- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2-14042-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20131-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui E. L., atsakovės atstovei advokatei M. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pagal atsakovės A. P. priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. P. 4900,00 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai G. P. įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. (700,00 Lt x 7 mėn.). Nurodė, kad nurodytu laikotarpiu jis gyveno kartu su dukterimi šeimos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vienas pats išlaikė dukterį, nes jo sutuoktinė A. P. 2013 m. gegužės mėn. paliko šeimą, t. y. išvyko į Airiją, ir šiuo laikotarpiu visiškai neteikė vaikui išlaikymo. Byloje pateiktą priešieškinį ieškovas prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-30 jis negyveno kartu su dukterimi, tačiau reguliariai teikė vaikui išlaikymą.
Atsakovė A. P., atsikirsdama į ieškinį, 2014 m. birželio 2 d. pateikė priešieškinį, reikalaudama priteisti iš ieškovo 3500,00 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai G. P. įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (700,00 Lt x 5 mėn.), 5 procentų metines palūkanas už tą patį laikotarpį. Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ji, gyvendama ir uždarbiaudama užsienio valstybėje, vykdė pareigą išlaikyti dukrą. Atsakovės teigimu, dukters tėvas nuo 2014 m. sausio 1 d. nustojo teikti dukrai išlaikymą. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, atsakovė prašė atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 str.).
Pagal Civilinio kodekso 3.200 str. įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių duktė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. keitė savo faktinę gyvenamąją vietą. Iš liudytojos D. K. (atsakovės vyresnioji duktė) parodymų nustatyta, kad nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. G. P. gyveno kartu su tėvu, tačiau didžiąją laiko dalį praleisdavo sesers namuose dėl pablogėjusių santykių su tėvu, o nuo 2014 m. sausio mėn. G. P. persikėlė nuolat gyventi pas seserį D. K.. Abiem nurodytais laikotarpiais vaiko motina, ieškovė A. P. gyveno skyrium, nes 2013 m. balandžio mėn. išvyko uždarbiauti į užsienio valstybę. Vadinasi, vaiko tėvui V. P. šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. jis teikė išlaikymą savo dukrai. Atsakovei, šioje byloje pareiškusiai priešieškinį, savo ruožtu teko pareiga įrodyti, kad tiek nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tiek nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. teikė išlaikymą savo dukrai.
Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, šiuos įrodymus sugretinęs ir palyginęs su šalių rašytiniais paaiškinimai, šalių atstovų žodiniais paaiškinimais, konstatuoja, kad abi bylos šalys įvykdė joms tekusią įrodinėjimo naštą šioje byloje, t. y. ieškovas V. P. įrodė, kad vykdė savo, kaip tėvo pareigas, niekada nebuvo nusišalinęs nuo dukters išlaikymo ir jos poreikių tenkinimo, taip pat ir atsakovė A. P. įrodė, kad gyvendama skyrium pagal savo galimybes rūpinosi dukterimi, teikė jai išlaikymą, tenkino vaiko poreikius. Atitinkamai konstatuotina, kad nei viena iš bylos šalių neįrodė, jog dviem ginčo laikotarpiais kuri nors viena nuolat išlaikė dukterį, o kita – tai daryti vengė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojos parodymai patvirtina, kad abu tėvai, kiek galėdami, rūpinosi vaiko G. P. išlaikymu. Pagrįsti šią teismo išvadą žemiau pateiktina byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizė ir įrodymų teisinis vertinimas.
