- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-1223-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04556-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. ir R. M. (toliau – pareiškėjai) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi atmetė pareiškėjų skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo 2015-05-15 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25NT-30738254-15 pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde prašo Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį iškviesti liudytojus A. M. ir A. L.. Pareiškėjų nuomone, apylinkės teismo nutartis šališka, neobjektyvi ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Nutartis priimta objektyviai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismas rėmėsi tik liudytojų parodymais, Institucijos atstovų paaiškinimais bei dokumentais, kurie prieštaringi ir neteisingi. Tuo tarpu byloje esančiuose dokumentuose pateikta informacija apie įvykį yra priešinga skundžiamos nutarties argumentams. Teismas nekreipė dėmesio į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios būtų patvirtinę aplinkybę, kad S. C., V. C., A. B. melavo duodami parodymus. Teismui atsisakius patenkinti 2015-10-16 prašymą prijungti prie bylos vaizdo kameros, kuri įrengta šalia buto durų, 2015-08-12 įrašą ir įvertinti naujas aplinkybes, buvo užkirstas kelias teisingai išspręsti bylą. Minėtame įraše matyti ir girdėti, jog S. C. eina pas kaimyną J., kuris yra liudytojas šioje byloje, kad jis teisme pasakytų, jog įvykio dieną negirdėjo jų keliamo triukšmo. Nors teismui buvo išdėstyta nuomonė, kad tokie S. C. veiksmai pagal BK 233 str. 1 d. yra neteisėti ir užtraukia atsakomybę, nes tai yra siekimas paveikti liudytoją, kad šis teisme duotų melagingus parodymus bei paaiškinimus, tačiau teismas atsižvelgė į visiškai nesuprantamą, neteisingą ir netgi klaidinančią teismą Institucijos atstovo nuomonę, kad ATPK nėra numatytas poveikis liudytojams, šalys gali gintis įvairiais būdais, tuo labiau, kad ta vaizdo kamera nėra įrašanti garso. Dėl to teismas neturėjo galimybės įsitikinti pareiškėjų paaiškinimų teisingumu. Įraše matyti ir girdėti, kaip, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. C., plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, ypatingai įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą pareiškėjams bei pareiškėjų pozicijai teisme, grasina susidorojimu, panaudoti fizinį smurtą. Įraše aiškiai girdėti, kaip pats S. C. patvirtina kaimyno J. J. žmonai, jog jis su savo žmona V. C. triukšmavo ne tik tą naktį iš 2015-04-17 į 2015-04-18, dėl kurios buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, bet baliavoja ir triukšmauja nuolatos. Neprijungimas naujų įrodymų sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį ir tuo pačiu įsitikinti, kad C. ir A. B. parodymai yra melagingi, o taip pat svarstyti klausimą dėl minėtų asmenų atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas nesiaiškino ir tos aplinkybės, jog liudytoja L. neatvyko į teismo posėdį galimai dėl to, kad jai, kaip ir minėtam kaimynui J. J., buvo darytas poveikis dėl melagingo liudijimo teisme. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp aplinkybių ir neatsižvelgė į tą faktą, jog tą pačią naktį policijos pareigūnai buvo iškviesti į C. butą ne pareiškėjų, o visiškai kito asmens – kaimynės A. B. – dėl konflikto tarp vyro ir žmonos, galimai nuodijimo vaistais ir pareiškimo dėl triukšmo. Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gautame pranešime užfiksuotų faktų teismas visiškai neanalizavo ir nevertino, o priimdamas neteisėtą nutartį, nepašalino prieštaravimų tarp skirtingo interpretavimo žodžių „konfliktas“ ir „triukšmas“ įvairiuose byloje esančiuose dokumentuose. Teismas nagrinėjo institucijos priimto nutarimo pagrįstumą, o bylos nagrinėjime dalyvavo policijos komisariato atstovas, todėl, pasak pareiškėjų, tokiais atvejais apklausiami policijos pareigūnai visada turi tikslą apginti kolegos priimtą nutarimą bei patiria spaudimą dėl byloje dalyvaujančio tiesioginio viršininko. Teismas neatkreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, neigiamai charakterizuojančią S. C. (ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus, dėl jo elgesio buvo kreiptas ir į darbovietę). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė vieno asmens teisę švęsti neribojant šio šventimo veiksmų ir visiškai nevertino pareiškėjų ir jų šeimos teisės į viešąją tvarką, teisės į apsaugą nuo triukšmo, teisės į poilsį ir į gyvenimo kokybės užtikrinimą. Pareiškėjai pažymi, kad teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar iš C. buto sklido triukšmas, tačiau teismas nepagrįstai jų paaiškinimus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Tyrimas dėl C. veiksmų buvo atliktas nepilnai ir neišsamiai ir teismas iškilusių prieštaravimų nepašalino. Byloje esančius įrodymus teismas vertino netinkamai, dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Atmesdamas skundą teismas besąlygiškai rėmėsi prieštaringais liudytojos A. B., su kuria C. palaiko draugiškus santykius, parodymais, taip pat ir parodymais kaimynų, kurių butai nesiriboja su C. butu. Taip pat tų asmenų parodymais, kurie tuo metu iš viso nebuvo namuose ir dėl to triukšmo negirdėjo ir galėjo pateikti tik samprotavimus. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas vienpusiškai ištyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, suteikė pranašumą vieniems parodymams, išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų aplinkybių, neišnaudojo visų galimybių abejonėms pašalinti, nepateikė įrodymais pagrįstų ir tinkamai motyvuotų išvadų dėl esminių skundo argumentų, iškraipė esmines bylos aplinkybes, tinkamai nepatikrino institucijos priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis iš esmės grindžia savo subjektyvių faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimu teigdami, kad teismas įrodymus vertino neteisingai.
Administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą yra numatyta ATPK 183 str. Pagal šį straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 str. 1 d. turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus sprendžia, kad tiek Institucija, nutraukdama administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 183 str. 1 d., tiek apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis vertino teisingai ir pagrįstai pripažino, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo faktą, šioje byloje nėra. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju įrodymų vertinimo klaidų, priešingai, negu teigiama skunde, padaryta nebuvo.
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės ir principai apibrėžti ATPK 257 str. Pagal minėtą straipsnį administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek apylinkės teismas aukščiau paminėtų taisyklių ir reikalavimų vertinant byloje surinktus duomenis nepažeidė. Sprendžiant dėl ATPK 183 str. 1 d. pažeidimo fakto buvo apklausti patys pareiškėjai, asmenys, kurių atžvilgiu buvo prašoma pradėti administracinę teiseną, liudytojai – namo, kuriame, pagal pareiškėjus, buvo padarytas pažeidimas, gyventojai, policijos pareigūnai, ištirti rašytiniai duomenys, peržiūrėta vaizdo medžiaga ir padaryta pagrįsta, nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujanti išvada, kad ATPK 183 str. 1 d. numatytas pažeidimas pareiškėjų nurodytų laiku ir aplinkybėmis padarytas nebuvo. Nors pareiškėjai tiek savo prašyme patraukti S. C. ir V. C. administracinėn atsakomybė pagal ATPK 183 str. 1 d., tiek savo vėlesniuose paaiškinimuose tvirtino, kad S. C. ir V. C. 2015-04-17, nuo 22.00 val. iki 2015-04-18, 02.00 val. triukšmavo, garsiai leido muziką, dainavo, rėkavo, būdami neblaivūs laiptinėje kėlė triukšmą, keikėsi, spardė duris, trankėsi, dėl ko pareiškėjai ir kiti namo gyventojai negalėjo miegoti, kiti byloje surinkti duomenys pareiškėjų nurodytų aplinkybių nepatvirtina. S. C. ir V. C. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pareiškėjų nurodytų laiku nei bute, nei laiptinėje netriukšmavo, viešosios rimties netrikdė. Apklausti kaimynai taip pat nenurodė, kad S. C. ir V. C. būtų kėlę triukšmą ar kitaip trikdę visuomenės rimtį. Pareiškėjų versijos nepatvirtino ir prašyme patraukti C. administracinėn atsakomybėn nurodytas aplinkybes tikrinęs tyrėjas T. V., taip pat 2015-04-18 naktį į (duomenys neskelbtini) butą vykę patruliai. Tyrėjas T. V. nurodė, kad niekas iš apklaustų kaimynų nepatvirtino girdėję triukšmą, triukšmo ar kitokio viešosios rimties trikdymo fakto nenustatė ir į vietą vykę pareigūnai. Taip pat nurodė, kad jeigu yra užfiksuojamas pažeidimas, yra surašomi tarnybiniai pranešimai. Šiuo atveju tokių tarnybinių pranešimų nebuvo. Be to, patikrinus duomenų bazę, iškvietimo dėl triukšmavimo, viešosios rimties trikdymo 2015-04-18 naktį iš viso nebuvo gauta. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas M. P. nurodė, kad šiuo metu aplinkybių neatsimena, tačiau, jeigu būtų buvęs triukšmas, tai būtų fiksuota tarnybiniame pranešime. Liudytoju apklaustas pareigūnas K. B. taip pat nurodė aplinkybių neatsimenantis, tačiau patikino, kad, jei byloje nėra tarnybinio pranešimo, reiškia budėtojo leidimu buvo palikta įvykio vieta, pažeidimas neužfiksuotas. Nė vieno iš byloje apklaustų liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis pakenkti pareiškėjams duodant melagingus paaiškinimus nenustatytas. Skunde pareiškėjai taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų suabejoti byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl galimai padaryto pažeidimo, Institucija pagrįstai priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o apylinkės teismas, nenustatęs jokių naujų faktinių aplinkybių, Institucijos nutarimą pagrįstai paliko galioti. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, dėstomas byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių subjektyvus vertinimas teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Vien tai, kad pareiškėjų netenkina Institucijos ir apylinkės teismo priimti sprendimai nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.
Skunde teigiama, kad teismui padaryti teisingas išvadas sukliudė tai, kad buvo atsisakyta tenkinti prašymą ir priimti vaizdo ir garso įrašą, darytą 2015-08-12, iš kurio matyti ir girdėti, kaip S. C. eina pas kaimyną J. J., kad šis byloje duotų neteisingus parodymus apie tai, kad jokio triukšmo iš C. buto negirdėjo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Turi būti surenkama tiek objektyvių duomenų, kad jų užtektų atitinkamoms išvadoms dėl pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinktų objektyvių duomenų visuma nepatvirtino pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl galimai padaryto pažeidimo, todėl pagrįstai buvo priimtas nutarimas teiseną nutraukti. Be to, pastebėtina, kad pasak pareiškėjų, vaizdo įrašą, patvirtinantį, kad S. C. bandė paveikti liudytoją J. J. dėl sau palankių parodymų davimo, jie darė 2015-08-12, nors liudytojas J. J. jau buvo apklaustas teisme 2015-07-10 posėdyje. Įvertinus paminėta, akivaizdu, kad šis vaizdo įrašas nagrinėjamu atveju, t. y. sprendžiant dėl ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo ir apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų teisingumo, juridinės reikšmės neturi.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas visiškai nevertino policijos pateiktų duomenų apie registruotus įvykius, iš kurių matyti, kad 2015-04-18, 00:48 registruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyras konfliktuoja su žmona ir žmonos seserimi. Pažymima, kad tas faktas, kad pareigūnai vyko nurodytu adresu, nėra ginčijamas. Šią aplinkybę patvirtino tiek pagal gautą pranešimą vykę pareigūnai, tiek liudytoja A. B.. Tačiau vien tai, kad policijos įvykių registre buvo užregistruotas pranešimas apie galimai daromą pažeidimą, nereiškia, kad toks pažeidimas iš tikrųjų buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma pažeidimo fakto nepatvirtino, todėl pagrįstai pareiškėjų minimi duomenys apie registruotus įvykius nebuvo laikomi jų versiją vienareikšmiškai pagrindžiančiu įrodymu.
Pareiškėjų įsitikinimu, teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į S. C. neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tai, pasak jų, taip pat turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami asmeniui skiriant administracinę nuobaudą ir parenkant jos dydį. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai S. C. kaltės padarius ATPK 183 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepatvirtino, todėl teismas neturėjo teisėto pagrindo vertinti aplinkybes, kurios pažeidimo kvalifikavimui ar kaltės nustatymui neturi juridinės reikšmės.
Nors apeliaciniame skunde išdėstytas pareiškėjų prašymas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį iškviesti liudytojus, teismo vertinimu, toks prašymas nepagrįstas. Pagal ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad jokių naujų esminių šiai bylai faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjant apylinkės teisme, pareiškėjai skunde nenurodė, taip pat sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nutartyje padarytų išvadų dar kartą nekartoja. Dėl esminių pareiškėjų skunde nurodytų argumentų apylinkės teismo nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta. Nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą, E. M. ir R. M. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.