Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-26 · Byla Nr. ATP-132-360/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.7.-1055-838/2012Nutarimas · 2012-12-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-132-360/2013Nutartis · 2013-02-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
ATP-132-360/2013
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00833-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-132-360/2013Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00833-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 50.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATPK) 159¹ str. 5 d. įvykio ir sudėties,

Teisėjas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2012 m. lapkričio 7 d. A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. spalio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams atlikus patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. A. S. atliko gyvenamojo namo (jo dalies) rekonstravimo darbus: virš gyvenamojo namo dalies sumontavo medinių konstrukcijų trišlaitį stogą, dengtą OSB ir ruberoido danga, apie 1993 m. išmūrijo išorinę sieną. Rekonstravus pastatą užstatymo plotas padidėjo apie 18,79 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, jog vertinant byloje esančių įrodymų visumą, pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad A. S. padarė ATPK 159¹ str. 5 d. numatytą pažeidimą, tai yra savavališkai rekonstravo neypatingą statinį, kadangi nenustatyta, jog A. S. tyčia atliko šiuos veiksmus.

Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Institucija nesutinka su teismo išvada, kad A. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Institucijos teigimu, A. S. siekimas apsaugoti turtą laikinai įrengiant stogą po kilusio gaisro bei šiems veiksmas atlikti neturint Statybos įstatyme reglamentuoto statybą leidžiančio dokumento, gali būti vertinamas tik kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tai nešalina atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

A. S. paaiškinimas, kad statybos (rekonstrukcijos) darbus atliko be statybą leidžiančio dokumento po 2012 m. kovo 8 d. įvykusio gaisro yra nepagrįstas, kadangi darbai buvo pradėti tik po trijų mėnesių, t. y. 2012 m. birželio 20 d. Teigiama, kad šios aplinkybės įrodo ATPK 159¹ str. 5 d. pažeidimo sudėties subjektyviąją pusę – pažeidėjo kaltę, kad šiuos veiksmus A. S. atliko tyčia, be to, jis turėjo pakankamai laiko suvokti atliekamo pažeidimo žalingas pasekmes. Pažymi, kad asmeniui veikiant būtinojo reikalingumo būklėje turi egzistuoti būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Vertinant A. S. administracinio teisės pažeidimo aplinkybes šiuo aspektu, nenustatytina būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, atvirkščiai, pažeidėjas neteisėtais veiksmais sukėlė realias grėsmes sau ir kitiems asmenims, jų teisėms, kadangi atliekant statybos darbus be atitinkama tvarka ir kompetentingo asmens parengto ir suderinto statybos projekto, bei šiuo pagrindu išduoto statybos leidimo, atsiranda reali grėsmė dėl statinio, jo dalių griūties, tokiu būdu padarant žalą asmenų sveikatai ir gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltės kaip subjektyvios pusės požymio buvimo bei nuobaudos už padarytą pažeidimą skyrimo.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 str., 256 str., 284 str.). ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.

ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs surinktus įrodymus tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. S. kaltė padarius ATPK 159¹ str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir jų visuma.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Institucija A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. atliko gyvenamojo namo (jo dalies) rekonstravimo darbus: virš gyvenamojo namo dalies sumontavo medinių konstrukcijų trišlaitį stogą, dengtą OSB ir ruberoido danga, apie 1993 m. išmūrijo išorinę sieną. Rekonstravus pastatą užstatymo plotas padidėjo apie 18,79 kv. m. Institucijos nuomone, tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3,4 p., 20 str. 1 d. 2 p., 23 str.1 d. 2 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 5 d.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia Institucijos pozicija. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. kilo gaisras. Sudegė dalis namo. VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. gyvenamajame name suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai, tai yra trys butai, vienas jų priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, S. A. bei A. S. ir R. S. Iš 2012 m. liepos 19 d. ir 2012 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštų matyti, jog A. S. kreipėsi į instituciją, siekdamas išspręsti klausimus dėl pastato atstatymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. tiek duodamas paaiškinimus Institucijos pareigūnams, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog 2012 m. kovo 8 d. kilo gaisras, todėl jis, siekdamas išgelbėti savo turtą, kad jis neliktų po atviru dangumi, įrengė laikiną stogą. A. S. paaiškino, kad jis kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos skųsdamasis, jog Klaipėdos rajono savivaldybė kaip turto bendrasavininkis, nesiima jokių priemonių atstatyti po gaisro apdegusio namo. Būtent dėl šios priežasties buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas savavališkos statybos faktas.

Taigi akivaizdu, jog A. S. šiuos veiksmus atliko ne tyčia, o siekdamas apsaugoti turtą po kilusio gaisro. Be to, būtina pažymėti, kad A. S. tik laikinai įrengė stogą po kilusio gaisro, kadangi nudegusi stogo dalis yra ne rekonstruota ar visiškai suremontuota, kaip tai bando įteigti Institucija, tačiau tik laikinai uždengta ruberoido danga, neatliekančia stogo funkcijų.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog A. S. statybos darbus pradėjo tik po trijų mėnesių, t. y. 2012 m. birželio 20 d., todėl negalima šių veiksmų vertinti kaip siekimą apsaugoti turtą po kilusio gaisro. Pastebėtina, jog tai teigdama Institucija remiasi prielaidomis, kadangi net administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. yra kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. atliko gyvenamojo namo (jo dalies) rekonstravimo darbus.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų įrodančių A. S. kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodoma konkrečiai, kokie įrodymai pagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Institucija tai teigdama remiasi tik prielaidomis, be to visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, kadangi pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė kitu pagrindu, t. y. nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų apie A. S. sąmoningą tyčią, t. y. subjektyviosios pusės požymio kaltės, todėl administracinės teisės pažeidimo bylos teisena A. S. atžvilgiu pagal ATPK 159¹ str. 5 d. teisėtai ir pagrįstai nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino ir išanalizavo surinktus byloje įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas