Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškotojo) Danske Bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6876-797/2015 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, prašymą suinteresuotiems asmenims R. R., J. R., antstolei V. Š. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (išieškotojas) Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo, kreipėsi teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui (suinteresuotam asmeniui) R. R. priklauso ½ jo sutuoktinės J. R. gaunamų pajamų.

Nurodė, kad skolininkas nedirba, turto neturi, pajamų negauna. A. V. Š. 2015 m. balandžio 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo išieškotojui Danske Bank A/S pasiūlė kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su J. R., nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui Danske Bank A/S yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas šiuo metu, t. y. nuo 2015-04-23, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, jog jo gaunamų pajamų galėtų pakakti periodinėmis įmokomis sumokėti išieškotojui 4809,24 Eur skolą, byloje nėra. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė, siekdami, kad nebūtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tokių duomenų teismui nepateikė, jie neteikė nei atsiliepimų į išieškotojo prašymą, nei atsiliepimų į išieškotojo atskirąjį skundą. Todėl iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti apie esamas skolininko pajamas. Be to, aplinkybę, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka skolos padengimui, patvirtina ir tai, kad net ir įsidarbinęs, skolininkas periodinėmis įmokomis skolos išieškotojui nemoka. A. V. Š. 2015-04-22 patvarkyme „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal CPK 666 str. ir 667 str.“ yra nurodžiusi, kad skolininkui R. R. priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas, transporto priemonių skolininkas neturi, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Kaip jau minėta, nei vykdomojoje byloje Nr. 71-1868/2009, nei šioje civilinėje byloje, nepateikta įrodymų, kad po antstolės 2015-04-22 patvarkymo skolininkas būtų apmokėjęs bent dalį skolos pareiškėjui (išieškotojui) Danske Bank A/S .

Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis (CPK 667str.), nustatyti skolininko R. R. turto dalį jo sutuoktinės J. R. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškotojas savo, kaip kreditoriaus, teises gynė ne pareikšdamas ieškinį CK 3.116 str. pagrindu, o kreipdamasis į teismą pareiškimu CPK 666 str. 1 d. bei CPK 667 str. nustatytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis tuo, nustatytina skolininko R. R. turto dalis, lygi 1/2 J. R. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu R. R..

Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl nepagrįstai netenkino išieškotojo prašymo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytina skolininko R. R. turto dalis, lygi ½ J. R. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu R. R. (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 667 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti skolininko R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, lygią ½ J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu R. R..