- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1-105-373/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64076-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- V. S.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2015 m. lapkričio 20 d., apie 6.20 val. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 128 punktų reikalavimus, nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios V. S., ją partrenkė ir nukentėjusiajai dėl dubens kaulų lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-20, apie 6.20 val., esant tamsiam paros metui, lyjant lietui, degant gatvės apšvietimui, važiavo (duomenys neskelbtini) apie 50 km/h greičiu. Jis pamatė pėsčiąją įėjusią į gatvės perėją, į jo važiavimo juostą, kuri buvo sulinkusi 90 laipsnių kampu ir ėjo priekyje stumdama vežimėlį. Pėsčioji ir jos stumiamas vežimėlis neturėjo šviesą atspindinčių ženklų. Jis pradėjo stabdyti automobilį likus apie 16 m. iki perėjos ir stengėsi apvažiuoti pėsčiąją, sukdamas į kairę juostą. Jo vairuojama mašina slydo šlapia danga ir partrenkė nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje. Jis atlygino nukentėjusiajai 350 eurų žalos. 12000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti laiko per dideliu.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji V. S., kurios parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-20, apie 6.20 val. (duomenys neskelbtini) ėjo per pėsčiųjų perėją. Prieš įeidama į perėją arti jos atvažiuojančių automobilių nematė. Nuėjusi apie pusę perėjos pajuto smūgį į karį šoną ir buvo partrenkta važiavusio automobilio ( b.l. 22).
Liudytoja A. N. parodė, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai atsirado dalinis šlapimo nelaikymas, paūmėjo tulžies akmenligė. Jai reikalingos sauskelnės bei vaikštynė.
Eismo įvykio vietos plane bei nuotraukose užfiksuotas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis priešpriešinėje pagal jo judėjimo kryptį eismo juostoje, įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. Nuo automobilio priekinės dešinės ašies į priekį, už 6,55 m, užfiksuota vieta, kurioje gulėjo partrenkta pėsčioji V. S. (b.l. 5-10).
Specialisto išvadoje V. S. konstatuoti sužalojimai: kairio gaktikaulio ir sėdynkaulio lūžimas, kairės šlaunies sumušimas. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dubens kaulų lūžimo ( b.l. 27).
Surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją, tuo pažeidė KET 30 ir 128 punktų reikalavimus, nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus. Šie kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Jo vairuojamas automobilis kliudė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją ir ją partrenkė. Nukentėjusiajai dėl dubens kaulų lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikatą. Kaltinamojo veika pagal sukeltas pasekmes ir nesant veiką kvalifikuojančių požymių atitinka LR BK 281 str. 1 d. sudėtį.
Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį žalos nukentėjusiajai. Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, augina mažametį vaiką, neįtrauktas į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas, teigiamai charakterizuojamas. Kaltinamojo asmenybę išimtinai teigiamai apibūdinantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant G. B. prašymui perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. G. B. gyvena su kaltinamuoju nuo 2006 metų ir augina bendrą vaiką. Ji neteista, du kartus bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau jos padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs. Ji dirba, teigiamai charakterizuojama. G. B. asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia ją laikyti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo. Laiduotoja, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, į tai, kad ji gyvena su kaltinamuoju, turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir laiduotoja išlaiko mažametį vaiką, yra sudarę kreditavimo sutartis būstui įsigyti, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, laidavimas skirtinas be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Kaltinamasis padarė veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo automobilį, būdamas blaivus, sudėtingomis eismo sąlygomis (tamsiu paros metu, lyjant lietui, esant ribotam matomumui, šlapiai asfalto dangai). Kaltinamasis pripažino kaltę, dėjo pastangas veikos pasekmėms sušvelninti (atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, domėjosi jos būkle po eismo įvykio). Jis nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, turėdamas didelį vairuotojo stažą (nuo 1996 metų) (b.l.40-41) už KET pažeidimus nebaustas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad KET pažeidimai kaltinamajam nebūdingi, kad jis yra drausmingas vairuotojas, nes iki šio eismo įvykio nebuvo užfiksuota jokių neatsargaus vairavimo faktų. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones - paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-20/2011, 2K-431/2013, 2K-329/2013, Nr. 2K–292/2014). Jokie bylos duomenys apie eismo įvykį ir kaltinamojo asmenybę neduoda pagrindo išvadai, kad A. S. yra nuolatinis KET pažeidėjas bei, kad šis įvykis būtų buvęs dėsningas jo neatsargaus vairavimo padarinys. Esant šioms aplinkybėms, LR BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - A. S. netaikytinas.
Nukentėjusioji V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.68).
Nukentėjusios ieškinys tenkinamas iš dalies. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusios patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Teismo medicinos ekspertizė (b.l.161-162) nenustatė nukentėjusiajai jokių liekamųjų reiškinių po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, tačiau nukentėjusios dukra liudytoja A. N. parodė, kad nukentėjusioji nebegali gyventi be kito asmens pagalbos, sunkiai vaikšto po kambarį, į lauką neišeina ir šią situaciją sunkiai išgyvena. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji iki eismo įvykio, kad ir būdama garbaus amžiaus (gimusi 1932-11-14), galėjo savimi pasirūpinti, savarankiškai vaikščiojo po miestą. Liudytojos A. N. parodymus patvirtina aplinkybė, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji nuo savo gyvenamosios vietos buvo nutolusi apie vieną kilometrą ar dar daugiau. Nukentėjusioji sirgo įvairiomis ligomis, nurodytomis ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (b.l.161-162), tačiau jos sveikatos būklė leido jai savarankiškai judėti ne tik jos gyvenamojoje vietoje, bet ir tolimesniais atstumais. Todėl akivaizdu, kad patirti sužalojimai pakeitė nukentėjusios gyvenimo kokybę, t.y. sukėlė jai pakankamai sunkius padarinius.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad, įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 eurų iki 2900 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-644/2012, 2K-370/2013, Nr. 2K-292/2014).
Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai 2500 eurų, o kaltinamasis A. S. - 350 eurų neturtinės žalos. Taigi, nukentėjusiajai atlyginta neturtinė žala faktiškai siekia tokiais atvejais teismų praktikoje nusistovėjusią maksimalią ribą. Įvertinus aukščiau aptartą esminį nukentėjusios gyvenimo kokybės pasikeitimą dėl to, kad ji prarado galimybę rūpintis savimi, savarankiškai išeiti iš namų ir judėti tolimesnį atstumą, atsižvelgiant į tai, kad išskyrus eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, kitų jos būklės pablogėjimo priežasčių nenustatyta, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jai neturtinės žalos dydis nustatomas 4000 eurų. Iš šios sumos atėmus draudimo bendrovės sumokėtus 2500 eurų ir kaltinamojo A. S. sumokėtus 350 eurų, neatlyginta neturtinė žala sudaro 1150 eurų.
A. S. buvo sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“, kuri galiojo eismo įvykio metu (b.l.16-18). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas), 2001-06-14 redakcija Nr. IX-378, 11 straipsnį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, neturtinei žalai atlyginti - 5000 eurų. Nukentėjusiajai atlygintina neturtinė žala neviršija Įstatyme numatytos maksimalios sumos, todėl, likusi neatlyginta dalis - 1150 eurų priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (LR CK 6.254 straipsnis).
Remiantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo priteistinos išlaidos nukentėjusiąją atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti – 50 eurų (b.l.72).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304, 305str., 307str.,
nusprendžia:
Remiantis LR BK 40 straipsniu, A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 1150 eurų V. S. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. S. 50 eurų V. S. advokato atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.