Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-354/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-24Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-103-354/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29038-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
L. R.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-103-354/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29038-2019-5
1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.8; 1.1.8.14;(S)2.3.4.3; 1.2.22.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,kaltinamajam L. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1981-11-03 Ukmergės rajono teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 16 straipsnį, 147 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2) 1984-05-28 Ukmergės rajono teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 201-1 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį, 212-1 straipsnio 1 dalį 4 m. laisvės atėmimo bausme; 3) 1989-06-16 Ukmergės rajono teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 225 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 1 dalį 5 m. laisvės atėmimo bausme; 4) 1994-11-10 Ukmergės rajono teismo nuosprendžiu, pakeistu 1994-12-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 16 straipsnį ir 225 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 43 straipsniu, 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 1996-10-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos“, 4 m. laisvės atėmimo bausme; 6) 2006-06-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 7 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi pripažintas pavojingu recidyvistu, 2011-10-05 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę; 7) 2012-10-19 Didžiosios Britanijos Coventry Magistrates' teismo nuosprendžiu dėl vagystės 182 dienų laisvės atėmimo bausme; 8) 2014-08-25 Didžiosios Britanijos Telford and South Shropshire Magistrates' teismo nuosprendžiu dėl vagystės 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 85 ir 80 svarų sterlingų baudomis, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. R. neturėdamas leidimo laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelės sprogstamosios galios sprogmenų ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent:

2019 m. sausio 15 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė: dvi pramoninės gamybos, „F-1“ markės kovines gynybines skeveldrines rankines granatas, skirtas gyvajai jėgai ir taikiniams naikinti iš už priedangos, kurios yra sprogmenys, užpildytos maždaug po 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT); vieną pramoninės gamybos, RGD-5 markės kovinę puolimo skeveldrinę rankinę granatą, skirtą gyvajai jėgai ir taikiniams naikinti iš už priedangos, kuri yra sprogmuo, užpildyta apie 110 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT); tris pramoninės gamybos „UZRGM“ markės sprogdiklius, kurie yra sprogmenys, skirti kovinėms rankinėms „F-1“, „RG-42“ bei „RGD-5“ markės granatoms sprogdinti, kurių detonatoriuose yra po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų; didelį kiekį – 132 vienetus pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (TT), kurie yra šaudmenys, skirti „A“ ir „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams – 7,62 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams. Šias didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir didelį kiekį šaudmenų laikė iki tol, kol 2019 m. sausio 15 d. 8 val. 35 min juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Įrodymai, jų vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2002 m. jo draugas, kuris šiuo metu yra miręs, paprašė jo pasaugoti paketą. Jis sutiko ir paketą saugojo namo, kuriame gyveno ((duomenys neskelbtini)), rūsyje. Kas buvo pakete, nežinojo. 2018 m. gruodžio mėnesį grįžęs iš Anglijos persikėlė gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Persikraustydamas išpakavo jam paliktą saugoti paketą ir rado šaudmenis, granatas, įsidėjo viską į rankinę ir atsivežė į nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2018 metų gruodžio mėnesį. Mano, kad tikros buvo granatos, bet sprogdikliai buvo atskirai. Neturėjo leidimo laikyti šaudmenims. Suprato, kad neteisėtai juos laikė. Nepridavė, nes su savo tokia charakteristika bijojo nunešti į policiją. Laikė šaudmenis iki 2019 m. sausio 15 d., kol rado policija. Nežino, iš kur policija sužinojo, nes niekas nežinojo, kad jis turi šaudmenis. Sprogmenų neplanavo naudoti, tik nežinojo, kaip jų atsikratyti. Blogai vertina savo elgesį. Jo sveikata bloga, vartoja vaistus, kraujas palaipsniui blogėja, gydytojai kalba apie chemoterapiją, reikalingas nuolatinis stebėjimas.

