Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-334-454/2014 pagal ieškovės UAB „Kauno švara“ ieškinį atsakovui D. V. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei UAB „Kauno švara“ dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas D. V. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė panaikinti 2011-03-07 UAB „Kauno švara“ valdybos nutarimo „Dėl nutarimo koregavimo“ dalį, kurioje buvo nutarta koreguoti 2010-12-15 UAB „Kauno švara“ valdybos nutarimą „Dėl pelno paskirstymo“, ir panaikinti šio nutarimo 3 ir 4 punktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas priimdamas sprendimą nevertino aplinkybės, kad UAB „Kauno švara“ valdyba priimdama 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 vadovavosi Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 2057 ir dar iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skyrė 50359 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti ir nutarė valdybos nariams išmokėti tantjemoms po 21485 Lt iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno. Todėl 100000 Lt šiems tikslams buvo skirta pagal Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 2057, kuriuo patvirtino UAB „Kauno švara“ 2009 m. pelno ataskaitų rinkinį ir pagal įsakymo priedą numatė pelno dalį dividendams išmokėti 600000 Lt, o pelno dalį tantjemoms valdybos nariams – 100000 Lt.

Teisinis pagrindas išmokėti tantjemas buvo akcininko valią išreiškiantis administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 2057, kuris yra nepakeistas, nenuginčytas, todėl teisėtas.

UAB „Kauno švara“ valdybos 2010-12-15 nutarimas „Dėl pelno paskirstymo“ yra teisėtas, todėl tantjemos išmokėtos teisėtai, o teisėtai įgytų sumų išreikalavimo LR CK 6.237 str. nereglamentuoja. Teismas ieškovės reikalavimą grąžinti teisėtai išmokėtas atsakovui tantjemas tenkino nepagrįstai.

Teismas nesivadovavo ir nepasisakė dėl LR CK 6.241 str. 1 d. 3 p., taikomos išimties CK 6.237 str., kuris numato, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Kadangi UAB „Kauno švara“ generaliniam direktoriui buvo žinoma, iš kokių lėšų gali būti išmokamos tantjemos, tačiau jis priėmė įsakymą jas išmokėti, remiantis LR CK 6.241 str. 1 d. 3 p., tokia išmoka yra dovana ir negali būti išreikalauta.

LR CK 2.82 str. 4 d. numatytą 3 mėnesių terminą apskųsti juridinio asmens sprendimą (nutarimą) apeliantas praleido todėl, jog pradžioje nutarimą ginčijo kitu juridiniu (teisiniu) pagrindu, ir tik UAB „Kauno švara“ pareiškus ieškinį kreipėsi į advokatą, kuris išaiškino D. V., jog jis gali savo teises ginti ir kreiptis į teismą kitu pagrindu. Todėl, remiantis LR CK 1.131 str. 2 d., laiko, jog ieškinio senatis turėjo būti atnaujinta, o teismas nepagrįstai taikė senatį ir atmetė priešieškinį.

Apeliantas D. V. Kauno miesto apylinkės teisme 2011-04-06 buvo pareiškęs ieškinį UAB „Kauno švara“ su analogišku reikalavimu kaip ir šioje byloje pareikštas priešieškinis: „Panaikinti 2011-03-07 d. UAB „Kauno švara“ valdybos nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-4 „Dėl nutarimo koregavimo“ dalį, susijusią su valdybos nariui D. V. išmokėtų tantjemų teisinio pagrindo panaikinimu bei D. V. įpareigojimu grąžinti gautą tantjemą.“ (b. 1. 86–88).

Kauno apygardos teismas priimtoje 2013-03-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 73-572/2013 pasisakė, jog UAB „Kauno švara“ valdyba neturėjo teisinio pagrindo priimti 2010-12-15 nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ 3 ir 4 punktus, jie prieštarauja imperatyvioms ABI 20 str. 1 d. 10 p., 19 str. 5 d. ir 29 str. 6 d. normoms ir yra neteisėti, todėl ieškovės UAB „Kauno švara“ valdyba priėmė teisėtą 2011-03-07 nutarimą „Dėl nutarimo koregavimo“, kuriuo panaikino neteisėtus 2010-12-15 nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ 3 ir 4 punktus ir įpareigojo valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimą privalėjo ir pagrįstai vadovavosi minėtu nutarimu.

Nei LR CK 2.82 str. 4 d., nei UAB „Kauno švara“ valdybos darbo reglamento 50 str., nei UAB „Kauno švara“ įstatų punktai nenumato draudimo UAB „Kauno švara“ valdybai pasinaikinti savo pačios priimtus nutarimus, o juo labiau tuos, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. O LR CK 82 straipsnis apskritai neegzistuoja.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad tuometinio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-08 įsakymo Nr. A-2057 „Dėl UAB „Kauno švara“ 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo“ priedo (b. 1. 58) 11 punktu 100000 Lt buvo paskirta būtent UAB „Kauno švara“ valdybos narių tantjemoms. Šio priedo 11 p. buvo paskirstyta pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams.

UAB „Kauno švara“ valdybos 2010-12-15 nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ 3 ir 4 punktai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, buvo priimti be akcininko sprendimo, todėl 2011-03-07 buvo panaikinti pačios UAB „Kauno švara“ valdybos nutarimu „Dėl nutarimo koregavimo“. Panaikinus nutarimo 3 ir 4 punktus, jie neteko galios. UAB „Kauno švara“ valdyba neturėjo teisinio pagrindo priimti 2010-12-15 nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ 3 ir 4 punktus, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (ABI 20 str. 1 d. 10 p., 19 str. 5 d. ir 29 str. 6 d.), todėl apelianto motyvas, kad tantjemos išmokėtos teisėtai, o teisėtai įgytų sumų išreikalavimo LR CK 6.237 str. nereglamentuoja, yra atmestinas. Paaiškėjus, kad tantjema atsakovui D. V. buvo išmokėta be teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, jog D. V. privalo grąžinti be pagrindo gautas lėšas.

CK 2.87 str. 1 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto D. V. piniginių lėšų iš UAB „Kauno švara“ gavimas be teisinio pagrindo laikytinas prieštaraujančiu teisingumo, sąžiningumo, lojalumo juridiniam asmeniui ir geros moralės principams.

Apelianto argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 131 str. 1 d., 2 d.). Įstatymas nenumato galimybės kreiptis į teismą kelis kartus dėl to paties ginčo, priešingai – draudžia tai, todėl toks procesinis elgesys ne tik nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, tačiau sudaro pagrindą taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apelianto elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas ir kryptingas, atsižvelgiant į atsakovo nurodytus motyvus, dėl kurių jis pareiškė priešieškinio pareiškimą, vilkino kreipimosi į teismą terminą. Tad atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis senaties terminui atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaudamas vienintelei atsakovės akcininkei – Kauno miesto savivaldybei, 2010-06-08 įsakymu Nr. A-2057 „Dėl UAB „Kauno švara“ 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo“ (b. l. 57) nutarė patvirtinti 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirstyti pelną (nuostolius). Šio įsakymo priedo „Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ 2009 m. pelno (nuostolių) paskirstymas“ (b. l. 58) 11 punkte nurodyta, kad pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, yra 100 000 Lt (11 p.), o nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje perkeliamas į kitus finansinius metus – 285 397 Lt (12 p.). Atsakovės valdyba 2010-12-15 priėmė nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 ( b. l. 59), kurio 3 punktu nutarė iš dar nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti, o 4 punktu nutarė ,,išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (iš viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno. Atsakovui D. V. buvo išmokėti pinigai, tai patvirtina esantis byloje 2010-12-23 18 262,25 Lt mokėjimo pavedimas Nr. 4413 (b. l. 20).

Vėliau ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ valdybos 2011-03-07 posėdyje (b. l. 23) nustatė, kad nepagrįstai, neturint visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, ankstesniu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ 2010-12-15 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo“ (b. l. 19) buvo nutarta išmokėti valdybos nariams po 21 485 Lt (iš viso 150 395 Lt) tantjemų iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ valdybos 2011-03-07 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-4 buvo pakoreguotas uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ 2010-12-15 valdybos nutarimas Nr. (1.11-10)-VN-123 (b. l. 19) panaikinant nutarimo 3 ir 4 punktus, kuriais buvo nutarta išmokėti tantjemas po 21 485 Lt valdybos nariams, įpareigojant valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn. (b. l. 21).

