Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rožyno veterinarijos klinika“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2195-902/2016 dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neteisėtai padarytos išskaitos ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rožyno veterinarijos klinika“ ir atsakovo priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas E. B. teismo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016-01-21 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas; priteisti iš atsakovo 81 Eur neteisėtai atliktą išskaitą; pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016-01-22 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – pastaba; pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016-01-23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pripažįstant darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Rožyno veterinarijos klinika“ patikslintu priešieškiniu prašė priteisti 697,01 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes atsakovas 2016 m. sausio 7 d. pasibaigus darbo grafike nustatytam darbo laikui, savavališkai, neinformavęs administracijos, pateko į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir išgabeno iš bendrovės patalpų kraujo biocheminį analizatorių, šlapimo analizatorių, mikroschemų skaitytuvą, dėl ko atsakovas nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. kovo 1 d. negalėjo teikti minėtų paslaugų ir negavo pajamų.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – panaikino UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ direktorės 2016 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; panaikino UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ direktorės 2016 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. skirtą drausminę nuobaudą – pastabą; panaikino UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ direktorės 2016 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (darbo sutarties nutraukimą); vertino, kad 2010 m. vasario 24 d. darbo sutartis Nr. 2, sudaryta tarp E. B. ir UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui E. B. iš atsakovo UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ 1026,12 Eur išeitinės išmokos, 1 511,4 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2016 m. birželio 3 d. įskaitytinai, o po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos priteisė po 13,74 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra 6 darbo dienų savaitė (priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių); priteisė ieškovui E. B. iš atsakovo UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovo UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“ 167,25 Eur žyminio mokesčio, 5,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 234,37 Eur antrinės pagalbos išlaidų. Kitus ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė.

4. Dėl 2016-01-21 drausminės nuobaudos papeikimo taikymo ir 81 Eur išskaitos teisėtumo. Teismas nelaikė, jog atsakovo padaryta išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio 81 Eur sumai yra neteisėta, nes ieškovas kačiukų vados kastravimą ir ženklinimą už didelę nuolaidą (arba savikainą) atliko negavęs vadovės sutikimo prieš procedūrų atlikimą. Teismas vertino, kad yra pagrindas panaikinti 2016-01-21 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, kadangi atsižvelgė į tai, jog nors 2015-12-19 ieškovas kačiukų vados ženklinimo ir kastravimo paslaugas atliko kainos nesuderinęs su vadovybe, tačiau pačias paslaugas atliko teisėtai, darbo metu, procedūras užregistravo nustatyta tvarka ir dalį pinigų 78 Eur sumą įmokėjo į įmonės kasą, tik suklydo įvertinęs paslaugos kainą (teismas nustatė, jog darbuotojams už savikainą buvo leidžiama įsigyti tik pašarus), būdamas įsitikinęs, jog tuo metu teisę už savikainą atlikti medicinines paslaugas jis turėjo. Teismas sprendė, kad nėra ieškovo, kaip darbuotojo, kaltės dėl padaryto pažeidimo (mažesnės kainos sumokėjimo už kačiukams suteiktas medicinos paslaugas), kuri yra būtina drausminei atsakomybei kilti.

5. Dėl 2016-01-22 drausminės nuobaudos pastabos skyrimo pagal DK 234 str. Teismas vertino, kad darbuotojui negalima taikyti drausminės nuobaudos už tai, jog darbuotojas nesurašo pasiaiškinimo dėl galimai jo padaryto drausmės pažeidimo arba už tai, kad darbuotojas pasiaiškinimą surašo, tačiau tai atlieka darbo metu, juo labiau, kai darbdavys tiesiogiai nenurodo, kada (darbo ar nedarbo metu) darbuotojas turi surašyti pasiaiškinimą ir duoda trumpą terminą paaiškinimo surašymui. Teismas vertino, kad pasiaiškinimą ieškovas surašė ir laiku pateikė direktorei, t. y. darbdavio nurodymą įvykdė tinkamai, nors paaiškinimą rašė darbe, todėl negalima teigti, jog ieškovas savavališkai nusišalino nuo darbo 2016-01-19 11.10 val. – 13.20 val. laiko tarpu dėl jo kaltės, nes jis vykdė darbdavio nurodymą, dėl ko drausminės nuobaudos paskyrimas ieškovui už aukščiau nurodytus veiksmus (pasiaiškinimo surašymą darbo metu) nėra galimas.

6. Dėl 2016-01-23 drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo pagal DK 235 str. 2 d. 4 p. Teismas sprendė, kad 2016-01-23 drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta nepagrįstai, kadangi ieškovo patekimas į darbo patalpas ne darbo metu atsakovo lokaliniais aktais nebuvo apribotas, Vidaus tvarkos taisyklės tiesioginio ribojimo nenumato. Ieškovas pateikė įrodymus, kad medicinos įranga jam, o ne atsakovui priklausė (atsakovas medicinos įrangos nuosavybės neginčija), todėl negalima teigti, jog ieškovas savavališkai pasiėmė medicininę įrangą, nes tokiu atveju, leidimo gauti administracijos sutikimą jam nereikėjo. Teismas vertino neįrodytais atsakovo argumentus, jog įmonė neteko dalies pajamų ieškovui 2016-01-07 išsigabenus įrangą. Aplinkybė, kad klinika negalėjo gauti dalies paslaugų, nėra reikšminga, nes klinika, be kraujo, šlapimo tyrimų, gyvūnų ženklinimo atlieka ir kitas paslaugas.

7. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas konstatavo faktą, jog atsakovo vadovybė iki atleidimo iš darbo su ieškovu elgėsi nepagarbiai, siekė, jog ieškovas slėptų mokesčius, nefiksuotų dalies pajamų, o ieškovui priešinantis, prieš ieškovą administracija naudojo psichologinį spaudimą pirmiausia siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, o paskui, tokio ketinimo neįgyvendinus, ieškovui paskyrė net tris (2016-01-21, 2016-01-22, 2016-01-23) drausmines nuobaudas, kurias teismas pripažino kaip nepagrįstas. Dėl atleidimo iš darbo ieškovas neteko nuolatinių pajamų. Tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nestabilių darbo santykių jausmą.

8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti priešieškinio, nes atsakovas neįrodė, jog paskaičiuotos pajamas, kurias atsakovas tikėjosi gauti, bet negavo, yra realios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 81,00 Eur neteisėtai atliktos išskaitos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą tenkinti; pakeisti sprendimo dalį, kurioje ieškovo naudai buvo priteista 1026,12 Eur išeitinė išmoka ir padidinti išeitinės išmokos sumą iki 1374,36 Eur; pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai buvo priteistas 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir padidinti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 1500 Eur.

9.1. Ieškovo veiksmuose nėra kaltės kaip sąlygos bet kokiai darbuotojo atsakomybei kilti, todėl išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio neteisėta. Todėl teismas turėjo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl padarytos išskaitos priteisimo iš atsakovo.

9.2. Teismas nepagrįstai priteisė tik 1026,12 Eur išeitinės išmokos. Teismas dėl ieškovo pateikto vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo visiškai nepasisakė. Vertindamas vidutinio darbo užmokesčio dydį, teismas rėmėsi atsakovo pateikta 2016 m. kovo 21 d. pažyma Nr. 2, kurioje nurodoma, kad ieškovo vidutinis mėnesinis mano darbo užmokestis sudaro tik 251,59 Eur. Tačiau atsakovas UAB „Rožyno veterinarijos klinika“, apskaičiuodama ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, ėmė tik faktiškai išmokėtas sumas, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovas nedirbo dėl ligos. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino ieškovo vidutinį darbo užmokestį, siekdamas mokėti mažesnę išeitinę išmoką. Teismas, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, turėjo su atsakovo paskaičiavimais nesutikti ne tik ir ne tiek dėl papildomos poilsio dienos, ieškovui priklausančios kaip du nepilnamečius vaikus auginančiam tėvui, o dėl devyniolikos dienų, kuriomis nebuvo darbe dėl ligos.

9.3. Teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvačiai mažas ieškovo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, nepatogumams, pažeminimui, kuriuos sukėlė atsakovo UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ neteisėti veiksmai.

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo dalis, kuriose: teismas panaikino UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ direktorės 2016 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; panaikino UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ direktorės 2016 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. skirtą drausminę nuobaudą – pastabą; panaikino UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ direktorės 2016 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (darbo sutarties nutraukimą); priteisė ieškovui E. B. 1026,12 Eur išeitinės išmokos, 1511,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. įskaitytinai, o po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos – po 13,74 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra 6 darbo dienų savaitė; priteisė ieškovui E. B. 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; atmetė atsakovo priešieškinį; priteisė iš atsakovo 167,25 Eur žyminio mokesčio ir atmetė ieškovo ieškinį aukščiau išvardytose dalyse kaip nepagrįstą arba prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

