- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- I1-3120-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01223-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. S.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atlyginti.
Pareiškėjas skunde, atsikirtime į Kauno TI atsiliepimą bei 2022 m. vasario 28 d. paaiškinime nurodė, kad jis nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 sausio 21 d., nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., buvo kalinamas Kauno TI. Tvirtino, kad kaskart atvykus į Kauno TI, jis turėjo būti maitinamas dietiniu maitinimu RB, kurį jam yra paskyręs gydytojas. Vykstant į Kauno TI, ant asmens bylos lydraščio visada būdavo užrašoma, kad jam paskirtas dietinis maitinimas. Kauno TI darbuotojai privalėjo susipažinti, koks maitinimas yra jam paskirtas ir užtikrinti dietinį maitinimą. Tačiau Kauno TI darbuotojai dietinio maitinimo neužtikrino, versdavo valgyti maistą, kuris jam netiko. Tvirtino, kad negaudamas dietinio maitinimo, jautė alkį, o pabandžius valgyti jam netinkantį maistą, sutrikdavo virškinimas, tai turėjo neigiamų pasekmių sveikatai. Teigė, kad patyrė kančias, kurias jaučia iki šiol, nes dažnai sutrinka skrandžio veikla, prasideda skausmai, pareiškėjas ir šiuo metu negali gyventi be vaistų. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė didelę dvasinę skriaudą, neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą ir paaiškinime nurodė, kad atsakovės atstovas atsiliepime pateikė melagingą informaciją, jog Kauno TI jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas; Kauno TI atsakyme į jo prašymą pripažino, jog jis būdamas Kauno TI negaudavo dietinio maitinimo, išskyrus vieno atvykimo metu; Kauno TI sąmoningai nepateikia duomenų dėl neužtikrinto dietinio maitinimo (b. l. 44, 143).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Teikdamas paaiškinimus, nurodė skunde, kituose savo parengtuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.
Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gegužės 6 d., D. S., iš esmės pakartojęs skunde nurodytas faktines aplinkybes apie jam paskirto dietinio maitinimo neužtikrinimą ginčo laikotarpiu, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., dėl nesuteikto dietinio maitinimo paskelbė bado akciją, kuri tęsėsi neilgai, t. y. apie pusę dienos, kadangi Kauno TI darbuotojai operatyviai reagavo ir pradėjo tiekti dietinį maitinimą. Nurodė, kad skundų ir prašymų dėl nesuteikto dietinio maitinimo neteikė, kadangi Kauno TI užsibūdavo tik po keletą dienų.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Kauno TI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Kauno TI pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdyje (b. l. 12).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepimu į skundą prašė D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2020 m. liepos 3 d. pateiktame rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ nurodė, kad Kauno TI buvo žinoma, jog pareiškėjui paskirta dieta RB, todėl jam atvykus į Kauno TI, jam buvo organizuojamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Atsiliepime paaiškino, kad Kauno TI teikė pareiškėjui dietinį maitinimą skunde nurodytais laikotarpiais. Pareiškėjas per visą skunde nurodytą laikotarpį nereiškė skundų ar prašymų dėl neužtikrinamo dietinio maitinimo. Rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ nurodė, kad pareiškėjui buvo organizuojamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių patvirtinimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas) 1.12 punktu. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė kokių nors papildomų neigiamų išgyvenimą, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Pareiškėjas skundą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, jų nepagrįsdamas (b. l. 9–12, 46).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu D. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 93–97). Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka (b. l. 110–111).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi D. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė (b. l. 124–128).
Siekiant visapusiškai ir objektyviai nustatyti ginčo faktines aplinkybes, teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi įpareigojo proceso šalis pateikti papildomus duomenis (b. l. 131).
