- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- eI-2537-257/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01856-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme per Elektroninių paslaugų portalą gautas pareiškėjo R. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00861-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl R. R. prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl netinkamos smurtinio nusikaltimo aiškinimo sąvokos. Baudžiamajame kodekse nėra detalizuota tyčinio smurtinio nusikaltimo sąvoka, todėl tyčinio smurtinio nusikaltimo vertinimas turėtų būti atliekamas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Paprastai smurtu suprantamas sąmoningas jėgos taikymas, siekiant sužeisti ar įžeisti kitą asmenį. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, fizinis smurtas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos (atimama gyvybė, sukeliamas sveikatos sutrikdymas, skausmas ar kitos fizinės kančios, atimama laisvė, sukeliama bejėgiškumo ar kita nenatūrali būklė). Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir kt. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra pateikta smurtinio nusikaltimo sąvoka, bet smurtiniai nusikaltimai yra detalizuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtintame Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše. Šiame sąraše Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nėra. Iš pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-457/2012 priimto 2012 m. rugsėjo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio akivaizdu, kad jis jokių smurtinių veiksmų byloje pripažintų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko. Pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos sporto salėje, ten vykusių varžybų „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ metu, būdamas kūno kultūros mokytoju, rankomis lietė nukentėjusiąsias. Dėl to darytina išvada, kad nusikalstama veika, už kurią nuteistas pareiškėjas R. R., negali būti pripažinta kaip Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas smurtinis nusikaltimas. Mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais atsakovas grindė atsisakymą išduoti leidimą, nėra pagrįsti teisės normomis, sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir tai yra pagrindas jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad R. R. 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą (reg. Nr. 17-G-40-01380-e) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. R. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 14-IL-40-03252-e, vadovaujantis Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kaip asmeniui neatitinkančiam nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir turinčiam teistumą, buvo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Iš turimos informacijos matyti, kad R. R. 2012 m. rugsėjo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (mažamečio asmens tvirkinimas) ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams. Nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (LR BK XXI skyrius) priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pateiktą smurtinio nusikaltimo aiškinimą, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika laikoma smurtiniu nusikaltimu. Už nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio padarymą numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl 2017 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė sprendimą Nr. 17-IL-40-00861-e, kuriuo R. R., kaip asmeniui neatitinkančiam nepriekaištingos reputacijos kriterijų, atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 17-IL-40-00861-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu sprendimu atsakovas vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. Nr. 172 redakcija) patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ 17 punktu (išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsisakoma Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 punktu (nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, siūlė atsisakyti R. R. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikiant prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir atsakovui priimant ginčijamą 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00861-e galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Pagal byloje surinktus duomenis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje – mažamečio asmens tvirkinimas (baudžiamajame kodekse numatytas laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų). Pareiškėjui skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. 2017 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. R. panaikintas teistumas pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį.
Nusikaltimas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (BK XXI skyrius) priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas – baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius (mažamečio asmens tvirkinimas). Ši nusikalstama veika priskirtina apysunkiams nusikaltimams, už jos padarymą sankcijoje nustatyta maksimali bausmė yra iki 5 metų laisvės atėmimo. Teismo nuomone, minėto nusikaltimo sudėtyje yra įtvirtinti ne tik seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika, bet ir psichologinio smurto požymiai, pastarieji įrodyti baudžiamojoje byloje, 2012 m. rugsėjo 12 d. teismo nuosprendyje nurodyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), jog pareiškėjas mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, pasinaudodamas savo, kaip mokytojo padėtimi bei nukentėjusiųjų bejėgiška būkle – mažametyste, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą. Nukentėjusiosioms sukėlė iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir galimai sutrikdydamas jų fizinį ir psichologinį vystymąsi, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog buvo padarytas nesmurtinis nusikaltimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso specialiąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015).
Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateikė išaiškinimą, kad teistumas lemia asmeniui ne tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus.
Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl R. R. prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.