Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, kuriuo panaikinti užsieniečiui V. T. leidimą laikinai gyventi Nr. 760387572, pagrįstumas ir teisėtumas.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.1. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760387572, galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 20 d., nes: asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Apibendrintai Migracijos departamentas nurodė, kad asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius, įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykęs į Rusiją 2 kartus: 2025 m. birželio 7 d. ir 2025 m. liepos 11 d. Skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta: Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalis, Įstatymo 28 straipsnio 4 dalis.

36. 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Ribojamųjų priemonių įstatymas, kuris skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (Ribojamųjų priemonių įstatymo 1 str.). Ribojamųjų priemonių įstatymo 5 straipsnyje yra nurodyta jo galiojimo pabaiga, šiuo metu – iki 2026 m. gegužės 2 d. (2025 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XV-170 redakcija).

37. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymu (2025 m. balandžio 17 d. įstatymas Nr. XV-170; toliau – ir Pakeitimo įstatymas) Ribojamųjų priemonių įstatymas, be kita ko, buvo papildytas 3 straipsnio 9 dalimi, kurioje nurodyta, kad panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Ribojamųjų priemonių įstatymas Pakeitimo įstatymu taip pat buvo papildytas 3 straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka. Pagal Pakeitimo įstatymo 5 straipsnį, šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gegužės 3 d.

38. Išdėstytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas Rusijos Federacijos piliečiams susietas su jų vykimu į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Federaciją ir nustatyta bendroji taisyklė, kad minėti asmenys į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei vieną kartą per tris mėnesius. Įstatyme nustatytos šios taisyklės išimtys, be kita ko, kai minėti asmenys vyko į Rusiją ar Baltarusiją dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.

39. Pastebėtina, kad teisės aktai neįtvirtina, kokios konkrečiai priežastys, pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatą, gali būti laikomos objektyviomis, t. y. pateisinančiomis nukrypimą nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią Rusijos Federacijos pilietis į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei kartą per tris kalendorinius mėnesius. Taigi jokie kriterijai, sudarantys prielaidas vieningai vertinti užsieniečio nurodytas vykimo į Rusiją ar Baltarusiją priežastis, nors šio vertinimo rezultatas daro lemiamą įtaką užsieniečio teisinei padėčiai, nėra nustatyti.

40. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, privalo vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015; kt.). Teisėjų kolegija kartu pabrėžia, kad Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją, kai sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

41. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aplinkybė, jog teisės aktuose nėra nustatyti jokie kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl asmens nurodytų priežasčių objektyvumo, lemia, jog Migracijos departamento sprendimas nepripažinti asmens nurodytų priežasčių objektyviomis turi būti ypatingai išsamiai motyvuojamas.

42. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atskleisdamas užsieniečių teisinės padėties kitame kontekste įtvirtinto įpareigojimo Migracijos departamentui vertinti, ar priežastys, dėl kurių buvo nesilaikoma šiame įstatyme nustatytos bendrosios taisyklės, yra objektyvios, turinį, yra iš esmės konstatavęs, kad tai, ar aplinkybės yra objektyvios, yra vertinamojo pobūdžio klausimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju užsieniečiui nurodžius šias aplinkybes (kartu pateikus įrodymus), jos turi būti įvertintos ir nuspręsta, ar tai yra objektyvios priežastys. Tokiu atveju viešojo administravimo institucija turi individualiuose administraciniuose teisės aktuose išsamiai įvertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes bei nurodyti argumentus, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina teismai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2159-1047/2025; kt.).

43. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas po aptartų Pakeitimo įstatymu padarytų Ribojamųjų priemonių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, t. y. po 2025 m. gegužės 3 d., du kartus buvo išvykę į Rusijos Federaciją – 2025 m. birželio 7 d. ir 2025 m. liepos 11 d. Pareiškėjas, pateikdamas paaiškinimus dėl jo išvykų į Rusijos Federaciją, paaiškino, kad Rusijos Federacijoje gyvena jo dvynė sesuo, kurios sveikata pablogėjo ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, bei išvykų į Rusijos Federaciją priežastį nurodė ir tai, jog vyko dėl sesers apgyvendinimo globos namuose. Pareiškėjo pateikta medicininė pažyma, išduota 2025 m. liepos 25 d., patvirtino, kad L. B. yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Tai, kad dėl pablogėjusios sesers sveikatos buvo ieškomos galimybės jai apsigyventi globos namuose, patvirtino Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini) pansionat“ ((duomenys neskelbtini) pensionatas) pažymos duomenys, į kurią pareiškėjo sesuo L. B. kreipėsi su siuntimu pagal 2025 m. liepos 25 d. gydytojų konsultacinės komisijos medicininę pažymą dėl vietos senelių namuose ((duomenys neskelbtini) pensionatas) suteikimo, kadangi jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Tačiau senelių namų administracija atmetė prašymą, kadangi dėl didelio pageidaujančiųjų kiekio maždaug dvejus metu nenusimato laisvų vietų, apie tai buvo informuotas pareiškėjas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo sesers L. B. gyvenamoji vieta įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol, į bylą pateikto gimimo liudijimo duomenimis, pareiškėjo sesuo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. B., ištuokos liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sesuo santuoką nutraukė, o iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo sesers dukra J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje esantys įrodymai (dokumentai) patvirtina, kad pareiškėjo sesuo turi sveikatos problemų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, moteris yra senyvo amžiaus ir gyvena viena. Tai, kad Medicininė pažyma dėl pareiškėjo sesers sveikatos būklės išduota 2025 m. liepos 25 d., o pareiškėjas į Rusijos Federaciją vyko dar iki šios datos, nekeičia pačios situacijos vertinimo, jog pareiškėjo seseriai buvo reikalinga priežiūra ir tai, kad ji turėjo sveikatos problemų ir anksčiau, tuo labiau, atsižvelgiant į jos amžių ir vėlesnę diagnozę – reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai kas nustatyta, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, kad į Rusijos Federaciją pareiškėjas vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių.

44. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjas nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie pagrįstų nuo 2020 metų blogėjusią ir šiuo metu esančią sunkią jo sesers sveikatos būklę, dėl kurios jai yra būtina priežiūra, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias priežastis vykti į Rusijos Federaciją, kurios būtų egzistavusios 2025 m. birželio 7 d. ir 2025 m. liepos 11 d., kadangi, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys pagrindžia pareiškėjo nurodytas aplinkybes tiek dėl jo sesers sveikatos būklės, tiek dėl pareiškėjo siekio ja rūpintis ieškant galimybės jai apsigyventi globos namuose.

45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime, sprendžiant dėl Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytų atvejų, kai leidimas laikinai gyventi nepanaikinamas, egzistavimo, apsiribojo formaliu teiginiu, kad pareiškėjas į Rusiją vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjas galėjo pasirinkti, ar jam vykti ar nevykti į Rusiją. Atsakovas Sprendime nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo nurodytos vykimo į Rusiją priežastys negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas netaikyti Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytos priemonės.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju buvo pakankamos Migracijos departamentui padaryti išvadą, kad egzistuoja Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytas atvejis, t. y. į Rusijos Federaciją buvo vykstama dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių priežasčių.

47. Vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą, yra svarbios ir su proporcingumo principo įgyvendinimu siejamos viešojo administravimo subjektų pareigos, ne kartą akcentuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024; kt.). Šiame kontekste primintina, kad konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimus). Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas ir aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat vertina, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (pvz., 2006 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Zarb Adami prieš Maltą (pareiškimo Nr. 17209/02); 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34044/02)). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybėms paprastai suteikiama nuožiūros laisvė nustatant tam tikras priemones, tačiau valstybių veiksmai neturi daryti tokio poveikio konkrečiai teisei, kad paneigtų šios teisės veiksmingumą ir pačią jos esmę (pvz., 2002 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Podkolzina prieš Latviją (pareiškimo Nr. 46726/99); 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 15869/02)).

48. Šiuo aspektu pastebėtina, kad su proporcingumo principo įgyvendinimu siejama kompetentingų institucijų pareiga ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys atsakovo sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; kt.).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas Sprendime išvardijo nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuva, Sprendime buvo nurodyti faktiniai duomenys apie pareiškėją, jo ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau nebuvo atliktas šių duomenų įvertinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pagyvenęs asmuo. Sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kokias pasekmes pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas turės jo interesams, bendravimui su sūnaus šeima, darbui ir gyvenimui Lietuvoje, deklaratyviai teigiant, jog nustatyti asmens ryšiai su Lietuva (turimas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, Lietuvoje gyvenantis sūnus, darbas Lietuvoje nuo 2025 m. balandžio mėn.) nepatvirtina, kad į Rusiją buvo vykstama dėl nuo asmens nepriklausančių objektyvių priežasčių.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas Sprendime neatliko pakankamai išsamaus pareiškėjo individualios situacijos vertinimo ir nepateikė motyvų, pagrindžiančių taikomų ribojamųjų priemonių tinkamumą ir proporcingumą šioje konkrečioje situacijoje. Taigi, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl jis yra naikintinas.

51. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl pensijos skyrimo, prarasto pragyvenimo šaltinio) neturi reikšmės teisingai bylą išnagrinėti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

52. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Sprendimas panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio V. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 25S184424.

Sprendimas neskundžiamas.