10.1. Dėl drausminės nuobaudos papeikimo. Teismas, prieštaraudamas pats sau, nurodė, kad ieškovo veikoje, kai jis nesuderinęs su įmonės administracija, sau pritaikė nuolaidas ir tuo pažeidė UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ veterinarijos (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2010 m. kovo 02 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, 2 skyriaus punktą 5, kaltės nėra. Aplinkybė, kad ieškovas suklydo apskaičiuodamas paslaugos kainą, nebuvo tirta nei Darbo ginčų komisijos, nei Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžiuose, todėl teismas, pagrįsdamas savo sprendimą šia aplinkybe, pažeidė materialinės teisės normą, nustatytą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 straipsnyje. Teismo teiginys, kad nė viename atsakovo teisės akte nėra tiesioginio draudimo atlikti medicinos paslaugas už savikainą ir tai esą galėjo suklaidinti ieškovą, nepagrįstas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, jog ieškovas tikrai žinojo, kad nėra duotas vadovės sutikimas už savikainą teikti ginčo medicinos paslaugas 2015-12-19.

10.2.Dėl drausminės nuobaudos pastabos. Ieškovo darbdaviui 2016-01-20 pateiktame rašytiniame paaiškinime nenurodyta, kad ieškovas 2016 m. sausio 19 d. savo tiesioginių pareigų neatliko todėl, kad buitinėse patalpose rašė pasiaiškinimą pagal (duomenys neskelbtini) N. S. duotą nurodymą. Šia aplinkybe ieškovas rėmėsi pateikdamas ieškinį ir ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovei, prieš priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Todėl teismo argumentai dėl drausminės nuobaudos pastabos, paskirtos ieškovui 2016-01-22, neteisėtumo yra nepagrįsti, nes kildinami iš aplinkybių, kurių atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti drausminės nuobaudos skyrimo metu, ir kurios nebuvo nurodytos ieškovo pasiaiškinime raštu.

10.3. Dėl drausminės nuobaudos atleidimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad klinikos veikla nebuvo iš dalies sutrikdyta, ieškovui išsigabenus kraujo biocheminį analizatorių „Reflotron plius“, šlapimo analizatorių „Urisys 1100“, mikroschemų skaitytuvą „Data Marš“. Teismas niekuo nepagrindė savo teiginio, kodėl klinikos veikla nebuvo iš dalies sutrikdyta, kadangi ji negalėjo teikti dalies paslaugų ir apie tai, kad taip atsitiks, jos niekas iš anksto neinformavo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo teisę išgabenti įrangą, tačiau atsakovas to ir neginčija. Atsakovas teigia, kad ieškovas savo subjektinę teisę įgyvendino netinkamu būdu, dėl ko buvo pažeisti ir suvaržyti atsakovo interesai. Dėl šio atsakovo argumento teismas nepasisakė visiškai, todėl nei ieškovas, nei teismas savo sprendime nepaneigė atsakovo motyvų, kuriais vadovaujantis ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

10.4. Dėl neturtinės žalos. Teismo teiginiai, kad dėl atsakovo taikomo psichologinio spaudimo ieškovui teko gydytis ir jis buvo nedarbingas nuo 2015-11-27 iki 2015-12-18, kad dėl atleidimo ieškovas neteko nuolatinių pajamų ir tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nestabilių darbo santykių jausmą, neatitinka tikrovės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui teko gydytis dėl patirto psichologinio spaudimo, nors sprendime nepateikiama nė vieno konkretaus tokio spaudimo egzistavimo įrodymo, o tik apsiribojama bendra fraze dėl byloje surinktos medžiagos įvertinimo. Byloje esantys įrodymai liudija, jog ieškovas seniai rengėsi darbo santykių su atsakove pabaigai ir juos planavo.

10.5. Dėl priešieškinio. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, nors atsakovo patirtos išlaidos ir buvo priskiriamos negautoms pajamoms, tačiau atsakovas neįrodė jų realumo.

10.6. Dėl ieškovo pateikto garso įrašo. Garso įrašai, esantys byloje, ieškovo teigimu, daryti nuo 2015 metų rugsėjo 10 d., t. y. tuo laiku, kai ieškovas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir garso įrašų darymas buvo ne jo neva pažeistų teisių gynimo būdas, bet savitikslis. Todėl garso įrašai, padaryti iki 2015 m. gruodžio 29 d., šioje byloje neatitinka įrodymų leistinumo principo.

10.7. Teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį – 167,25 Eur, atskaičiavus grąžintiną dalį sumažinus priešieškinio reikalavimo dydį.

11. Atsiliepimu į ieškovo E. B. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

11.1. Ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad nei Pareiginėje instrukcijoje, nei kituose lokaliniuose teisės aktuose nebuvo nurodyta, kokia forma (žodžiu ar raštu) yra suteikiami leidimai daryti nuolaidas, nepagrįstas, kadangi ieškovas jokia forma – nei žodžiu, nei raštu dėl tokių nuolaidų suteikimo 2015 gruodžio 19 d. į įmonės administraciją nesikreipė, todėl jokia forma – nei žodžiu, nei raštu – jo negavo.

