- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-99-654/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29038-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Virginija Liudvinavičienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- L. R.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 21 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. R. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelės sprogstamosios galios sprogmenų ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent: 2019 m. sausio 15 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė: dvi pramoninės gamybos, „F-1“ markės kovines gynybines skeveldrines rankines granatas, skirtas gyvajai jėgai ir taikiniams naikinti iš už priedangos, kurios yra sprogmenys, užpildytos maždaug po 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT); vieną pramoninės gamybos, RGD-5 markės kovinę puolimo skeveldrinę rankinę granatą, skirtą gyvajai jėgai ir taikiniams naikinti iš už priedangos, kuri yra sprogmuo, užpildyta apie 110 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT); tris pramoninės gamybos „UZRGM“ markės sprogdiklius, kurie yra sprogmenys, skirti kovinėms rankinėms „F-1“, „RG-42“ bei „RGD-5“ markės granatoms sprogdinti, kurių detonatoriuose yra po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų; didelį kiekį – 132 vienetus pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (TT), kurie yra šaudmenys, skirti „A“ ir „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams – 7,62 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams. Šias didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir didelį kiekį šaudmenų laikė iki tol, kol 2019 m. sausio 15 d., 8 val. 35 min juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistojo L. R. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti, L. R. paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėti 24 mėnesių laikotarpiui. Skirti L. R. sveikatos būklės patikrinimą tam, kad būtų nustatyta, ar yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. IT-308/V-1247 numatyti pagrindai dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos.
2.1. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog, nepaisant to, kad L. R. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, jam paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti tinkamai individualizuota. Pas L. R. rasti šaudmenys ir sprogmenys nebuvo tokio pavojingumo, koks yra būdingas šios kategorijos atvejams, t. y. rasti šaudmenys nebuvo parengti naudojimui, šoviniams nebuvo reikiamo šautuvo, granatos buvo be sprogdiklių (jie buvo atskirai nuo granatų). Gynėjo teigimu, L. R. niekada neketino naudoti ir nenaudojo šaudmenų ir sprogmenų, nenustatyta, kad šaudmenis ar sprogmenis nuteistasis būtų laikęs prie savęs, kas lemia mažesnį veikos pavojingumą. Nuteistasis L. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, aktyviai padėjo tyrimui, nevengė atsakomybės, be to, sprogmenys ir šaudmenys nebuvo jo tiesiogiai surasti ar įgyti, tai buvo pagalba draugui. Per visą laikotarpį naujų nusikaltimų L. R. nepadarė, nusikalstama veika buvo trunkamojo pobūdžio, todėl, anot gynėjo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ankstesni teistumai turėjo įtakos šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliaciniame skunde pažymima, kad L. R. charakterizuojamas teigiamai, yra socialiai aktyvus – rūpinasi neįgaliais, užsiima labdaringa veikla, be to, nuteistasis yra solidaus amžiaus, kas leidžia spręsti, jog jis neketina daugiau nusikalsti. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo iš dalies vadovautis BK 62 straipsnio nuostatomis ir, jeigu neskirti L. R. švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės, tuomet paskirti sankcijoje numatytą bausmės minimumą – ketverius metus laisvės atėmimo, o pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti iki dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo. Šių aplinkybių visuma lemia galimybę spręsti tiek L. R. paskirtos galutinės bausmės mažinimo, tiek ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimus.
2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad L. R. serga sunkia nepagydoma liga, privalėjo paskirti byloje ekspertizę tam, kad būtų įvertinta, ar L. R. pagal savo sveikatos būklę atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. IT-308/V-1247 nuostatas. Tik esant ekspertizės išvadai ir atliktam vertinimui pagal minėtą įsakymą, galima spręsti, ar L. R. gali atlikti teismo skirtą realią laisvės atėmimo bausmę, ar nuteistajam gali būti užtikrinta pakankama ir tinkama medicininė pagalba. Jeigu būtų konstatuota, kad L. R. sveikatos būklė neatitinka įsakymo nuostatų, tai neturėtų tapti besąlyginiu pagrindu nespręsti klausimo dėl bausmės švelninimo, pakeičiant ją kita bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad fiziškai atlikti laisvės atėmimo bausmę L. R. būtų neįmanoma ar itin sudėtinga.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo L. R. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo L. R. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama L. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutinkama su teisiniu padarytos veikos vertinimu. Nuteistojo gynėjas prašo sušvelninti L. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei bausmės vykdymą atidėti, taip pat svarstyti galimybę atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos.
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
7. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių.
9. L. R. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio sankcija numato teismui galimybę už šio nusikaltimo padarymą paskirti tik laisvės atėmimo bausmę. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įstatymas nenumato, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė L. R. laisvės atėmimo bausmę.
10. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija nustato laisvės atėmimo nuo 4 iki 8 metų bausmę, bausmės vidurkis yra 6 metai. L. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai galisi dėl savo veiksmų, ką pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. L. R. teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, baustas administracine tvarka, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžiu yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į solidų nuteistojo amžių ir tai, kad nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga bei remdamasis BK 56 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui, L. R. paskyrė bausmę, lygią sankcijos vidurkiui. L. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu.