Kaltinamajam L. R. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir gynėjui bei prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Be paties kaltinamojo L. R. prisipažinimo, jo kaltė neteisėtai disponavus didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, didelės sprogstamosios galios sprogmenimis ir dideliu kiekiu šaudmenų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja S. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2019 m. rugpjūčio 8 d., parodė, kad jos dukra S. J. nuolat gyvena ir dirba Anglijoje, todėl pagal notaro įgaliojimą ji (liudytoja) gali tvarkyti visus turtinius dukros reikalus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jos dukrai S. J.. Su dukra nusprendė šį butą nuomoti, nes bute apie 3 metus niekas negyveno. Už buto nuomą ir priežiūrą buvo atsakinga ji (S. A.). Buto nuomininkas atsirado 2018 m. pabaigoje. Tai buvo vyriškis, vardu L., pavardės nežino, 55 m. amžiaus. Jį rekomendavo jos pažįstama. Su L. susitarė, kad šis mokės komunalinius mokesčius bei mokės 50 eurų už nuomą. Jokios rašytinės buto nuomos sutarties nesudarė, tai buvo žodinis susitarimas, nes L. butą norėjo nuomotis laikinai. Susitarė, kad butą nuomos ne ilgiau kaip 1 metus. Šiame bute buvo jos dukrai priklausantys seni baldai: 2 sofos, bufetukas, šaldytuvas, indai. Daugiau jokių smulkių daiktų nebuvo. Kai L. kraustėsi į šį butą, ji nedalyvavo, nežino, kokius daiktus jis atsivežė. Dar prieš persikraustant, 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, ji L. buvo padavusi vieną buto 2 spynų raktų komplektą. Kitas komplektas yra pas ją. Be to, dar vieną raktų komplektą buvo palikusi kaimynystėje, 6 bute, gyvenančiai moteriai, vardu A.. Jai raktus paliko dėl viso pikto, jei bute kas nors nutiktų – kokia vandentiekio avarija ar panašiai. Kai butą išnuomojo, A. ten nesilankydavo, jokių pastarosios daiktų tame bute nėra. 2019 m. sausio mėnesį iš to buto kaimyno sužinojo, kad L. išnuomotame bute buvo rasti sprogmenys, granatos. Po kelių dienų apie tai paklausė ir paties L. Klausė, ką jis čia prisidirbo. L. atsakė, kad nieko baisaus čia nėra, kad tie sprogmenys yra seni, neneigė, kad šie rasti kratos metu, kad sprogmenys yra jo. Šiame išnuomotame bute L. gyveno vienas. Tai žino, nes, kai užeidavo pasiimti pinigų už nuomą, L. visada būdavo vienas. Be to, ir to buto aplinkiniai kaimynai jai patvirtino, kad šiame bute L. gyveno vienas. Ir šiuo metu L. toliau nuomoja ir gyvena tame bute. Mano, kad be L. daugiau niekas bute sprogmenų laikyti negalėjo, surasti sprogmenys ir granatos priklauso jam (1 t., b. l. 40–41).

Liudytoja O. A. G.ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2019 m. rugpjūčio 8 d., parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos kaimynystėje, 5 bute, gyveno jos pažįstamos S. A. brolis P., kuris pasimirė maždaug prieš 3 metus. Kol dar buvo gyvas, P. sunkiai sirgo, todėl maždaug prieš 4 metus S. A. jai buvo palikusi brolio buto raktus, kad ji (O. A. G.) galėtų, esant būtinumui, padėti, o P. mirus, šis butas atiteko S. A. šeimai. Šio buto raktus S. A. po brolio mirties jai ir paliko, jei kartais skubiai reiktų patekti į šį butą atsitikus kokiai nors vandentiekio avarijai ar patikrinti vandens skaitiklius. Po P. mirties S. A. iškraustė brolio butą, paliko tik kelis baldus, daugiau viską išnešė ir išmetė. Po P. mirties šiame bute niekada niekas ir negyveno. Tik 2018 m. gruodį, prieš Naujus metus, S. A. į šį butą įleido gyventi nuomininką. Šio vyriškio ji nepažįsta, tik pasisveikina, kai susitinka laiptinėje. Šis vyras tame bute gyvena ir šiuo metu. Po P. mirties šiame bute ji niekada nesilankė, nebuvo ir jame apsigyvenus nuomininkui, nes nebuvo jokio būtinumo. Jos jokių daiktų šiame bute nėra. Šio buto raktų nuo pat to laiko, kai jai buvo duoti, niekas duoti, atiduoti ar laikinai pasinaudoti neprašė. Šie raktai niekada iš jos buto dingę nebuvo. Juos turi ir šiuo metu. Šio buto raktai yra du – nuo dviejų spynų. 2019 m. sausio mėn. iš kaimynų sužinojo, kad šiame bute policija rado ir paėmė kažkokius ginklus. Kol lankėsi šiame bute dar P. gyvam esant, ji bute jokių ginklų ar kokių kitokių sprogmenų nematė, pastarasis tikrai tokių dalykų neturėjo. Niekada nėra mačiusi, kad pas šio buto nuomininką lankytųsi kokie asmenys, niekada jokio triukšmo iš šio buto nesklinda (1 t., b. l. 43–44).