Atsakovės atstovas Kauno TI 2022 m. vasario 28 d. „Lydraštyje dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad: žinant apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą, toks maitinimas jam buvo teiktas; D. S. pateiktame 2020 m. balandžio 9 d. atsakyme Nr. 13-41 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame buvo pripažinta, jog D. S. Kauno TI dietinį maitinimą gavo tik vieną kartą, t. y. 2018 m. vasario 27 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, dėl darbuotojo suklydimo buvo pateikta klaidinga informacija, neatitinkanti rašytinių įrodymų ir faktinės situacijos, ir tai patvirtina 2022 m. vasario 28 d. atsakymo rengėjos tarnybinis pranešimas Nr. 9-269 „Dėl atsakyme į nuteistojo D. S. prašymą pateiktų aplinkybių“, kuriame nurodyta, jog rengiant atsakymą informacija buvo renkama tik žodžiu, pasikliaujant kolegų iš kitos įstaigos pateikta informacija, todėl 2020 m. balandžio 9 d. atsakymas buvo parengtas, remiantis nepagrįstais duomenimis; Kauno TI turto valdymo skyriaus sandėlininkė L. R., ginčo laikotarpiu buvusi atsakinga už maitinimo organizavimą, 2022 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 9-271 „Dėl maitinimo organizavimo“ nurodė, kad maitinimas įstaigoje organizuojamas, vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų bylose esančiais duomenimis, todėl pareiškėjas gavo tokį maitinimą, koks buvo pažymėtas jo asmens bylos dokumentuose; pareiškėjas dėl tiekiamo maitinimo skundų ar prašymų neteikė, maistu nesiskundė ir priimdavo, tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas dėl gaunamo maitinimo pretenzijų neturėjo ir gavo tokį maitinimą, koks priklausė pagal paskirtą dietą RB (b. l. 137). Kauno TI 2022 m. kovo 25 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodė, kad vardinių sąrašų su suimtiesiems/nuteistiesiems paskirtu maitinimu ginčui aktualiu laikotarpiu nepildė, nekaupė ir nesistemino, nes to teisės aktai nenumatė; pareiškėjui maitinimas buvo tiekiamas, vadovaujantis jo bylos duomenimis, apie paskirtą maitinimą – asmens bylos pažymomis (b. l. 161).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė, pataisos įstaigai neužtikrinus gydytojo paskirto dietinio maitinimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam periodiškai būnant Kauno TI nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. nebuvo užtikrintas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 9 dalis). Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi kiekvienai kalinamų asmenų grupei – dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardintoms grupėms, tarp jų nurodytas ir dietinio maitinimo valgiaraštis. Šių taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 yra patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti kiekvienai kalinamų asmenų grupei, taip pat ir dietinio maitinimo valgiaraštis (1.12 punktas). Remiantis Fiziologinių mitybos normų 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių teisės aktuose įtvirtintų nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja tai, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant sveikatos priežiūros specialistų išvadoms (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas, tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, turi būti imperatyviai vykdomas, ir tinkamą nuteistųjų maitinimo užtikrinimą reglamentuojantys teisės aktai taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje (sektoriuje), ar pervežamas į kitą.
Žemesnės instancijos teismas
Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Asmens įskaitos kortelės išrašo, asmens bylos pažymų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atvykdavo į Kauno TI iš pataisos įstaigų ir išvykdavo iš jo į pataisos įstaigas ir Kauno TI buvo kalinamas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 sausio 21 d., nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. (b. l. 13-14, 15–32). Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. su pertraukomis.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusą (b. l. 13, 15–32). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 9 d. neterminuotai buvo paskirtas dietinis maitinimas R?B? (b. l. 49, 56–57, 59, 61). Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovės atstovas į Kauno TI atvykusiam pareiškėjui privalėjo užtikrinti maitinimą pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.
Pareiškėjas kaip pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog ginčo laikotarpiu jam būnant Kauno TI tik vieną kartą buvo užtikrintas dietinis maitinimas, o kitais laikotarpiais jam skirto dietinio maitinimo negavo, remiasi Kauno TI 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 13-41 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atsakyta į jo prašymą. Rašte buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. D. S. buvo paskirta dieta, todėl įstaigoje buvo organizuojamas ir skiriamas maitinimas pagal dirbančių vyrų maitinimo valgiaraščius (dietinis maitinimas); likusiais laikotarpiais, įstaiga neturėjo duomenų, kad yra gydytojo paskirta dieta, todėl maitinimas buvo organizuojamas ir skiriamas pagal nedirbančių vyrų maitinimo valgiaraščius (b. l. 138).
Kauno TI 2022 m. vasario 28 d. parengtame lydraštyje dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodė, kad D. S. pateiktame Rašte, kuriame buvo pripažinta, jog pareiškėjas Kauno TI dietinį maitinimą gavo tik vieną kartą, t. y. 2018 m. vasario 27 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, dėl darbuotojo suklydimo buvo pateikta klaidinga informacija.
