- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- I-2911-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01652-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
nedalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo M. Z. skundas, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 16-IL-86-00437-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde ir patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad buvo teistas prieš penkerius metus dėl šaunamojo ginklo laikymo, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs. Prašo skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrį (toliau – ir Atsakovas) su prašymu išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. 2016 m. birželio 20 d. Atsakovas prašymo netenkino ir priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ginklams. Sprendime nurodyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. priėmė nuosprendį ir pripažino pareiškėją padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 253 straipsnio 1 dalyje (apysunkis tyčinis nusikaltimas) ir pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė sąlyginę bausmę pusantrų metų, įpareigojant registruotis nustatyta tvarka. Baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už tai, jog 2011 m. žiemą pareiškėjo namuose buvo rastas šaunamasis ginklas, kuriam tuo metu neturėjo leidimo ir kitų dokumentų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Be to, buvo įvertinta ir ta aplinkybė, jog nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, įvykdytas spontaniškai, tai įrodė, kad jo, kaip kaltinamojo, asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, skiriant bausmę pritaikė LR BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė švelnesnę bausmės rūšį. 2016 m. birželio 20 d. sprendime nurodytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Remiantis įstatyme įtvirtintu pagrindu, buvo priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, tačiau paskirta bausmė visiškai nesusieta su laisvės atėmimo bausme, nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimu (įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos). Teistumas pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendį yra išnykęs, padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 20–22). Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. 2016 m. birželio 16 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas M. Z. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atlikus asmens patikrinimus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, nustatyta, kad M. Z. 2007 m. vasario 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“, 2008 m. sausio 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“, 2008 m. birželio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“, 2011 m. kovo 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį LR BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“ numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. LR BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis. sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2016 m. birželio 20 d. buvo priimtas sprendimas M. Z. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. M. Z. skunde nurodė, kad jo 2011 m. padarytas nusikaltimas buvo vienkartinis, atsitiktinis, per visą praėjusį laiką padarė atitinkamas išvadas, gyvena tvarkingai, stengiasi laikytis įstatymų. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad nors jo asmenybė neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte asmeniui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, net jei buvo priimtas teisėtas individualus administracinis aktas, tačiau mano, kad nėra pagrindo sprendimą laikyti teisingu. Pareiškėjas savo skunde nenurodė, kad be 2011 m. kovo 3 d. teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, jis buvo dar tris kartus teismų pripažintas kaltu padarius nusikaltimus (2007 m. vasario 2 d. „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“; 2008 m. sausio 7 d. „Viešosios tvarkos pažeidimas“; 2008 m. birželio 2 d. „Viešosios tvarkos pažeidimas“, „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose neapibrėžta apribojimų asmeniui taikymo terminas ar data, todėl pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam teisingai ir pagrįstai buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. Z. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 16-IL-86-00437-e neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjui 2016 m. birželio 16 d. pateikiant prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir atsakovui priimant ginčijamą 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 16-1L-40-00437-e galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Pagal byloje surinktus duomenis nustatyta, kad 2011 m. kovo 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje – neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų arba areštas). Pareiškėjui skirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams ir 115,31 Lt bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso specialiąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015).
Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimais (Įstatymo18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto punktai) nebuvo padarytas retroaktyvus poveikis asmenų teisėms (asmenys, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, šios teisės neprarado). Pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojant naujos redakcijos (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146) 18 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjo sprendimas sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, ir jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėse byloje Nr. A492-1864/2014).
Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateikė išaiškinimą, kad teistumas lemia asmeniui ne tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus.
Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.