Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos atstovui advokatui Pauliui Bružui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad bendrijos susirinkimai yra teisėti, atsakovas jų neskundė, pats nusprendė jų nevykdyti. Ieškovas neprašo mokėti už lifto valymą ar jo sunaudotą energiją, tik už techninę priežiūrą, nes liftas yra bendras inžinerinis statinys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2014-12-16 įvyko 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas, kuriame 14 asmenų balsavo už lifto remonto darbus. 2015-05-19 įvyko dar vienas susirinkimas, kurio metu nuspręsta remontuoti 2 laiptinės liftą. 2016-11-04 pažyma patvirtina atsakovo skolą. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti suma, nes, pasak jo, bendrijos susirinkimai, kuriuose priimti sprendimai dėl lifto remonto apmokėjimo, yra neteisėti.

Dėl bendrijos sprendimų teisėtumo.

Atsakovas teigia, kad bendrijos susirinkimai buvo neteisėti, nes juose nebuvo dalyvių kvorumo, todėl šiuose susirinkimuose priimti sprendimai yra negaliojantys. Nereiškė reikalavimų pripažinti šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus neteisėtais, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojantys be teismo sprendimo.

CK 1.78 nustato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. CK. 1.80 straipsnis įtvirtina, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas pažymi, kad nors įstatyme įtvirtinta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja ab initio ir nėra būtinas teismo sprendimas pripažinti tokį santorį niekiniu, tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl sandorio galiojimo, tik teismas gali nuspręsti, ar ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to yra niekinis. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012, kurioje sakoma, jog imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1dalis). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio. Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1dalies nuostatos išraiška, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja išvadą, kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymą) sandorį negaliojančiu. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.). Teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali būti svarbus asmeniui, siekiančiam apginti savo kitas teises, pavyzdžiui, kad sutarties kontrahentas galbūt ateityje jam nereikštų reikalavimų, nes būtų teismo sprendimas, pašalinęs ginčą, ar iš sandorio atsirado civilinės teisės ir pareigos; kad asmenys neplatintų žinių, jog konkretų sandorį sudaręs asmuo be pagrindo nevykdo sutarties, sandorio ir taip neteisėtai elgiasi ar dėl dar kitokių sumetimų. Teismo sprendimas dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu būtų traktuojamas kaip teismo sprendimas dėl pripažinimo, ir tai yra vienas iš asmens civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.136 straipsnio 1punktas).

Teismas išaiškina atsakovui, jog dėl bendrijos sprendimų nuginčijimo galima kreiptis į teismą. Šioje byloje tokio reikalavimo atsakovas nereiškė. Bendrijos priimti sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl atsakovui, kaip bendrijos nariui, jie yra privalomi.

Dėl skolos priteisimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, jų tarpe pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos; taip pat vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktą statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, daugiabučio namo liftai yra bendrijos savininkų bendra dalinė nuosavybė.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiga atlyginti lifto būtinojo remonto, skirto namo inžinerinių sistemų funkcionavimui atkurti, t. y. atitinkančio aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, išlaidas tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams. Be to, 2016-12-16 ir 2015-05-19 priimti bendrijos sprendimai, kuriais nuspręsta lifto remonto išlaidų paskirstymą vykdyti visų namo gyventojų atžvilgiu. Kaip minėta aukščiau, šie sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

Atsakovas ginčijo 74,80 Eur mokestį už lifto techninę priežiūrą, tačiau, kaip ir nurodyta aukščiau, atsakovas neturi pareigos mokėti tik už lifto sunaudojamą elektros energiją bei jo valymą, o už lifto techninę priežiūrą jis privalo mokėti kartu su visais bendraturčiais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija už liftų remontą mokėtinos sumos. Kadangi bendrijos sprendimai dėl liftų remonto kainos apmokėjimo yra galiojantys, atsakovui kilo pareiga šias sumas sumokėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis tuo, visa 450,89 Eur skola už lifto remontą, techninę priežiūrą ir palūkanos, priteistina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (450,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo 821-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, į. k. 125797590, naudai iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 450,89 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 89 euro ct) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (450,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.