11. Skunde išdėstyti argumentai nerodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės dydis yra neteisingas. Kolegijos nuomone, argumentas, kad pas L. R. rasti sprogmenys nebuvo parengti naudojimui, šoviniams nebuvo reikiamo šautuvo, granatos buvo be sprogdiklių, nelemia švelnesnės bausmės paskyrimo. Įstatymų leidėjas atsakomybę už didelės sprogstamosios galios sprogmenų ir medžiagų bei didelio kiekio šaudmenų laikymą nustatė todėl, kad šie veiksmai patys savaime yra pavojingi visuomenei. L. R. bute, esančiame daugiabutyje name, kuriame gyvena daug žmonių, keliolika metų laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir didelį kiekį šaudmenų, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir tame pačiame name gyvenantiems kitiems asmenims. Atsakomybei taikyti įstatymas nereikalauja, kad sprogmenys būtų paruošti naudojimui, o šoviniai būtų įdėti į šautuvą ar kad toks pas kaltininką būtų. Skunde teisingai nurodyta, kad L. R. laikytos granatos nebuvo paruoštos naudojimui, tačiau tai irgi nemenkina jo veiksmų pavojingumo, nes pas nuteistąjį buvo rastos trys granatos ir trys joms tinkantys sprogdikliai, o turint tokį komplektą galima lengvai ir greitai paruošti granatas naudojimui. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis ketintų naudoti turimas granatas ar šaudmenys, tačiau tai irgi nerodo, kad paskirta neteisinga bausmė. Įstatymas nenumato sąlygos, kad atsakomybė už L. R. padarytus veiksmus gali kilti tik esant ketinimui ar tikslui panaudoti laikytus sprogmenis. Jeigu byloje būtų duomenų, kad nuteistasis ketintų panaudoti turimas granatas ar šaudmenys, jo veiksmai būtų kvalifikuojami ir pagal kitus BK straipsnius. Kitą vertus byloje yra duomenys apie šios bylos pradžią, kurie rodo, kad pas L. R. krata, kurios metu buvo rastos granatos ir šoviniai, buvo atlikta neatsitiktinai, o turint duomenų, kad organizuotoje grupėje veikę asmenys rengėsi nužudyti kitą žmogų (t. 1, b. l. 1-2). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pas nuteistąjį rasti šaudmenys ir sprogmenys nebuvo jo įgyti, o jis padėjo draugui, paprašiusiam juos pasaugoti, kolegijos vertinami kaip nepatikimi, nes L. R. nenurodė savo draugo duomenų ir teismas negali patikrinti šios versijos, kuri yra įprasta tokioms situacijoms. Nuteistojo teigiama charakteristika ir socialinė veikla neatsveria nuteistąjį ir jo padarytą veiką neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir neturi įtakos bausmės skyrimui. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad L. R. yra pripažintas pavojingu recidyvistu ir suteikė šiam faktui tinkamą reikšmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas teisingai vadovavosi BK 56 straipsnio nuostatomis, kurios įpareigoja teismą pavojingam recidyvistui skirti griežtesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik esant BK 62 straipsnio nuostatoms, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neveda kolegijos prie išvados, kad yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nuteistajam L. R. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistajam L. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
12. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atidėti nuteistajam L. R. paskirtos bausmės vykdymą, nes BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymo.
13. Apeliaciniame skunde prašoma atleisti L. R. nuo bausmės dėl ligos. BK 76 straipsnis numato galimybę atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos, jei iki nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga (serga) ne psichine, o kitokia sunkia nepagydoma liga, jis gali būti atleidžiamas nuo bausmės, kai dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų (pvz. laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų) tampa neįmanomas bausmės paskirties įgyvendinimas, liga trukdo atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis. Teismo gali sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu. Taip pat teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar tokia liga kaltininkas sirgo jau darydamas nusikaltimą, ar tai netrukdė jam nusikalsti. BK 76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos reiškia, kad vien susirgimas (sunki nepagydoma liga) nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018).
14. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2015 m. lapkričio mėnesį L. R. diagnozuotas labai aukštos rizikos prostatos vėžys su daugybinėmis metastazėmis paraortiniuose, klubiniuose ir dubens limfmazgiuose (t. 2, b. l. 62). 2019 m. spalio 25 d. medicininiame pažymėjime nurodyta mediko išvada – Dgn: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 22). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (toliau – Aprašas). Nuteistajam L. R. diagnozuota sunki liga – ketvirtos stadijos prostatos vėžys, tačiau ši liga nėra įtraukta į Aprašo 1 priedą, kuriame nurodytas sunkių nepagydomų ligų sąrašas.
15. Siekdama išsiaiškinti L. R. būklę ir jo galimybes atlikti bausmę, kolegija teismo posėdyje apklausė teismo medicinos specialistą, kuris, susipažinęs su L. R. ligos istorijomis, padarė išvadą, kad nėra Apraše nurodytų sąlygų atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Specialistas paaiškino, kad Aprašo priedo Nr. 1, 2 punkte nurodyta, kad sunki nepagydoma liga yra tada, kai pacientui nustatomi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo. Susipažinęs su L. R. gydymo medicininiais dokumentais specialistas nustatė, kad L. R. nustatytas navikas nėra išplitęs į kitus organus, yra tik vietinis išplitimas, be to, pagal ligos istoriją jis yra gydomas, nuteistajam buvo siūloma operacija, kurios jis atsisakė, todėl ligos eiga nėra labai pažengusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad gydymas negalimas, kaip ir nėra duomenų apie jo būklę, kaip ji yra įvertinta pagal ECOG skalę. Tokia medicinos specialisto išvada leidžia teigti, jog šiuo metu nėra Apraše nurodytų atleidimo nuo bausmės dėl ligos sąlygų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikyti BK 76 straipsnio nuostatas bei atleisti nuteistąjį L. R. nuo bausmės dėl ligos nėra pagrindo. Laisvės atėmimo vietose taip pat užtikrinamas medicininis gydymas, o pasikeitus nuteistojo sveikatos būklei visada išlieka galimybė atleisti nuteistąjį dėl ligos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. R. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.