Kauno TI pateikė Turto valdymo skyriaus specialistės A. B. 2022 m. vasario 28 d. Tarnybinį pranešimą „Dėl atsakyme į nuteistojo D. S. prašymą pateiktų aplinkybių“. Šiame A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog rengiant atsakymą į 2020 m. kovo 27 d. D. S. prašymą (reg. Nr. 12-48), pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, kur buvo saugoma jo asmens byla; dėl atsakymui reikalingos informacijos į šią pataisos įstaigą kreipėsi telefonu ir jai buvo pateikta informacija, kad D. S. dietinis maitinimas buvo paskirtas 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 2019 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu, kad dietinis maitinimas būtų paskirtas kitais laikotarpiais nenurodė; rengdama atsakymą rėmėsi telefonu gauta informacija, todėl jame buvo pateikta netiksli informacija (b. l. 139). Be to, Kauno TI pateikė Turto valdymo skyriaus sandėlininkės L. R. 2022 m. vasario 28 d. tarnybinį pranešimą „Dėl maitinimo organizavimo“. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. R. 2018 – 2019 metais buvo atsakinga už maitinimo organizavimą Kauno TI; vardinių sąrašų, koks maitinimas ir kurią konkrečią dieną teikiamas konkrečiam asmeniui įstaiga nerenka ir nesistemina; duomenys apie asmeniui paskirtą dietą ar kitą netipinį maitinimą matyti iš suimtojo/nuteistojo asmens byloje esančios asmens bylos pažymos, kurią pataisos įstaiga gauna atvykus suimtajam/nuteistajam ir kuriais pataisos įstaiga vadovaujasi skirdama maitinimą; asmeniui nurodžius, jog jis gavo ne jam skirtą maitinimą, nedelsiant pakartotinai patikrinami asmens bylos duomenys dėl paskirto maitinimo; D. S., būdamas Kauno TI, skundų dėl netinkamo maitinimo neteikė (b. l. 141).
Atsižvelgęs į 2022 m. vasario 28 d. lydraštyje dėl papildomų dokumentų pateikimo, A. B. ir L. R. parengtuose tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti Kauno TI pateiktais duomenimis, todėl daro išvadą, kad Rašte nurodyta informacija nėra tiksli. Dėl šios priežasties nurodytas dokumentas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, neginčijamai patvirtinantis D. S. nurodytas aplinkybes apie ginčo laikotarpiu Kauno TI nesuteiktą dietinį maitinimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 63 punkte numatyta, kad konvojuojamojo asmens byla turi būti užklijuotame pakete; ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, patvirtinta Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos vadovybės parašu ir antspaudu. Konvojavimo taisyklių 64.11 punkte nustatyta, kad prie asmens bylos pažymos turi būti priklijuota konvojuojamojo nuotrauka ir nurodyta gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti ir kiti reikšmingi duomenys, pvz., nurodyti Konvojavimo taisyklių 65 punkte.
Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 2018 m. vasario 27 d. asmens bylos pažymoje nėra gydytojo įrašo apie tai, kad D. S. yra paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 15); Alytaus PN 2018 m. gruodžio 10 d. asmens bylos pažymoje Nr. 11786 nurodyta, kad D. S. paskirta R?B? dieta (b. l. 17); Alytaus PN 2019 m. sausio 14 d. asmens bylos pažymoje Nr. 11786 nurodyta apie R?B? dietos paskyrimą D. S. (b. l. 19); Alytaus PN 2019 m. vasario 14 d. asmens bylos pažymoje Nr. 11786 taip pat nurodyta, kad pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 21). Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriaus 2019 m. balandžio 11 d. asmens bylos pažymos Nr. 3067 duomenimis D. S. nurodyta apie paskirtą R?B? dietą (b. l. 23); Marijampolės PN 2019 m. gegužės 28 d. asmens bylos pažymoje Nr. 3067 irgi yra įrašas apie pareiškėjui paskirtą R?B? dietą (b. l. 25); Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. liepos 30 d. asmens bylos pažymoje Nr. 3067 įrašyta apie D. S. paskirtą R?B? dietą (b. l. 27). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Pirmojo sektoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. asmens bylos pažymos Nr. 13111 duomenimis, pažymoje yra įrašyti duomenys apie pareiškėjui paskirtą R?B? dietinį maitinimą (b. l. 29); Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 26 d. asmens bylos pažymoje Nr. 13111 apie D. S. paskirtą dietinį maitinimą įrašo nėra (b. l. 31). Asmens bylų pažymų duomenimis, D. S. nusiskundimų dėl sveikatos būklės konvojuojant neturėjo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis); faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (5 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-662-11). Tai reiškia, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Įvertinus ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą ir atsižvelgus į negatyvaus įrodinėjimo naštos aspektą, nagrinėjamoje administracinėje byloje Kauno TI turi pareigą paneigti pareiškėjo skundo teiginius apie jam nesuteiktą dietinį maitinimą 2018 m. vasario 27 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu su pertraukomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi įpareigojo Kauno TI pateikti papildomus įrodymus (b. l. 131).
Kauno TI 2022 m. kovo 25 d. raštu pateikė papildomą informaciją, kad ginčo laikotarpiu vardinių sąrašų su suimtiesiems/ nuteistiesiems paskirtu maitinimu nepildė, nekaupė ir nesistemino, nes to teisės aktai nenumatė, o pareiškėjui maitinimas buvo tiekiamas, vadovaujantis D. S. asmens bylos pažymomis (b. l. 161). L. R., ginčo laikotarpiu atsakingos už maitinimo organizavimą Kauno TI darbuotojos, tarnybinio pranešimo duomenimis, asmeniui paskirta dieta ar kitas netipinis maitinimas matyti iš suimtojo/nuteistojo asmens byloje esančių asmens bylos pažymų, kurias įstaiga gauna atvykus suimtajam/nuteistajam.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 65 punktu, atsižvelgus į byloje nustatytus duomenis, kad 2018 m. vasario 27 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. asmens bylos pažymose nėra gydytojo įrašų apie D. S. skirtą dietinį maitinimą (b. l. 15, 31), kitų įrodymų apie šiais laikotarpiais D. S. suteiktą dietinį maitinimą Kauno TI nepateikus, daroma išvada, jog Kauno TI nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d. ir 2019 m. lapkričio 26 – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais, t. y. 8 dienas, jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija, o teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2158/2013).
Teismas sprendžia, kad Kauno TI, vadovaudamasis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, privalėjo imtis veiksmų, kad viso ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų maitinimas pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Taigi, pareiškėją konvojavus į Kauno TI, jo aprūpinimas dietiniu maitinimu turėjo būti užtikrintas, nepaisant, kad 2018 m. vasario 27 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. asmens bylos pažymose tai nebuvo nurodyta.
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno TI, turėdamas pareigą organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, šios pareigos 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d., 2019 m. lapkričio 26 – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais nevykdė, t. y. neveikė taip, kaip reikalavo teisės normos.
Pareiškėjo argumentai dėl kitais buvimo Kauno TI laikotarpiais neužtikrinto dietinio maitinimo atmetami kaip nepagrįsti. Minėta, kad, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visetą, pareiškėjo pateiktame Rašte nurodyta informacija buvo įvertinta kaip netiksli. Be to, vertinant pareiškėjo argumentus, atsižvelgiama į tai, kad ginčo laikotarpiu D. S. dėl jam galimai neužtikrinto dietinio maitinimo Kauno TI skundų ir prašymų neteikė. Šią aplinkybę patvirtina Kauno TI Resocializacijos skyriaus specialistės 2020 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. S. skundų“ pateikta informacija, kad nebuvo užregistruotų D. S. skundų dėl maitinimo ar dietinio maitinimo negavimo (b. l. 33). Teismas pažymi ir tai, jog pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad dėl negauto dietinio maitinimo Kauno TI 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskelbęs bado akciją, kuri tęsėsi tik apie pusę dienos, kadangi Kauno TI darbuotojai į jo bado akciją sureagavo operatyviai ir ėmėsi veiksmų, kad jam būtų užtikrintas dietinis maitinimas. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu į nuteistųjų ir suimtųjų nusiskundimus Kauno TI buvo reaguojama operatyviai. Tokią išvadą patvirtina ir Kauno TI darbuotojos L. R. tarnybinio pranešimo duomenys, jog asmeniui nurodžius, kad jis gavo ne jam skirtą maitinimą, nedelsiant pakartotinai patikrinami asmens bylos duomenys dėl paskirto maitinimo (b. l. 141).
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas); CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, irgi yra ne kartą nusprendęs, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos (žr., pvz., administracinėse bylas Nr. A2-718/2007; Nr. A556-1906/2012; Nr. TA-1553-662/2021 ir kt.)
Įvertinus tai, kad pažeidimas truko nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 26 iki 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. viso 8 dienas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netiekiamo dietinio maitinimo nesiskundė, pažeidimo mastą, trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, ginčo laikotarpiu nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nesuteikto dietinio maitinimo būtų sutrikęs virškinimas ar kad jis būtų patyręs kančias, kaip teigė skunde (b. l. 47–62). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašuose esantis gydytojo įrašas, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. skundėsi rėmens skausmu (b. l. 60), nėra pakankamas daryti vienareikšmišką išvadą, kad šį sveikatos sutrikimą pareiškėjui sukėlė nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 26 iki 2019 m. lapkričio 29 d. nesuteiktas dietinis maitinimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad D. S., 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d. ir 2019 m. lapkričio 26 – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, buvo pažeista teisė gauti jam paskirtą dietinį maitinimą.
Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.