11.2. Nedarbingas dėl ligos ieškovas buvo tiktai nuo 2015-11-27 iki 2015-12-10, t. y. vieną savaitę. Kiti tiek teismo, tiek ieškovo nurodyti nedarbingumo laikotarpiai yra nesusiję ieškovo sveikatos būkle. Ieškovo teiginys, kad, nutraukiant darbo sutartį, atsakovės atstovai apkaltino pasisavinus atsakovei priklausantį turtą, nepagrįstas. Tai patvirtina faktas, kad teismo sprendime nurodyta, jog atsakovas neginčija išgabentos įrangos nuosavybės teisės. Atsakovas niekada nebūtų kreipęsis į policiją, jeigu būtų iš anksto informuota apie ketinimą išgabenti įrangą. Jeigu ieškovo reputacija ir pablogėjo, tai išskirtinai dėl paties ieškovo veiksmų, o ne dėl atsakovo kaltės.

11.3. E. B. dirbo ir gavo darbo užmokestį spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesį, todėl darytina išvada, kad Aprašo p. 7.9 norma netaikytina, apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2015 m. lapkričio mėn. 27 d. iki 2015 m. gruodžio mėn. 10 d. E. B. buvo nedarbingas dėl ligos, nuo 2015 m. gruodžio mėn. 11 d. iki 2015 m. gruodžio mėn. 18 d. jis buvo nedarbingas dėl ligonio slaugymo, todėl E. B. gavo atitinkamai mažesnį darbo užmokestį, nei nustatyta darbo sutartyje. Teismas ieškovui prie paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio pridėjo 14,84 Eur išmoką už papildomą poilsio dieną auginant du vaikus. Tačiau pagal vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašą į vidutinį darbo užmokestį neįeina apmokėjimas, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo įmonėje (atostogos, liga ir kt. išmokos).

12.Atsiliepimu į atsakovo UAB „Rožyno veterinarijos klinika“ apeliacinį skundą ieškovas E. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

12.1. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovas 2016 m. sausio 7 d. savo iniciatyva išgabendamas iš jos patalpų ieškovui priklausančius kraujo biocheminį analizatorių „Reflotron plius“, šlapimo analizatorių „Urisys 1100“, mikroschemų skaitytuvą „Data Mars“ ir kitus asmeninius daiktus, savo subjektinę teisę įgyvendino netinkamu būdu. Tik jeigu DK 219 str. 2 d. pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl ieškovui priklausančios įrangos naudojimo jos interesais, numatantis nusidėvėjimo kompensavimą, šiame susitarime būtų buvę galima numatyti išankstinio įspėjimo apie įrangos susigrąžinimą terminą. Tik toks susitarimas būtų davęs pagrindą atsakovui tikėtis, kad veterinarinės įrangos ieškovas nepasiims bet kada savo nuožiūra. Atsakovo direktorė ir akcininkas jau 2015 m. rugsėjo mėn. ieškovui yra sakę nenorintys, kad jis dirbtų jų įmonėje, todėl atsakovė, numatydama, kad darbo santykiai su ieškovu nutrūks, negalėjo tikėtis ir toliau naudotis jam priklausančia veterinarine įranga. Žinodamas atsakovės direktorės ir akcininko nesiskaitymą su darbuotojais, ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad iš anksto jiems pranešus apie ketinimą atsiimti savo veterinarinę įrangą, jie atsisakytų šią įrangą grąžinti, slėptų, stengtųsi bet kokiomis priemonėmis ją pasisavinti.

12.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės direktorė pripažino, jog darbuotojai galėjo už savikainą nusipirkti pašarų. Iš to seka, kad žodiniai leidimai teikti paslaugas už savikainą buvo duodami.

12.3. Atsakovas savo apeliaciniame skunde remiasi iš esmės vien tuo, kad direktorė, skirdama ieškovui pastabą, esą nežinojusi, ką ieškovas veikia įmonės buitinėse patalpose. Iš to seka, kad pastaba ieškovui buvo paskirta tik iš nežinojimo.

12.4. Faktas, kad dėl atsakovės direktorės ir akcininko veiksmų dvi savaites ieškovas buvo laikinai nedarbingas, turėjo vartoti raminamuosius vaistus, rodo jų daryto spaudimo intensyvumą ir sunkias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

13. Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl darbuotojo drausminės atsakomybės, atleidimo iš darbo teisėtumo, piniginių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo ir darbuotojo materialinės atsakomybės.