Atsakovės A. P. pakviesta byloje liudyti liudytoja D. K. (atsakovės vyresnioji duktė, šalių nepilnametės dukters sesuo), teikdama parodymus, nurodė, kad jos žiniomis, t. y. tiek iš sesers G. P., tiek motinos A. P. pasakojimų, tėvas V. P. visada prisidėjo prie dukters išlaikymo, t. y. tiek laikotarpiu, kai G. P. gyveno su tėvu, tiek ir tada, kai sesuo persikėlė gyventi pas seserį. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir dėl motinos veiksmų, teikiant išlaikymą vaikui. Liudytoja nurodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. motina A. P. G. P. atsiuntė naujų rūbų siuntinį, 2013 m. lapkričio mėn. motina perdavė grynaisiais 500,00 EUR G. P. išlaikymui, pirko bilietus dukrai atvykti į Airiją, pirko dukrai naujų rūbų, telefoną ir pan. Liudytojos teigimu, nuo 2014 m. sausio mėn. G. P. persikėlus gyventi pas seserį, liudytoja iš motinos A. P. bankiniu pavedimu (padedant užsienyje kartu buvusiai draugei I. P.) gaudavo pinigines lėšas sesers išlaikymui, o tėvas V. P. tiesiogiai, t. y. susitikimų metu, pinigus perduodavo G. P.. Nepilnametė G. P. teismui atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek tėtis, nepaisant laikinai kilusių nesutarimų tarp tėvo ir dukters, tiek mama rūpinosi ja vienodai, tenkino jos poreikius (b. l. 35, 36). Aplinkybę, kad abu vaiko tėvai dėjo pastangas rūpintis savo dukters materialine gerove, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:
- atsakovė A. P. pateikė į bylą prekių įsigijimo užsienyje kvitus (kopijas), patvirtinančius atsakovės, nepilnametės dukters G. P. ir liudytojos parodymus, kad motina 2013 m. liepos, rugpjūčio, gruodžio, kovo, gegužės mėn. vaikui pirko rūbus, 1470,00 Lt vertės telefoną (b. l. 63-86, 97-118, 123, 124), pasirūpino vaiko kelionės į Airiją išlaidomis 2013 m. lapkričio mėn., 2014 m. vasario, gegužės mėn. (b. l. 84-96, 119-122), 2014 m. vasario – gegužės mėn. periodiškai bankiniu pavedimu pervesdavo pinigines lėšas dukters išlaikymui (b. l. 60-62); ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neturėjo finansinių galimybių teikti išlaikymą vaikui, nes atsakovė neturėjo darbo paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė oficialiai užsienyje dirbo nuo 2013 m. liepos mėn. (b. l. 197-206);
- byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas V. P. 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn. mokėjo 50,30 Lt dydžio vaiko sveikatos draudimo įmokas (b. l. 57, 58, 174), nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. liepos mėn. kiekvieną mėn. pervedė dukrai jos asmeniniams poreikiams po 100,00 Lt (b. l. 59, 168, 169); ieškovo atstovas teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus nurodė, kad neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (atsakovės priešieškinyje nurodytas įsiskolinimo laikotarpis) tenkino materialinius dukters poreikius, tačiau šiuos ieškovo paaiškinimus pagrindžia kiti byloje pateikti įrodymai: nepilnametės dukters G. P. 2014 m. kovo 10 d. teikti rašytiniai paaiškinimai (b. l. 35, 35), liudytojos D. K. 2014 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje teikti parodymai.
Būtina pabrėžti ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, koks konkrečiai buvo šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo šiais dviem laikotarpiais, t. y. nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31 ir nuo 2014-01-01 iki 2014-05-30, nes šalys jo nepateikė, tačiau akivaizdu, kad abi nevengė geranoriško dukters išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šalys viena kitai turėjo pretenzijų dėl netinkamai teikto išlaikymo dukrai, todėl laikytina, jog abi šalis tokia vaiko išlaikymo tvarka tenkino. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad tiek vaiko motina, tiek tėvas sutiko su gera valia teikiamu išlaikymu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė (motina) visiškai nevykdė pareigos išlaikyti vaiko laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas (tėvas) visiškai nevykdė pareigos išlaikyti vaiko laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-30. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kad šalių materialinė padėtis ir vaiko poreikiai nurodytais laikotarpiais iš esmės nesiskyrė, remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 str.), sprendžia, kad ieškinys ir priešieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys yra atmestini, ieškovui iš atsakovės nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (3400,00 Lt už advokato padėjėjo E. L. teisinę pagalbą), atsakovei iš ieškovo nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (1000,00 Lt už advokatės M. L. teisinę pagalbą, 500,00 Lt vertimo išlaidų pagal LR Advokatūros įstatymo 4 str. 4 d.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmesti.
Atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.