2019 m. sausio 15 d. kratos protokole užfiksuota, kad L. R. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 3 rankiniai granatos sprogdikliai, 3 rankinių granatų korpusai, padegamoji virvutė, 2 vnt. orinių pleištų „Pump wedge“, 2 ryšių blokatoriai, juodos spalvos dėžutė, mėlynos spalvos kelioninis krepšys, 3 polietileniniai maišeliai, kuriuose buvo šoviniai, mėlynos spalvos pirštinė, buvusi maišelyje prie šovinių, 91 vienetas šovinių, 41 vienetas šovinių, vyriškos apatinės kelnaitės, kosmetiniai reikmenys, 2 vnt. polietileninių maišelių ir skaičiavimo mašinėlė, kartoninė dėžutė, kurioje rasti 7 vnt. automobilių užvedimo raktelių ir pultelio mikroschema, L. R. LR pasas, mobilusis telefonas „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56–60).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(346)-IS1-829 nurodyta, kad 2019 m. sausio 15 d. kratos metu L. R. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos dvi rankinės granatos yra sprogmenys – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos, skirtos gyvajai jėgai ir taikiniams naikinti iš už priedangos. Šios markės granatos yra užpildytos apie po 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT). Tirti pateikta rankinė granata yra sprogmuo – pramoninės gamybos, RGD-5 markės kovinė puolimo skeveldrinė rankinė granata, skirta gyvajai jėgai ir taikiniams naikinti iš už priedangos. Šios markės granata yra užpildyta apie 110 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT). Tirti pateikti trys sprogdikliai yra sprogmenys (inicijavimo priemonės) – pramoninės gamybos, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS, „UZRGM“ markės sprogdikliai, skirti kovinėms rankinėms „F-1“, „RG-42“ bei „RGD-5“ markės granatoms sprogdinti. Vieno sprogdiklio pramoninės gamybos kaištis-saugiklis su žiedeliu yra pakeistas savadarbiu kaiščiu-saugikliu, pagamintu iš pilkos spalvos metalo vielos. Šios markės sprogdiklių detonatoriuose yra po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų. Nustatyta, kad tirti pateiktos dvi „F-1“ markės granatos bei viena RGD-5 markės rankinė granata su tirti pateiktais trimis „UZRGM“ markės sprogdikliais sudaro komplektą ir yra tinkami sprogdinti. Tirti pateiktos dvi ugnialaidės virvutės nėra sprogmenys – tai yra karinės paskirties pirotechnikos gaminiai (inicijavimo priemonės) – pramoninės gamybos, karinės paskirties, plastifikuotos ugnialaidės virvutės, skirtos detonatoriams sprogdinti ugniniu būdu bei uždegti įvairias degias medžiagas. Virvučių ilgiai – 548 mm ir 3335 mm. Priklausomai nuo supančios aplinkos sąlygų, šio tipo virvučių degimo greitis yra apie 1,2 cm/s (1 t., b. l. 66–70).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(346)-IS1-2229 nurodyta, kad ant tirti pateikto sprogdiklio, paimto 2019 m. sausio 15 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant sprogdiklio rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000005 proc. (1 t., b. l. 72–75).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(347)-IS1-2985 nurodyta, kad ant tirti pateikto maišelio, tiriant pažymėto Nr. 9, paimto 2019 m. sausio 15 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,00000000000000000006 proc. Ant tirti pateiktų maišelių, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 5, paimtų 2019 m. sausio 15 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant maišelių Nr. 2, Nr. 5, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. R. genotipu (1 t., b. l. 80–84).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 30-(43)-IS1-59 nurodyta, kad 2019 m. sausio 15 d. atliekant kratą adresu: (duomenys neskelbtini), rasti ir pateikti tirti šimtas trisdešimt du šoviniai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai (TT), skirti 7,62 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „A“ ir „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti tinkami (1 t., b. l. 107–109).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir leidžia spręsti kaltinamojo L. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis L. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, didelės sprogstamosios galios sprogmenimis ir dideliu kiekiu šaudmenų. Be paties kaltinamojo L. R. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: kratos, atliktos pas L. R. protokole užfiksuoti duomenys, kad L. R. gyvenamojoje vietoje rasti 3 rankiniai granatos sprogdikliai, 3 rankinių granatų korpusai, 132 šoviniai; specialistų išvados, iš kurių matyti, kad kratos metu rastos ir paimtos dvi rankinės granatos, užpildytos apie po 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), yra sprogmenys, rankinė granata, užpildyta apie 110 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), yra sprogmuo, trys sprogdikliai yra sprogmenys, kurių detonatoriuose yra po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, 132 šoviniai yra šaudmenys, ant sprogdiklio ir maišelių rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. R. genotipu; liudytojų S. A. ir O. A. G. parodymai, iš kurių matyti, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gyveno vienas.

Kaltinamasis L. R. kaltinime nurodytomis didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, didelės sprogstamosios galios sprogmenimis ir dideliu kiekiu šaudmenų disponavo neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, leidimas disponuoti sprogstamąja medžiaga, sprogmenimis ir šaudmenimis jam nebuvo išduotas, tai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Byloje nustatyti kaltinamojo L. R. padarytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padaryto nusikaltimo subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis L. R. suprato, jog neteisėtai disponuoja sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir šaudmenimis. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis L. R., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, suvokė pavojingą sąmoningai ir kryptingai daromos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam L. R. inkriminuotoje veikoje.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis L. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam L. R. teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam L. R. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Vertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. R. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą (11 straipsnio 5 dalis).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ir po to. Kaltinamasis L. R. anksčiau teistas aštuonis kartus, iš jų du kartus užsienyje, teistas ir už sunkius nusikaltimus, ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, ankstesniu 2006 m. birželio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu (2 t., b. l. 122–132), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 114–121). Įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad tokia kaltinamojo L. R. nusikalstamų veikų chronologija, jų pobūdis rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo padarytas sunkus nusikaltimas nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai – dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nors kaltinamasis L. R. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, ir šios aplinkybės sprendžiant bausmės skyrimo klausimą yra reikšmingos, tačiau pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam taikytos realios laisvės atėmimo bausmės pozityvaus poveikio jam nepadarė – jis savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės, susijusios su ankstesniais kaltinamojo L. R. teistumais, taikytomis bausmėmis ir priemonėmis, neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, t. y. rodo didesnį jo asmens pavojingumą visuomenei, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, ir toks taikomas poveikis, teismo nuomone, yra adekvatus bei proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo asmenybei ir atitinka teisingumo principą.

Parinkdamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį kaltinamajam L. R. teismas vadovaujasi BK 56 straipsnyje įtvirtintu reikalavimu, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė (BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 6 m.), o kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam L. R. klausimą. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis L. R. nei psichiatro, nei priklausomybės ligų įskaitose nėra (2 t., b. l. 107–108), kaip jau minėta, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje duomenų apie tai, kad kaltinamasis po nagrinėjamos veikos padarymo būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Teismas atkreipia dėmesį ir į gan solidų kaltinamojo amžių – 56 m. bei sveikatos būklę – serga sunkia nepagydoma liga (2 t., b. l. 60–62).

Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo L. R. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam bausmę, atitinkančią BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis L. R. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam L. R. teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su L. R. seilių pavyzdžiu (kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), maišas, vokas, kuriame yra 3 maišeliai, kuriuose buvo šoviniai, vokas, kuriame yra mėlynos spalvos pirštinė, rasta maišelyje prie šovinių, vokas, kuriame yra 3 polietileniniai maišeliai, ant kurių yra rankų ir biologiniai pėdsakai, vokas, kuriame maišelis, po specialisto išvados pažymėtas Nr. 9 (kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomi Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (1 t., b. l. 87, 90), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kelioninis krepšys, saugomas Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas L. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du vokai, kuriuose yra 122 šoviniai, perduoti saugoti pagal kvitą B, serija BBB Nr(duomenys neskelbtini) į Klaipėdos AVPK Ginklų ir jų dalių saugojimo kambarį 1 t., b. l. 112), – konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. R. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 21 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. R. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. R. palikti tas pačias – 5000 Eur užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. R., E. B. ir R. R..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su L. R. seilių pavyzdžiu (kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), maišą, voką, kuriame yra 3 maišeliai, kuriuose buvo šoviniai, voką, kuriame yra mėlynos spalvos pirštinė, rasta maišelyje prie šovinių, voką, kuriame yra 3 polietileniniai maišeliai, ant kurių yra rankų ir biologiniai pėdsakai, voką, kuriame maišelis, po specialisto išvados pažymėtas Nr. 9 (kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kelioninį krepšį, saugomą Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. R..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du vokus, kuriuose yra 122 šoviniai, perduotus saugoti pagal kvitą B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos AVPK Ginklų ir jų dalių saugojimo kambarį, – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė