- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- A20.-125-839/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00032-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam A. H. H. H. (ILTU (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
teikimu prašoma sulaikyti Irako Respublikos piliečiu prisistatantį A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis), Valstybės apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Pareiškėjas) iki 2026-06-18, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė teikimą palaikė pareiškime nurodytais argumentais bei prašė jį tenkinti.
Užsienietis su teikimu sutiko. Nurodė, kad nori būti čia, niekur nedings, iš savo šalies turėjo išvykti, nes buvo kilusi grėsmė, tėvas liepė vykti į saugią vietą.
Užsieniečio atstovas advokatas nurodė, kad atsižvelgiant į užsieniečio paaiškinimus, užsienietį galima laikyti prieglobsčio prašytoju. Kadangi užsienietis nurodė, jog nori prieglobsčio Lietuvoje, prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2026-03-14 12.20 val. Lenkijos Respublikoje, vietovėje Ogrodnyki, valstybės sienos ženklo 066 rajone, Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai į Lenkijos Respubliką neįleido ir perdavė Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams Užsienietį kartu su kitais užsieniečiais (5 asmenų grupė). Asmenys 2026-03-14 00.00 val. (Lietuvos laiku), vyko automobiliu Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos reg.), kaip keleiviai. Užsienietis yra pateikęs asmens paso fotonuotrauką. Patikrinus minėto Užsieniečio duomenis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie Užsienietį nėra, jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Nacionaliniuose perspėjimuose - įrašų nerasta. Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje - įrašų nerasta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre - Užsienietis nėra šio registro objektas. Ieškomų asmenų žinybiniame registre – užsienietis nėra šio registro objektas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje – nėra duomenų apie šio Užsieniečio įdarbinimą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą. Nenustatyta, kad minėtas Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš Latvijos Respublikos. Duomenų apie tai, kad Užsienietis būtų pateikęs rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra, tačiau posėdžio metu užsienietis išreiškė prašymą pasilikti Lietuvoje.
Užsienietis neturi patikimai asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patikimai patvirtinta. Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Kadangi pageidavimą prieglobsčio Lietuvoje išreiškė tik teismo posėdžio metu, nėra išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, manytina, jog sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktai, 5 dalies 1, 2, 3, 4, 12 punktai).
Tačiau pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-08-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021 26 punktas; 2024-02-22 nutarties administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl to darytina išvada, kad įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismo vertinimu, dar mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, įstatymų tikslų pasiekti negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Manytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktais, 5 dalies 1, 2, 3, 4, 12 punktais, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026-06-18, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.