Dėl 2016m. sausio 21d. drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo

14. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą 2016m. sausio 23d. įsakymu – kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į atleidimo pagrindą, šiuo atveju teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ne tik drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bet ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtų nuobaudų, dėl kurių yra ginčas ir kurios yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju ir pats ieškovas yra pareiškęs reikalavimus dėl kiekvienos jam skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos: 2016m. sausio 21d. už 2015m. gruodžio 19 dieną padarytą pažeidimą, 2016m. sausio 22d. už 2016m. sausio 19 dieną padarytą pažeidimą, 2016m. sausio 23 dieną už 2016m. sausio 7d. padarytą pažeidimą.

16. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas neatliko savo darbinių pareigų ar padarė pažeidimą, kurio pagrindu ieškovui galėjo kilti drausminė atsakomybė ir buvo paskirta drausminė nuobauda 2016m. sausio 21d. už 2015m. gruodžio 19d. padarytą pažeidimą. LR DK 234str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jų darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose numatytomis pareigomis (DK 227str.1d., 229-232str.).

18. Iš bylos duomenų matyti, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta todėl, kad jis, atlikdamas darbines pareigas, suteikęs paslaugas sau pritaikė nepagrįstai didelę nuolaidą – sumokėjo už sau atliktų paslaugų savikainą. Ieškovas buvo nubaustas už pareiginės instrukcijos 5 punkto nevykdymą, kuriame numatyta jo pareiga dirbti pagal veterinarijos klinikos patvirtintus veterinarijos įkainius ir daryti nuolaidas klientams tik tada, kai jam šią teisę suteikia vadovas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas buvo leidęs taikyti nuolaidas veterinarijos klinikos darbuotojų atžvilgiu. Atsakovo atstovė N. S. pripažino, kad leido darbuotojams pirkti pašarus už savikainą. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovas buvo leidęs taikyti 10 procentų nuolaidą paslaugoms, suteiktoms klinikos darbuotojams. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas aiškiai nereglamentavo, kaip ir kokios taikomos nuolaidos prekėms ir paslaugoms veterinarijos klinikos darbuotojams, nors faktiškai nuolaidos buvo suteikiamos, nesupažindino su nuolaidų suteikimo tvarka. Nesant šią tvarką reglamentuojančių vidaus norminių aktų, negalima daryti išvadų, jog darbuotojas nuolaidų suteikimo tvarką pažeidė. Pažymėtina, kad pareiginės instrukcijos 5 punkte yra reglamentuota nuolaidų taikymo tvarka klientams, o ne įmonės darbuotojams, todėl šis pareiginės instrukcijos punktas darbuotojų gali būti traktuojamas dviprasmiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2016m. sausio 21d. paskirtą drausminę nuobaudą ieškovui.

Dėl 2016m. sausio 22d. drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo

19. 2016m. sausio 22d. ieškovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda pastaba. Iš 2016-01-22 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo matyti, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už tai, kad jis 2016-01-19d. nuo 11.10val. iki 13.20val. savavališkai nusišalino nuo darbo sutartyje sulygtų pareigų vykdymo – dirbo su asmeniniu kompiuteriu buitinėse patalpose.

20. Ieškovas ginčija jam paskirtą drausminę nuobaudą ir nurodo, kad įsakyme nurodytu laiku jis darbdavio reikalavimu rašė paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį atsakovui turėjo pateikti iki 2016m. sausio 20d. 8val.ryto.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2016m. sausio 20d. atsakovas pasiūlė ieškovui pasiaiškinti, kodėl 2016m. sausio 19d. jis nuo 11.10val. iki 13.20val. nevykdė savo tiesioginių pareigų, o sėdėjo buitinėse patalpose ir dirbo asmeniu kompiuteriu. Iš ieškovo pateikto 2016m. sausio 20d. paaiškinimo matyti, kad ieškovas jame nurodė, jog buitinėse patalpose nuo darbo pradžios kažkurį laiką buvo persirengimo patalpose, vadovybės paliepimu buvo įpareigotas laukti, kol bus pakviestas į darbo vietą. Šias aplinkybes patvirtina ir 2016m. sausio 19d. garso įrašas, kuriame (duomenys neskelbtini) J. S. jam liepia laukti, kol bus pakviestas dirbti (ieškovo pateiktas 2016-01-19d. 2-as įrašas). Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Jis nurodė, kad turėjo laukti, kol į darbo vietą jį pakvies administratorė.

22. Pateikdamas ieškinį teismui ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas įvardijo ir kitą priežastį, kodėl 2016m. sausio 19d. jis negalėjo nepertraukiamai atlikti savo tiesioginių pareigų – jis privalėjo per vieną dieną iki 2016m. sausio 20d. 8 val. ryto pateikti paaiškinimą dėl 2016m. sausio 7d. pažeidimo. Kad tokį paaiškinimą ieškovas rašė ir pateikė 2016m. sausio 19d., patvirtina atsakovo 2016m. sausio 23d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė minima ir 2016m. sausio 19d. ieškovo pateiktame garso įraše. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog darbuotojas turi teisę rašyti paaiškinimą dėl drausminės nuobaudos darbo metu ir jų nebekartoja.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovo pateikto garso įrašo kaip leistino įrodymo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įrašą pripažino leistinu įrodymu. Iš pateikto 2016m. sausio 19d. garso įrašo turinio matyti, kad, ieškovui įrašinėjant pokalbį su atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) J. S., jis pripažįsta, kad jam žinoma, jog ieškovas pokalbį įrašinėja, tai patvirtina ir ieškovas (ieškovo pateiktas 2016-01-19d. 3-as įrašas). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Pagal formuojamą Kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai. Nustačius, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę ir nepripažinti, kad vienos šalies be kitos šalies sutikimo padarytas įrašas pažeidžia to asmens teises į privatumą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

24. Ieškovas 2016m. sausio 19d. garso įrašą darbovietėje darė jau kilus konfliktui tarp jo ir darbdavio dėl įrangos pasiėmimo savo darbo vietoje. Kaip jau buvo minėta, iš pokalbio teksto matyti, kad S. žinojo, jog ieškovas jų pokalbį įrašinėja. Pažymėtina, kad garso įrašas buvo darytas dar neprasidėjus teismo procesui teisme. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas garso įrašą darė siekdamas apginti savo pažeistas teises. Ieškovas pokalbį su darbdaviu įrašinėjo siekdamas užfiksuoti įrodymus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, o ne aplinkybes, susijusias su privačiu įmonės akcininko ar vadovės gyvenimu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti šių asmenų privataus gyvenimo pažeidimų.

25. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ieškovui 2016m. sausio 22d. nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, nes buvo davęs nurodymą jam būti buitinėse patalpose iki atskiro nurodymo, taip pat pasiaiškinti dėl 2016m. sausio 7d. pažeidimo.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą

26. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2016m. sausio 23d. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Atleidimas iš darbo šiuo pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas.

27. Iš 2016m. sausio 23d. įsakymo matyti, kad atsakovas skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – todėl, kad ieškovas 2016m. sausio 7d. pasibaigus darbo grafike nustatytam darbo laikui įėjo į įmonės patalpas ir savavališkai išgabeno kraujo biocheminį analizatorių ,,Reflotron plius‘‘, šlapimo analizatorių ,,Urisys 1100‘‘, mikroschemų skaitytuvą ,,Data Mars‘‘. Tokius ieškovo veiksmus atsakovas traktavo kaip savavaliavimą (DK 235str. 2d. 4p.).

28. Atsakovas paminėtus ieškovo veiksmus vertina kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasireiškiantį savavaliavimu. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas darbo drausmės pažeidimas – savavaliavimas - paprastai yra suprantamas kaip akivaizdus nepaisymas teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos. Tačiau atsakovas, paskyręs nuobaudą ieškovui už savavaliavimą, neįrodė, kad ieškovo veiksmai šiuo atveju buvo neteisėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad į patalpas ieškovas pateko teisėtai. Vidaus norminiuose aktuose nebuvo numatyta, kad į patalpas darbuotojams ne darbo valandomis patekti yra draudžiama, ieškovas turėjo raktus ir žinojo kodus, kad galėtų patekti į patalpas. Iš atsakovo įsakymo apie teikiamų paslaugų įkainius ir jų taikymo tvarką matyti, kad veterinarijos (duomenys neskelbtini) galėjo teikti paslaugas ir ne grafike nustatytomis darbo valandomis. Byloje nėra ginčo, kad medicininė įranga, kurią pasiėmė ieškovas, buvo jo nuosavybė. Atsakovas nepateikė jokių medicininės įrangos panaudos ar nuomos sutarčių, kuriuose būtų numatytas medicininės įrangos panaudos ar nuomos terminas, kurį ieškovas, susigrąžindamas įrangą, būtų pažeidęs. Medicininė įranga neapskaityta atsakovo turto balanse, atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų numatyta įrangos grąžinimo ieškovui tvarka.

29. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neteisėtai skyrė ieškovui nuobaudą – atleidimą iš darbo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Dėl 81 euro išmokos išskaitymo iš ieškovo pajamų

30. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo ieškinio reikalavimą dėl 81 eurų išskaitos priteisimo, teigia, kad jo veiksmuose nėra vienos iš sąlygų – kaltės – jo materialinei atsakomybei kilti.

31. Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje. Ši atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas, susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis.

32. Tačiau, nors darbuotojų materialinė atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar buvo taikyta kita atsakomybės rūšis, kaip jau buvo minėta, jos taikymui turi būti sąlygų visuma. Materialinės atsakomybės sąlyga – žala reiškia tiesioginę žalą ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovo veiksmų jis patyrė 81 euro turtinę žalą. Dar viena būtinoji materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga – tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams; jo neveikimas gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus yra nustatyta, kad ieškovo veiksmus, kai jis už sau suteiktas paslaugas sumokėjo savikaina, sąlygojo nuolaidų suteikimo tvarkos darbuotojams nereglamentavimas pas atsakovą, nors realiai jos buvo suteikiamos. Konstatavus, kad ieškovo kaltės (tyčios ar neatsargumo) dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo ar nevykdymo nėra, nėra visų sąlygų, kurios būtinos darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 81 euro dydžio žalos atlyginimo išskaitą.

Dėl ieškovui priteistų sumų

33. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovo 1026,12 Eur išeitinės išmokos, 1511,10 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016m. sausio 25d. iki teismo sprendimo įskaitytinai, t.y. 2016m. birželio 3d., o po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos po 13,74 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra 6 darbo dienų savaitė.

34. Apeliaciniame skunde ieškovas su jam priteistinų sumų dydžiu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad atsakovas, apskaičiuojant jam vidutinį darbo užmokestį, įskaičiavo tik faktiškai išmokėtas sumas, tačiau neįvertino aplinkybės, jog jis 2015m. lapkričio ir gruodžio mėnesį sirgo. Ieškovo nuomone, atsakovas tokiu būdu jam nepagrįstai sumažino vidutinį darbo užmokestį, siekdamas sumažinti ir išeitinę išmoką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

35. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo apskritai panaikinti šią sprendimo dalį ir šį reikalavimą, kaip ir kitus, atmesti. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie vidutinio darbo užmokesčio sumos pridėjo 14,84 Eur išmoką už papildomą poilsio dieną auginant du vaikus. Atsakovo teigimu pagal vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašą į vidutinį darbo užmokestį neįeina apmokėjimas, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo įmonėje.

36. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014m. lapkričio 19d. nutarimu Nr. 1288. Pagal aprašo 6.1 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos). Pagal aprašo 7.5 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta aprašo 6.1 punkte. Įvertinus nustatytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra neįskaičiuojamos dienos, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kito asmens slaugymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įskaičiavo į ieškovo vidutinį darbo užmokestį ir 14,84 Eur už poilsio dieną, kuri suteikiama darbuotojams, auginantiems du vaikus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas tą dieną nedirbo – nebuvo darbe įstatymo (DK) numatytu atveju, tačiau, nors turėjo teisę gauti darbo užmokestį už šią dieną, apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį ši suma neįskaitoma kaip ir atostogų, ligos ar kitu atveju, kai darbuotojo neatvykimas į darbą yra pateisinamas.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tokiu būdu apskaičiuojant darbo užmokestį, darbuotojui tris mėnesius nedirbus, vidutinio darbo užmokesčio ar išeitinės pašalpos iš viso nebūtų galima apskaičiuoti. Tačiau tokia ieškovo pozicija teisiškai nepagrįsta. Pagal minėto aprašo 7.9 punktą jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju (3 paskutinių mėnesių) laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ar negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal aprašą turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių.

38. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą 2016m. kovo 21d. pažymoje Nr. 2 (I t. b.l. 76), daro išvadą, kad atsakovas teisingai apskaičiavo ieškovo vidutinio mėnesio darbo užmokestį 251,59 Eur ir vidutinį dienos darbo užmokestį 13,48 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Iš atsakovo ieškovui priteistina 1006,36 eurų išeitinė išmoka (251,59 Eur x4), 1482,80 Eur (13,48 x 110 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2016m. sausio 25d. iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2016m. birželio 3d. įskaitytinai, o po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos po 13,48 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra 6 darbo dienų savaitė.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą

39. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo 289,62 Eur neturtinę žalą. Pažymėtina, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (DK 250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato išsamaus jų sąrašo, taigi, ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).

40. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jos dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai realizuoti save, užtikrinti socialinį asmens ir jo šeimos stabilumą. Jei darbdavio veiksmai susiję su atleidimu iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus, jie neabejotinai sukelia darbuotojui neturtinę žalą.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir nustatė teisingą neturinės žalos dydį, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl per mažos ieškovui priteistos neturtinės žalos yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jų nebekartoja.

42. Atsakovas pateiktame apeliaciniam skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismo sprendime neteisingai nurodė ieškovo ligos laikotarpį nuo 2015m. lapkričio 27d. iki 2015m. gruodžio 18d., nors ieškovas buvo nedarbingas iki 2015m. gruodžio 10d., o po to slaugė ligonį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo ligos trukmė nėra siejama su neturtinės žalos dydžiu, todėl ši aplinkybė neturtinės žalos dydžio neįtakojo. Atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovas ruošėsi darbo santykių nutraukimui ir to siekė, nes įregistravo mažąją bendriją, siūlė kolegai dirbti kartu, yra deklaratyvūs. Akivaizdu, kad tokius ieškovo veiksmus lygiai taip pat gali nulemti ir ieškovo nerimas dėl jo atleidimo iš darbo.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti žalą

43. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 970 eurų žalos – negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs nuo 2016m. sausio 7d. iki 2016m. kovo 1d., teikdamas paslaugas klientams, pasinaudodamas ieškovui priklausančia įranga. Tačiau ieškovui ją išsigabenus iš veterinarinės klinikos, atsakovas su įranga susijusių paslaugų neteikė ir patyrė žalą negautų pajamų forma.

44. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas šiuo atveju tarp šalių kilo ne iš darbo teisinių santykių. Šalys neginčija, kad ieškovas buvo atsinešęs jam priklausančią medicininę įrangą, kuria naudojosi atsakovas, teikdamas paslaugas klientams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas už naudojimąsi įranga būtų gavęs užmokestį, todėl tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykiu šiuo atveju galima kvalifikuoti kaip turto panaudos teisinius santykius.

45. CK 6.249str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

46. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

47. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, pasisavindamas įrangą, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaip jau buvo minėta, nėra ginčo, kad medicininė įranga priklausė jam, byloje taip pat nėra tarp šalių sudarytų jokių sutarčių dėl įrangos panaudos terminų, nėra šalių susitarimo dėl sutarties nutraukimo tvarkos, įrangos perdavimo ieškovui tvarkos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, o reiškiant prašymą dėl žalos atlyginimo (viena iš žalos formų yra negautos pajamos), pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas šiuo atveju tenka atsakovui, pareiškusiam tokį ieškinį. Atsakovas taip pat privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovas nepateikė teiktinų paslaugų laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-03-01 klientų sąrašų. Nėra įrodymų, kiek buvo klientų, norinčių gauti paslaugas, susijusias su ieškovo išgabenta medicinine įranga. Taip pat nėra duomenų apie faktiškai atsakovo gautas pajamas minėtu laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas, kaip verslo subjektas, veikė nerūpestingai ir neapdairiai, nes, užsiimdamas veikla, kuriai reikalinga medicininė įranga, jos neturėdamas, tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių neaptarė rašytine sutartimi. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, t. y. patiklsinus skaičiavimus ir patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 81 Eur neteisėtai atliktą išskaitą, atsakovo priešieškinis lieka atmestas, o ieškovo ieškinys patenkintas patenkintas iš dalies - 88 proc. (visiškai patenkinti neturtiniai reikalavimai ir 70,27 proc. - turtiniai reikalavimai), perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas byloje patyrė 29,10 Eur bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį už priešieškinį. Priešieškinį atmetus, atsakovo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nepriteisiamas. Ieškovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. jį atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Advokato užmokestis šioje byloje yra 277,92 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas byloje reiškė 3 neturtinius reikalavimus ir 3 turtinius, mokėtinas žyminis mokestis byloje – 209 Eur (už 3 neturtinius reikalavimus – 41 Eur*3 =123 Eur ir už priteistą 2859,78 Eur sumą – 86 Eur). Ieškinį patenkinus 88 proc., iš atsakovo priteisiama dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 244,57 Eur (277,92*88proc.) ir 183,92 Eur (209*88proc.) žyminio mokesčio. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 5,67 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

50. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų apeliantų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės lieka nepakitęs ir ieškovo naudai, teisėjų kolegija vertina, jog nė vienai iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteisti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“, įmonės kodas 302481514, 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) neteisėtai atliktą išmoką.

Priteisti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“, įmonės kodas 302481514, 1006,36 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus 36 ct) išeitinės išmokos, 1482,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 80 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2016 m. birželio 3 d. įskaitytinai, o po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos priteisti po 13,48 Eur (trylika eurų 48 ct) vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra 6 darbo dienų savaitė (priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių).

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Rožyno veterinarijos klinika“, įmonės kodas 302481514, 183,92 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 92 ct) žyminio mokesčio, 5,67 Eur (penkis eurus 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 244,57 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 57 ct) antrinės pagalbos išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė