y. kad jis suprato, jog siūlo valstybės tarnautojai atitinkamo dydžio kyšį, ir norėjo taip veikti. Atkreiptinas dėmesys, kad G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pokalbių metu ji klausė J. B., kiek šis yra pasiruošęs mokėti. G. S. pasakė, kiek nori N. S., jis nurodė preliminarią sumą (t. 4, b.l. 48). Taigi, G. S. neneigia, kad J. B. pateikė savo pasiūlymą dėl kyšio dydžio N. S.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji suprato J. B. žodžius apie 5 000 litų sumą kaip išsisukinėjimą, o ne kaip pažadą ar siūlymą sumokėti kyšį. Tačiau toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja užfiksuotam 2007-08-03, nuo 9.06 val. iki 9.15 val., pokalbiui tarp G. S. ir N. S., kurio metu G. S. nurodė, jog „jie dabar sutinka duoti penkis gabalus“ (t. 1, b.l. 93). Ta aplinkybė, kad 2007-08-03, nuo 08.36 val. iki 08.39 val., pokalbio pradžioje J. B. pasakė G. S., jog jis nesutinka su N. S. reikalaujamu 5 procentų atlygiu nuo kiekvienų darbų vertės, nepaneigia, jog vėliau pats nuteistasis pateikė siūlomą kyšio dydį, ir tai neturi reikšmės jam inkriminuotų veiksmų teisiniam vertinimui, kadangi vien anksčiau aptartas nuteistojo pasiūlymas duoti kyšį yra neteisėtas Lietuvos Respublikos BK 227 str. prasme.
Baudžiamasis įstatymas nustato, jog papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3)davus kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–737/2007, 2K-P-181/2008). Lietuvos Respublikos BK 23 str. numatytas savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Pabaigus nusikalstamą veiką, atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą susitarimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-181/2008). Taigi, baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai, kad kyšis siūlomas, pažadamas ar duodamas už kyšio davėjui pageidautiną valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą pastarajam vykdant įgaliojimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2007-08-03, nuo 9.06 val. iki 9.15 val., telefoninio pokalbio metu G. S. perdavė N. S. J. B. pateiktą pasiūlymą dėl atlygio dydžio (t. 1, b.l. 92-97). Taigi, J. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip baigta nusikalstama veika - kyšio pasiūlymas valstybės tarnautojai. J. B. baudžiamosios atsakomybės nepašalina vėlesni nuteistojo veiksmai po pateikto pasiūlymo, t. y. kad G. S. pranešus, jog N. S. reikalauja 1 procento atlygio nuo kiekvienų darbų vertės, nuteistasis iš pradžių dvejojo dėl šio reikalavimo, o po to, nusprendė nemokėti tokio dydžio kyšio, t. y. „nemėtyti pinigų“ (2007-08-03, nuo 9.17 val. iki 9.20 val., nuo 9.27 val. iki 9.30 val., nuo 9.44 val. iki 9.47 val. telefoniniai pokalbiai tarp G. S. ir J. B.) (t. 1, b.l. 98-108). Šiuo atveju J. B. kaltei dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat nėra reikšmingos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjami įvykiai vyko nuteistojo atostogų metu, telefoniniai pokalbiai truko kelias dienas, o, pasak apelianto, jo valia neduoti reikalaujamo kyšio susiformavo per 1 valandą laiko, t. y. nuo 2007-08-03, 8.36 val., iki tos pačios dienos 9.44 val.
J. B. nuteistas už tai, kad jis, per G. S., pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai N. S. už jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad pastaroji sukeistų supaprastintiems atviriems viešojo pirkimo konkursams pateiktus reikalavimų neatitinkančius dokumentus tinkamais, kadangi nustatyta, jog nebuvo pateiktos ISO 14000 kokybės sertifikato ar lygiaverčio sertifikato kopijos. Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–349/2010).
Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kuriuose nurodytos supaprastintų atvirų konkursų sąlygos Lentvario ežero pietinės dalies ir Didžiulio ežero valymo darbų pirkimui, matyti, kad vienas iš tiekėjams nustatytų reikalavimų buvo pateikti kokybės užtikrinimo priemonių aprašymą, kokybės sistemos standartų EN ISO 9001:2000 ir EN ISO 14001 arba lygiaverčių sertifikatų kopijas, patvirtintas tiekėjo įmonės vadovo parašu bei antspaudu (bendrųjų reikalavimų 3.1.12 p.) (t. 1, b.l. 166, t. 2, b.l. 1). Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija 2007-07-26 ir 2007-07-27 posėdžių metu nusprendė įpareigoti atitinkamai jungtinės veiklos dalyvį (UAB „K“ ir UAB „H“) bei UAB „K“ pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, kadangi esantys dokumentai nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus (t. 3, b.l. 176, 184). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-26 ir 2007-07-27 raštai su įpareigojimais buvo išsiųsti minėtoms bendrovėms (t. 2, b.l. 58, 83). UAB „K“ pateikė reikalaujamus dokumentus 2007-07-27 raštais Nr. 2459 ir 2460 (t. 2, b.l. 59, 84). Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija, 2007-07-31 posėdžio metu išnagrinėjusi gautus papildomus dokumentus, nustatė preliminarią tiekėjų pasiūlymų eilę (t. 3, b.l. 180, t. 4, b.l. 5). Paminėti įrodymai patvirtina, kad UAB „K“ buvo pateikusi visus reikalingus supaprastintiems atviriems viešojo pirkimo konkursams dokumentus, o N. S., per G. S., reikalavo kyšio iš šios bendrovės atstovo J. B. už konkursams pateiktų reikalavimų neatitinkančių ISO sertifikatų pakeitimą tinkamais. Kita vertus, nuteistojo, per G. S. pasiūliusio N. S. kyšį, tyčia buvo nukreipta būtent siekiant N. S. neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus. Pastebėtina, kad taip jis darė neišsiaiškinęs realios situacijos, kas leidžia daryti išvadą, jog J. B. turėjo galimybę spręsti iškilusį klausimą teisėtomis priemonėmis, ką patvirtina ir vėlesni jo veiksmai. J. B., nusprendęs neduoti reikalaujamo kyšio, kartu su G. S. aptarinėjo UAB „Ž (duomenys pakeisti)“ turimo reikalavimus atitinkančio ISO sertifikato gavimo, taip pat rašto, kuriuo būtų pridedamos minėto sertifikato kopijos, surašymo bei šių dokumentų pateikimo klausimus (2007-08-03, nuo 9.27 val. iki 9.30 val., nuo 9.44 val. iki 9.47 val., telefoniniai pokalbiai tarp G. S. ir J. B.). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „K“ 2007-07-27 raštais Nr. 2459 ir 2460 pateikė būtent UAB „Ž“, kaip UAB „K“ dukterinės įmonės, ISO 14001:2005 sertifikatų kopijas (t. 2, b.l. 59, 77, 84, 97). Pasak apelianto, N. S. apgaule bandė iš jo išreikalauti pinigų, tačiau tai nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. J. B., manydamas, jog tokie N. S. veiksmai yra neteisėti, galėjo kreiptis į teisėsaugas institucijas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d., asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Nenustatyta, kad jis pranešė apie minėtus N. S. veiksmus teisėsaugos institucijoms iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo, todėl nuteistojo veiksmai neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl J. B. apeliacinio skundo argumento, susijusio su teisingumo principo pažeidimu
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. numato, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju byla perduota nagrinėti į teismą tik dėl J. B. ir G. S. padarytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras nusprendė, kad N. S. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui diskreciją spręsti, ar dėl asmenų padarytų baudžiamajam įstatymui priešingų veikų surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti į teismą, ar, esant tam tikriems pagrindams, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-09-18 nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo N. S. atžvilgiu pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos BK 40 str.) (t. 2, b.l. 176-177). Šis procesinis sprendimas įsiteisėjo, todėl nėra pagrindo kvestionuoti jo teisėtumo ir pagrįstumo. Apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliantų baudžiamąją bylą, pagrįstai nevertino N. S. veiksmų baudžiamojo įstatymo prasme, o tai, kad ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu, neįpareigoja nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar kitaip švelninti jo teisinės padėties. Skundžiamu nuosprendžiu motyvuotai parinkta J. B. bausmės rūšis ir jos dydis, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl apelianto teiginys, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė teisingumo principą, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl G. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d.
G. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. už tai, kad ji padėjo valstybės tarnautojai N. S. reikalauti kyšio iš J. B. už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal baudžiamąjį įstatymą, padėjėju pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d.).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-09-18 nutartyje, kuria N. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos BK 40 str.), konstatuota, jog N. S., padedant G. S., reikalavo kyšio iš UAB „K“ atstovo už jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 2, b.l. 176-177).
Baudžiamojoje byloje esantis 2007-08-02, nuo 18.45 val. iki 18.48 val., telefoninio pokalbio įrašas, užfiksuotas panaudojant technines priemones specialia tvarka, ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, jog G. S., spręsdama su N. S. klausimą dėl kaltinime nurodytų dokumentų pakeitimo, pati nurodė N. S. pasakyti sumą už tokius pastarosios veiksmus (t. 1, b.l. 71-74). Tai patvirtina, kad G. S. suprato, jog klausia N. S., kokio dydžio kyšio ši norėtų už dokumentų pakeitimą. Iš 2007-08-03, nuo 8.30 val. iki 8.33 val., telefoninio pokalbio tarp N. S. ir G. S. matyti, kad N. S. pasakė G. S., jog nori 5 procentų atlygio nuo kiekvienų darbų vertės (t. 1, b.l. 83-86). 2007-08-03, nuo 8.36 val. iki 8.39 val., telefoninio pokalbio metu G. S. informavo J. B. N. S. reikalavimą (t. 1, b.l. 88-91). 2007-08-03, nuo 9.06 val. iki 9.15 val., telefoninio pokalbio metu G. S. pranešus J. B. pateiktą pasiūlymą, N. S. nesutiko ir nurodė, kad ji nori gauti 1 procento atlygį nuo kiekvienų darbų vertės. G. S. pažadėjo, kad perduos bendrovės atstovui naują reikalavimą (t. 1, b.l. 92-97). Tos pačios dienos, nuo 9.17 val. iki 9.20 val., telefoninio pokalbio metu G. S. pranešė J. B. naują N. S. reikalavimą dėl atlygio (t. 1, b.l. 98-100). Pažymėtina, kad G. S. teisiamojo posėdžio metu pati pripažino, jog ji perdavė J. B., ką kalbėjo su N. S., taip pat sakė jam, kiek nori N. S. (t. 4, b.l. 48).Taigi, N. S. tiesiogiai nereikalavo kyšio iš paties J. B., tačiau apie tai pastarąjį informuodavo G. S.. Apeliantė, bendraudama su N. S., suprato, kokio dydžio kyšio pastaroji reikalauja iš J. B.. Tokia išvada darytina, nes po pokalbių su N. S. dėl reikalaujamo kyšio dydžio G. S. pranešdavo analogišką N. S. reikalavimą J. B.. Visa tai įrodo, kad nuteistoji tokiais savo veiksmais palengvino galimybę N. S. reikalauti kyšio iš UAB „K“ atstovo. Todėl G. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip padėjimas reikalauti kyšio (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d.). Pažymėtina, kad netgi apeliaciniame skunde nuteistoji, savo veiksmus įvardindama kaip J. B. informavimą apie susidariusią situaciją, neneigia, jog ji pranešdavo, ko N. S. reikalauja iš J. B., tik skirtingai tai vertina baudžiamojo įstatymo prasme.
Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-231/2007). Telefoninių pokalbių metu G. S. informavus J. B. dėl N. S. reikalaujamo kyšio dydžio, apeliantės tokie veiksmai laikytini kaip baigti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. G. S. veiksmų baigtumui ir jos baudžiamajai atsakomybei neturi įtakos tai, kad tarp N. S. ir J. B. nebuvo susitarta dėl kyšio dydžio, J. B. abejojo, o vėliau ir nesutiko mokėti reikalaujamo kyšio.
Dėl G. S. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios G. S. teiginiu, kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Apylinkės teismas, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., paskyrė G. S. laisvės atėmimą 1 metams, t. y. žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant vieną įpareigojimą ir paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas G. S. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, G. S. asmenybę ir teigiamą charakteristiką, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad G. S. prisipažino iš dalies dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.
G. S. apeliaciniame skunde pateikia duomenis apie jos mokslinę veiklą, darbo pobūdį, tačiau apylinkės teismas atsižvelgė į apeliantės asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes tinkamai individualizuodamas jai bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, t. y. kad ji padarė nusikalstamą veiką klaidinama N. S., dėl tokių jos (G. S.) veiksmų neatsirado pasekmių, kaltinime nurodytomis dienomis jos tėvo sveikata labai pablogėjo ir paaiškėjo jos mažamečio sūnaus neįgalumas, nesudaro pakankamo pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį ar dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. S. padarė baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Šiuo atveju atsižvelgtina į apeliantės aktyvius veiksmus, padedant N. S. reikalauti kyšio. Visi N. S. kyšio reikalavimai UAB „K“ atstovui buvo perduoti būtent per G. S.. Be to, nagrinėjamo įvykio pradžioje pati nuteistoji paprašė N. S. nurodyti kyšio, kurį ši pageidauja gauti, dydį.
G. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2007-06-28 Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. redakcija. Šios straipsnio dalies sankcijoje buvo numatytos bausmės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ar laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pabrėžtina, kad 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011-07-05, buvo panaikinta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė. Taigi, apylinkės teismas nuosprendžio priėmimo metu negalėjo skirti G. S. tokios bausmės. Nors pagal naujai priimtą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. redakciją, už šią nusikalstamą veiką numatyta bauda, tačiau buvo sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, taip priskiriant šią nusikalstamą veiką ne apysunkių, o sunkių nusikaltimų kategorijai. Tai lemia, kad asmenys nuteisti už tokį nusikaltimą laikomi turinčiais teistumą ne trejus, o penkerius metus (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 3 d.). Šis baudžiamasis įstatymas yra griežtesnis už prieš tai galiojusį. Esant šioms aplinkybėms, G. S. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, kuri nuosprendžio priėmimo metu numatė vienintelę laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo G. S. teisinės padėties švelninti nei Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. sankcijos ribose, nei tuo labiau taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. ar 54 str. 3 d. nuostatas. Pastarųjų straipsnių taikymui visų reikšmingų aplinkybių nenurodo ir pati G. S.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo principą.
Dėl J. B. ir G. S. argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu
Priešingai nei teigia apeliantai, apylinkės teismas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.
J. B. ir G. S. pirmosios instancijos teismo šališkumą argumentuoja iš esmės tuo, kad apylinkės teismas atnaujino įrodymų tyrimą siekiant, kad prokuroras patikslintų jiems pareikštą kaltinimą. Apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 300 str., 2011-05-09 nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą konstatuodamas, jog teismas nustatė, kad kaltinimai G. S. ir J. B. yra suformuluoti netiksliai, t. y. neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir 227 str. 2 d. dispozicijose nurodytus minėtų nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius. Nenurodžius kaltinime kokias konkrečias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir 227 str. 2 d., padarė kaltinamieji ir kurios nebuvo nustatytos teisminio proceso metu bei nesuteikus kaltinamiesiems galimybės pasiruošti gynybai, būtų pažeistas baudžiamasis procesas. Todėl prokuroras įpareigotas patikslinti kaltinimą (t. 4, b.l. 60-61).
Lietuvos Respublikos BPK 300 str. 1 d. numato, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą šio Kodekso 295 str. nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BPK neįtvirtina dėl kokių bylos aplinkybių teismas turi teisę atnaujinti įrodymų tyrimą. Kita vertus, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BPK 1 str., kuris numato, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2009-06-08 nutarimai). Remiantis baudžiamojo proceso paskirtimi, teigtina, kad įrodymų tyrimas teisme gali būti atnaujinamas, kai pasitarimų kambaryje teismas negali priimti pagrįsto sprendimo dėl pasitarimo metu keliamų klausimų dėl kaltės įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitų turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Teismui nėra uždrausta savo iniciatyva atnaujinti įrodymų tyrimą dėl šios priežasties.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atnaujino įrodymų tyrimą, kadangi iš kaltinimų nebuvo aišku, dėl kokių baudžiamojo įstatymo straipsnių dispozicijoje įtvirtintų nusikalstamų veikų kaltinami apeliantai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog apylinkės teismas tokiais savo veiksmais neparodė savo šališkumo, kadangi įrodymų atnaujinimo tikslas buvo išsiaiškinti tik tikslesnę valstybinio kaltintojo poziciją dėl kaltinimo, o baudžiamojo proceso įstatymas numato pareigą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą.
Kaltinimų, pateiktų J. B. ir G. S. kaltinamajame akte bei prašymuose pakeisti jiems kaltinimus, analizė leidžia daryti išvadą, jog pakeistuose kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės išliko analogiškos kaip ir pradiniuose kaltinimuose. Apeliantams kaltinimai papildyti tik abstrakčiai aprašant jų veiksmus pagal inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių dispozicijose įtvirtintas nusikalstamų veikų sudėtis. Be to, toks nuteistųjų veiksmų aprašymas pagal baudžiamąjį įstatymą atsispindi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių aprašyme, kuris, kaip minėta, liko nepakitęs. Pažymėtina, kad J. B. pateiktame pradiniame kaltinime aiškiai parašyta, jog jis „sutinka duoti kyšį N. S. už pastarosios neteisėtus veiksmus“ (t. 3, b.l. 73). Todėl priešingai nei teigia apeliantas, vien patikslintame kaltinime nurodytas teiginys, kad „J. B. kaltinamas pasiūlęs kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“ (t. 4, b.l. 68), nereiškia, jog patikslintame kaltinime yra nurodyta nauja esminė faktinė aplinkybė. Šiuo atveju apeliantams kaltinimai nebuvo patikslinti kokiomis nors esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas nepakito, taip pat kitaip nesuvaržyta jų teisė į gynybą. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apylinkės teismas buvo šališkas, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kas leistų naikinti skundžiamą nuosprendį.
Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė šiame procesiniame sprendime įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nors ir ne itin detalius motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, todėl nelaikytina, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimas. Nuosprendis taip pat atitinka kitus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus šio procesinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307 str.).
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu. Todėl naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžio J. B. ir G. S. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė: