Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. patikslintą ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. N. pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 042,26 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d., ir 208,79 Eur skolą už sumokėtus būsto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), komunalinius mokesčius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalimi, kuria atmestas patikslintas ieškinys dėl dalies buto remonto išlaidų priteisimo ieškovui, ir dalimi, kuria ieškovui nepriteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Kredito sutartį su AB „Swedbank“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT‑15896-637/2016 šalių santuoka buvo nutraukta ir, be kita ko, ieškovui ir atsakovei priteista po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 1/22 dalies automobilių saugojimo aikštelės ir 1/2 dalį 1/68 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi kreditorei AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį.

Dėl buto remonto išlaidų

13. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad patyrė 2 033,36 Eur Buto remonto ir kitų išlaidų ir prašė 1/2 dalį patirtų išlaidų, t. y. 1 016,68 Eur, priteisti ieškovui iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu iš visų ieškovo nurodytų remonto išlaidų protingomis ir būtinomis pripažino naujos spynos nupirkimo ir pakeitimo išlaidas – iš viso 220 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė pusę nurodytos sumos – 110 Eur. Dėl šios teismo sprendimo dalies ginčo apeliacine tvarka nekilo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl 1 750 Eur išlaidų už sienų ir lubų perdažymą, šviestuvo ir jungiklio pakeitimą bei 63,36 Eur išlaidų už šviestuvo ir LED lempučių įsigijimą vertinimo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pusės minėtų išlaidų atlyginimo, t. y. 906,68 Eur, ieškovui iš atsakovės.

14. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Butas priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį.

15. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.10 straipsnyje įtvirtinta daikto išlaidų samprata, pagal šią įstatymo nuostatą, daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias (1 dalis); įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo (2 dalis); ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (3 dalis). Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

16. Kaip minėta, pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, laikomos įprastinėmis išlaidomis (CK 4.10 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 38 punktas).

17. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dalies remonto darbų grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovo byloje duotų paaiškinimų ir to, kad atsakovė neneigė, jog butas buvo remontuotas labai senai (2007 m.), ir neneigė, kad jame buvo būtina atlikti tuos remonto darbus, kuriuos atliko ieškovas. Vertinant šiuos apelianto argumentus nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė laikėsi esminės pozicijos, jog nesutinka su visų ieškovo nurodomų buto remonto darbų išlaidų būtinumu. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu poreikį perdažyti buto sienas ir lubas ieškovas grindė savo paaiškinimais ir per atstovę, kad buto sienos nedažytos nuo 2007 metų (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepatiekė kitų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų itin prastą buto būklę prieš jo nurodomus lubų ir sienų, jungiklio keitimo remonto darbus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, perleidusi savo turto 1/2 dalį kitam asmeniui, gavo didesnę sumą nei būtų gavusi už neremontuotą butą, tačiau šio deklaratyvaus teiginio ieškovas nepagrindė konkrečiais bylos duomenimis, šiam teiginiui pagrįsti konkrečių ir objektyvių įrodymų nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu dėl buto būklės neįvertino kokių nors konkrečių objektyvių kitų bylos įrodymų.

18. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovas remonto darbų atlikimo ir jų kainos su atsakove nederino. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino tai, kad su atsakove remonto darbų, jų apimties ir kainos, nesuderino, nurodydamas, kad atsakovė nuo jo yra pasislėpusi, neduoda savo telefono numerio ir kitų duomenų, dėl to jis neturi galimybės su ja derintis (2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 23 min. 30 sek. iki 24 min. 40 sek.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. sausio 24 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje įtrauktą reikalavimą dėl 1 016,68 Eur dalies remonto išlaidų priteisimo ieškovas grindė 2023 m. lapkričio mėn. atliktais darbais; darbų, dėl kurių kilo ginčas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlikimą ieškovas grindė 2023 m. lapkričio 28 d. sudaryta rangos sutartimi, 2023 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimu ir 2023 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra. Pastebėtina tai, kad dar pradiniame ieškovo ieškinyje, teismui pateiktame 2023 m. spalio 9 d., pats ieškovas buvo nurodęs atsakovės telefono numerį ir jos elektroninio pašto adresą. Be to, 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovės pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo buvo nurodytas atsakovės adresas ir jos atstovės kontaktiniai duomenys. Pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo vertini, kad ieškovas visiškai neturėjo galimės susisiekti su atsakove dėl buto remonto.

19. Ieškovas apeliaciniame skunde nesiremia tokiomis aplinkybėmis, kad bandė susisiekti su atsakove dėl remonto darbų suderinimo. Priešingai, apeliantas patvirtina, kad apie planuojamus atlikti ginčo darbus jis atsakovei, kaip bendraturtei, nepranešė. Apeliantas tokį elgesį motyvuoja tuo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra komplikuoti, ir tuo, jog, ieškovo manymu, tokie darbai buvo būtini tam, kad butas atitiktų savo paskirtį, t. y. būtų tinkamas gyventi.

20. Byloje nustatyta, kad nebuvo gautas atsakovės, kaip bendraturtės sutikimas, atlikti remonto darbus, kuriuos ieškovas nurodo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodomų ginčo remonto darbų pobūdį, nenustatė pagrindo pripažinti, kad apelianto nurodomos remonto darbų išlaidos CK 4.76 straipsnio prasme buvo būtinos Buto saugumui užtikrinti arba Butui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Nors apeliaciniu skundu ieškovas akcentuoja darbų būtinumą tam, kad butas būtų tinkamas gyventi, tačiau svarbu pažymėti tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Reikšminga ir tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taigi ieškovas apie Bute, priklausančiame bendraturčiams, planuojamus atlikti ginčo darbus (jų apimtį ir kainą) bendraturtei (atsakovei) nepranešęs ir su ja nederinęs, remdamasis vien tuo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra komplikuoti, iš esmės veikė savo rizika. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbai, kurie nurodomi ieškovo apeliaciniame skunde, neatitinka būtinumo ir protingumo kriterijų, dėl to pagrįstai atmetė ieškovo patikslinto ieškinio dalį dėl 1/2 dalies (t. y. 906,68 Eur) šių remonto darbų išlaidų priteisimo iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų

21. Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, galutiniu sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinęs ir iš dalies atlikęs šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš esmės neišsprendė ieškovo prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo sumos, kuri pripažinta kaip ieškovui iš atsakovės priteistina suma.

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos apskaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas apskaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms apskaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 29 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktą).

24. Ieškovas patikslintame ieškinyje buvo pareiškęs prašymą priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. galutinio sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinio reikalavimus, nustatė, kad iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistina suma sudaro 5 910,60 Eur. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą ir į atsakovei pagal priešieškinį (jį tenkinus iš dalies) priteistiną didesnę sumą (t. y. 12 624,80 Eur + 217 Eur = 12 841,80 Eur) įskaitydamas visą ieškovui pagal ieškinį (jį tenkinus iš dalies) priteistiną sumą (t. y. 5 910,60 Eur), į įskaitomą ieškovui priteistiną sumą neįtraukė 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo.

25. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje. Įvertinęs tai, kad nurodyto pobūdžio reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio ieškinio materialiojo reikalavimo, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais iš esmės neginčija tokio ieškovo reikalavimo pagrįstumo (t. y. atsakovė remiasi argumentais dėl tokio pobūdžio palūkanų abipusio įskaitymo galimumo), apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinio pagrindo perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

26. Atsakovė, nesutikdama su apelianto reikalavimu atsakovės naudai iš ieškovo priteistos skolos sumą sumažinti ieškovo naudai priteistinų procesinių palūkanų suma, atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kad procesinės palūkanos nuo atsakovei teismo priteistos sumos sudarytų didesnę sumą nei apelianto nurodoma jam priteistina procesinių palūkanų suma ir iš ieškovo atsakovės naudai turėtų būti priteista dar didesnė suma nei nurodyta teismo sprendime. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priešpriešinių reikalavimų rūšį, pagrįstai procesinių palūkanų priteisimo klausimo nesprendė.

27. Vertinant atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus pažymėtina tai, kad atsakovė priešieškiniu savarankiško reikalavimo dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo nepareiškė. Nustatyta, kad atsakovė ir jos atstovė, prašydamos patenkinti priešieškinį, tokio prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo nenurodė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. galutinio sprendimo turinys taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas vertino procesinių palūkanų, būtent kaip šalių priešpriešinių reikalavimų, priteisimo (nepriteisimo) klausimą. Papildomai pastebėtina tai, kad CPK 312 straipsnis numato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad atsakovė savarankiško apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė ir šio sprendimo neskundė apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius, kad priešieškinį pareiškusi atsakovė šioje byloje buvo pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų pritiesimo (t. y. nenustačius procesinių palūkanų apskaičiavimo ir priteisimo atsakovei sąlygų visumos), nenustatyta pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad yra galimas procesinių palūkanų, kaip priešpriešinių reikalavimų, įskaitymas.

28. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo pradinis ieškinys dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka teisme buvo priimtas 2023 m. spalio 9 d. ir procesinės palūkanos turi būti apskaičiuojamos nuo nurodytos ieškinio priėmimo dienos iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos).

29. Procesinių palūkanų apskaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinis ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka teismui buvo pateiktas 2023 m. spalio 9 d., tačiau teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas 2023 m. spalio 17 d. Atsižvelgiant į tai, procesinės palūkanos apskaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 17 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis), o ne nuo apelianto nurodomos ieškinio pateikimo dienos. Apeliantas nurodo, kad procesinės palūkanos apskaičiuotinos iki 2024 m. rugpjūčio 28 d., t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktas įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ieškovui priteistina suma įskaityta į didesnę atsakovei priteistiną sumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodyta procesinių palūkanų apskaičiavimo pabaigos data. Taigi ieškovui iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 17 d.) dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) suma sudaro 255,86 Eur (((5 910,60 Eur × 5 proc.) / 365) x 316 d.).

31. Taigi išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą nustatyta, kad, ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina suma sudaro 6 166,46 Eur (5 910,60 Eur + 255,86 Eur).

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. galutinio sprendimo motyvuojamosios dalies 44 punkte nurodyta, jog atsakovei iš ieškovo priteistina 6 931,20 Eur, tačiau taip pat nurodyta aritmetinė išraiška: 12 624,80 + 217,00 – 5 910,60 = 6 998,20. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 5 910,60 Eur (4 834,78 + 656,56 + 100,47 + 208,79 + 110) ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą; nustatė, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 12 624,80 Eur (12 565,17 + 59,63); taip pat nustatė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 67 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovo priteistina 284 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir, atlikus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl sumokėto žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovo priteistina 217 Eur (284 – 67 = 217) žyminio mokesčio. Dėl nurodytų sumų tikslumo ginčo tarp šalių bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo. Taigi atsakovei iš ieškovo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma sudarė 6 931,20 Eur ((12 624,80 + 217,00 – 5 910,60), o teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 44 punkte ir rezoliucinėje dalyje nurodant 6 998,20 Eur sumą padarytas aritmetinės klaidos nulemtas rašymo apsirikimas (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nurodo, jog apeliaciniu skundu ginčijama 1 169,01 Eur suma (906,68 + 262,33), taip pat apeliaciniu skundu prašo priteisti tiek 906,68 Eur skolą už būsto remontą, tiek ir 262,33 Eur procesinių palūkanų, tačiau nurodydamas prašomą, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nustatyti sumą nurodo atsakovės naudai iš ieškovo priteistiną 6 735,87 Eur sumą (t. y. 6 998,20 (pirmosios instancijos teismo nurodyta suma) – 262,33 (apelianto apskaičiuota procesinių palūkanų suma).

34. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, patikslintam ieškiniui ir priešieškiniui esant iš dalies patenkintiems, atlikus šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina suma sudaro 6 675,34 Eur ((12 624,80 + 217) – (5 910,60 + 255,86) = 6 675,34) (CK 6.130 straipsnis).

35. Papildomai pažymėtina tai, kad išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą ir nustačius, kad tenkintinas išvestinis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas, nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados neturi įtakos pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė dalį ieškovo ieškinio reikalavimo dėl dalies remonto išlaidų priteisimo, tačiau nepagrįstai neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas pakeičiamas, iš ieškovo atsakovei priteistą sumą sumažinant iki 6 675,34 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38. Ieškovas už apeliacinį skundą nuo ginčijamos 1 169,01 Eur sumos sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį. Ieškovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 250 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 300 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų šalių teisinio atstovavimo išlaidų dydis neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, jos pripažįstamos pagrįstomis.

39. Išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą pripažįstama, kad patenkinta 21,89 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, dėl to apeliantui iš atsakovės priteistina 60,42 Eur (5,69 Eur žyminio mokesčio + 54,73 Eur atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į atmestą ieškovo apeliacinio skundo dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 234,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 173,91 Eur (234,33 Eur – 60,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. galutinį sprendimą pakeisti, sumažinant iš ieškovo V. N. atsakovei A. D. priteistą sumą iki 6 675,34 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 34 ct).

Priteisti iš ieškovo V. N. atsakovei A. D. 173,91 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.