Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui G. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena daugiau nei šešis metus. Per tą laikotarpį atsakovas nesirūpino vaiku nei finansiškai, nei bendravimu. Ieškovė vaiką turi išlaikyti viena, todėl kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų. Be K. P., ieškovė taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus. K. P. šiuo metu yra aštuoni metai, jis lanko mokyklos antrą klasę. Vaikui išlaikyti reikia 740,00 Eur sumos per mėnesį. Vaiko poreikiams išleidžia: maistui apie 210,00 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – 100,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 125,00 Eur, higienos prekėms ir kosmetikai – 50,00 Eur, mokymuisi ir užimtumui – 50,00 Eur, laisvalaikiui – 60,00 Eur, transportui – 15,00 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 60,00 Eur, reabilitacijai ir gydymui dėl stuburo problemų, psichologo paslaugoms – 70,00 Eur. Vaikas turi sveikatos sutrikimų dėl stuburo iškrypimo bei psichologinių problemų. Ieškovės pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, ji gauna daugiau nei 900,00 Eur atlyginimą per mėnesį. Atlyginimas ateityje gali kilti. Išlaikyti vaiką ieškovei padeda giminaičiai. Ieškovė su vaikais gyvena savo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, moka mokesčius gyvenamojo namo išlaikymui. Atsakovas per laikotarpį, kuomet negyveno kartu, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš viso yra davęs 60,00 Eur. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja itin retai. Sutiktų su atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu vieną savaitgalį per mėnesį bei vasaros atostogų metu. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio vaikas su atsakovu yra praleidęs du savaitgalius ir vieną dieną per šv. Kalėdas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko teismui pateiktą išvadą. Taip pat nurodė, kad siekiant aiškumo atsakovo bendravime su nepilnamečiu vaiku, prašo nustatyti teismo sprendimu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje pateiktų duomenų nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečio sūnaus K. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla. Byloje pateikta valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma patvirtina, jog nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi sūnumi, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. L. neprieštarauja vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku labai retai, sutiktų jeigu būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, jiems bendraujant vieną savaitgalį per mėnesį, taip pat vasaros atostogų metu.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant aiškumo atsakovo bendravime su sūnumi. Institucijos atstovė sutiko su ieškovės pozicija dėl galimos bendravimo tvarkos nustatymo.

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į vaiko amžių ir gyvenimo ritmą, kad nebūtų pakenkta darniai vaiko raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesą bendrauti su tėvu, teismas šiuo sprendimu nustato atsakovo bendravimo su K. P. tvarką, nustatant, jog: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vieną savaitgalį per mėnesį, konkretų bendravimo savaitgalį suderindamas su ieškove iš anksto ne vėliau nei prieš 5 kalendorines dienas, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vaiko buvimo vietos numatomo bendrauti savaitgalio šeštadienį laikotarpiu nuo 9:00 val. iki 10:00 val., bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 2) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu laikotarpį iki 14 kalendorinių dienų, konkretų bendravimo laikotarpį bei datas suderindamas su ieškove iš anksto ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vaiko buvimo vietos numatomo bendrauti laikotarpio pradžioje laikotarpiu nuo 9:00 val. iki 10:00 val., bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą bendravimo laikotarpio paskutinę dieną laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 19:00 val.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. P., todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė ieškinyje nurodė jog nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 740,00 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo byloje pateikta sūnaus poreikių lentele, kurioje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingos lėšos siekia 740,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti 740 Eur sumą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei jo sveikatos būklę. Atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo nuo 2015 m. rudens. Ieškovė viena išlaiko vaiką iš gaunamų išmokų bei darbo užmokesčio (apie 900,00 Eur per mėnesį), taip pat sulaukia pagalbos iš artimųjų. Ieškovė gauna vaiko išmoką iš valstybės – apie 100,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį.

Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma 300,00 Eur per mėnesį sūnaus K. P. išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė įrodė sūnaus išlaikymo lėšų pagrįstumą, prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo iniciatyva gautų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį – valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų nustatyta, jog ieškovė šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 1500,51 Eur neatskaičius mokesčių, ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu ji gauna artimųjų finansinę pagalbą.

Atsakovas jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas yra darbingas asmuo, verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis kelių transporto priemonių registre, nekilnojamojo turto registre, nustatyta, jog nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu šalių finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį sūnų K. P. yra panašios.

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti pakankama suma yra 740,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus kiekvieną mėnesį gauna išmoką iš valstybės, į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnamečiui vaikui K. P. išlaikyti ieškovės prašomą priteisti sumą – 300,00 Eur per mėnesį.

Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio K. P. motina ieškovė J. L. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2015 m. rudens. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodytu laikotarpiu.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį nuo 2018-03-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, jog ieškinio pateikimo dieną atsakovo įsiskolinimas dėl neteikto išlaikymo nepilnamečiui sūnui yra 10 080,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas padauginus išlaikymui reikalingą pinigų sumą iš mėnesių, kuriais išlaikymas nebuvo teiktas, reikalingo išlaikymo sumą kasmet didinant 10 Eur suma, t. y. už laikotarpį nuo 2018-03-23 iki 2019-03-23 - 12 mėnesių po 270 Eur, laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2020-03-23 - 12 mėnesių po 280 Eur, ir laikotarpiu nuo 2020-03-23 iki 2021-03-23 - 12 mėnesių po 290 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnamečiui K. P. dydį, būtiną jo kasdieniams poreikiams tenkinti, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomo priteisi dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018-03-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso 10 080,00 Eur.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Eur už žyminį mokestį, bei 600,00 Eur už advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas bylos nagrinėjimo metu. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė, įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – 308,00 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 16,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1) atsakovas G. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. P. vieną savaitgalį per mėnesį, konkretų bendravimo savaitgalį suderindamas su ieškove J. L. iš anksto ne vėliau nei prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vaiko buvimo vietos numatomo bendrauti savaitgalio šeštadienį laikotarpiu nuo 9:00 val. iki 10:00 val., bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 19:00 val.;

2) atsakovas G. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. P. vasaros atostogų metu laikotarpį iki 14 kalendorinių dienų, konkretų bendravimo laikotarpį bei datas suderindamas su ieškove J. L. iš anksto ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vaiko buvimo vietos numatomo bendrauti laikotarpio pradžioje laikotarpiu nuo 9:00 val. iki 10:00 val., bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą bendravimo laikotarpio paskutinę dieną laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 19:00 val.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo 2021-03-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 10 080,00 Eur (dešimt tūkstančių aštuoniasdešimt eurų 00 ct).

Paskirti ieškovę J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas – 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 308,00 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį, bei 16,12 Eur (šešiolika eurų 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.