Apeliantas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ valdybos 2011-03-07 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-4 ( b. l. 21), kuriuo valdybos nariai (tarp jų ir ieškovas) buvo įpareigoti grąžinti gautą tantjemą, ir tuo pagrindu prašyti priteisti iš atsakovo ginčo sumą, kadangi ankstesnis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ valdybos 2010-12-15 nutarimas Nr. (1.11-10)-VN-123 ( b. l. 59), kurio 3 punktu nutarta ,,iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti“, taip pat 4 punktu nutarta ,,išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno“, yra teisėtas. Todėl apelianto manymu, teisėtai išmokėtų tantjemų iš atsakovo išreikalauti ieškovei nėra pagrindo, nes to nenumato LR CK 6.237 str. Tačiau su šiais apelianto motyvais negalima sutikti, nes priešingai, negu teigia apeliantas, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ valdybos 2010-12-15 nutarimas Nr. (1.11-10)-VN-123 nėra teisėtas, ir tai nustatė Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje 2012-07-12 sprendimu: ieškovės valdybos 2010-12-15 nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-123 ( b. l. 59) 3 ir 4 p. prieštarauja įstatymų imperatyvioms normoms (ABI 20 str. 1 d. 10 p., 19 str. 5 d. ir 29 str. 6 d.). Tad teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovui valdybos nariui D. V. tantjema buvo išmokėta be teisinio pagrindo. Paaiškėjus, kad atsakovas praturtėjo neteisėto valdybos nutarimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas D. V. privalo grąžinti be pagrindo gautas lėšas, ir priteisė ginčo sumą iš atsakovo. Atsakovo pozicija dėl tantjemų grąžinimo prieštarauja valdybos narių 2011-03-07 nutarimui, kuris įpareigoja valdybos narius, tarp jų ir atsakovą, per 2 mėnesius grąžinti tantjemą ieškovei (b. l. 21). Šį ieškovės valdybos nutarimą atsakovas privalo vykdyti, tačiau nevykdo, veikia priešingai, nei to reikalauja atsakovo kaip valdybos nario statusas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl tariamai pažeistų jo teisių nepagrįsti, o jo atsisakymas vykdyti teisėtą kolegialaus organo 2011-03-07 nutarimą dėl tantjemų grąžinimo negali būti pripažintas teisėtu, dėl to atsakovo teisės negali būti ginamos taip, kaip tai nurodo apeliantas, klaidingai teigdamas apie teismo pareigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pozicija dėl atsisakymo grąžinti tantjemą ieškovei nėra teisinga, neatitinka CK 2.87 str. 1 d., 2 d. numatytos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui. Atmestinas apelianto motyvas, jog tam, kad iš jo būtų priteista ginčo suma, byloje turėjo būti nustatytas ir įrodytas apelianto nesąžiningumas, o šios aplinkybės neįrodžius, tantjemų išreikalauti iš jo negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo pagrindo įrodinėti aplinkybės, kuria ieškovė nesirėmė byloje (CPK 42 str.). Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė nuosekliai laikėsi byloje tos pozicijos, kad atsakovas įgijo teisę į ginčo išmoką ne dėl jo paties nesąžiningumo, o remiantis valdybos 2010-12-15 nutarimu, kuris dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo pripažintas neteisėtu. Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, jog ginčo situacijoje tantjema galėtų būti laikoma dovana (premija) ir jos išmokėjimas atsakovui laikomas pateisinamu, nes tam nėra jokio įstatyminio pagrindo. Kadangi, kaip žinia, tantjemų išmokėjimą reguliuoja AB įstatymo normos, ginčo išmoka negali būti pripažinta teisėtai išmokėta atsakovui nei kaip dovana, nei kaip premija, nes imperatyviai pažeista procedūra, kurios pagrindu atsirado atsakovo teisę į išmokos gavimą. Todėl apelianto argumentai dėl AB įstatymo normų, leidžiančių skatinti bendrovės darbuotojus už gerą darbą savaime, nesant teisėto tai leidžiančio padaryti organo nutarimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovui buvo teisėtai išmokėta tantjema. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis gali negrąžinti ieškovei ginčo tantjemų vadovaudamasis CK 6.241 str. 1 d. 3 p., 6.237 str. nuostatomis, nes byloje nenustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti atsakovui minėtus įstatymus ir dėl to atleisti jį nuo pareigos grąžinti ginčo sumą ieškovei. Atsakovo argumentai apie tariamai ieškovės netinkamai atliktą tantjemos grąžinimo procedūrą koreguojant valdybos 2010-12-15 nutarimą, o ne užginčijant valdybos 2010-12-15 nutarimą, kuriuo nutarta neteisėtai išmokėti valdybos nariams tantjemas, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl ginčo sumos priteisimo iš atsakovo. Kaip nustatyta byloje, ieškovės valdyba turi teisę išspręsti jos kompetencijai priskirtus klausimus valdybos posėdyje, taip pat priimti nutarimus. Valdybos narių 2011-03-07 nutarimas dėl ankstesnio valdybos 2010-12-15 nutarimo pakoregavimo priimtas balsų dauguma (b. l. 102), todėl pati valdyba neturėjo pagrindo kreiptis į teismą ir ginčyti ankstesnį valdybos 2010-12-15 nutarimą. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad valdyba viršijo savo kompetenciją panaikinusi valdybos 2010-12-15 nutarimo 3 ir 4 p., nes tokia aplinkybė byloje nenustatyta. Priešingai, nei aiškina apeliantas, pagal galiojantį valdybos narių 2011-03-07 nutarimą atsakovas privalo grąžinti ginčo sumą – 18 262,25 Lt – ieškovei, nes byloje nenustatytas nei vienas dokumentas (valdybos nutarimas, administracijos įsakymas), kurio pagrindu atsakovas galėtų nevykdyti įpareigojimo dėl tantjemų grąžinimo. Taigi atsakovas privalo vykdyti vėlesnį valdybos nutarimą, kuris yra teisėtas, neprieštarauja įstatymui ir atitinka akcininko valią (CPK 178, 185, 197 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovas, dalyvavęs vadybos posėdyje sprendžiant ginčytinus nagrinėjamojoje byloje klausimus, neprotingai ilgai delsė (9 mėnesius) kreiptis į teismą, dėl to praleido senaties terminą (CK 1.131 str. 1–2 d.). Teisingas yra atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad atsakovas turi žinoti teisės aktus, nes turi aukštąjį išsilavinimą, aktyviai dalyvavo ieškovės valdybos veikloje kaip valdybos narys. Todėl atsakovo elgesys, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, laikomas nerūpestingu, neprotingu ir aplaidžiu, tad nesudarančiu pagrindo pripažinti, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties, ir tuo pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo netenkino, o atsakovo motyvas dėl tariamai tinkamai realizuotos teisės į ieškinio patenkinimą kitoje civilinėje byloje nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nepažeisdamas termino kreipėsi į teismą nagrinėjamojoje byloje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ieškinio senaties termino pabaigos skaičiavimo ir atsisakymo atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovo pareikštam byloje reikalavimui, laiko skundžiamo teismo sprendimo motyvus šiuo klausimu teisingais ir jų procesiniame dokumente nekartoja.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu dėl neprotingai didelės iš atsakovo ieškovei priteistos advokato teisinių paslaugų sumos.

Ieškovės ieškinio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2138,93 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo, patenkino ieškinio reikalavimus dėl 18 262,25 Lt ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą iš atsakovo ir netenkino ieškovės prašymo taikyti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priteisdamas teisinių paslaugų atstovavimo išlaidas ieškovei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 459,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 49) ir 6 000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b. l. 69–71, 91–92, 112–114, 140, 141), už ieškinio ir ieškinio priedų parengimą, ieškovės atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdyje, atsiliepimo į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį surašymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų – 413,10 Lt žyminio mokesčio, 5 580 Lt už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą, atstovės darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme dydis mažintinas iki 1035 Eur vietoje teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistų 5 580 Lt už teisinę pagalbą (CK 1.5 str., CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p., 3 p., 8.2 p., 8.18 p.).

Ieškovė pateikė byloje duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 181). Ieškovei pagal teisinių paslaugų 2012-06-13 sutartį atstovavo advokatės R. Č. kontoros „Ex jure“ advokatai (b. l. 185–186). Advokatas ieškovės vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 166–177). Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 245-2014 už 1 500 Lt (b. l. 183–184). Pinigų mokėjimo nurodymas Nr. 341 patvirtina (b. l. 182), kad ieškovė už dokumento surašymą advokatų kontorai sumokėjo 15 00 Lt. Šias išlaidas ieškovės atstovė prašo priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą, atstovės darbo ir laiko sąnaudas bei tai, kad bylos medžiaga advokatei buvo žinoma, nes ji rengė dokumentus ir atstovavo ieškovei ir pirmosios instancijos teisme, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme dydis mažintinas iki 300 Eur (CK 1.5 str., CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p., 8.9 p., 8.18 p.).

Kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės pakartoja tuos pačius anksčiau nurodytus atsakovės skunde motyvus dėl skundžiamo teismo sprendimo arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų procesiniame dokumente nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimo dalis dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų iš esmės nekeistina, tačiau mažintina advokato atstovavimo išlaidų suma už advokato darbą pirmosios instancijos teisme (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo iš esmės nekeisti.

Iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskebtini), a. s. Nr. 9duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) priteistų advokatų teisinių paslaugų išlaidų sumą už ieškovės atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 1035 (vieno tūkstančio trisdešimt penkių) Eur, už teisinių paslaugų suteikimą ieškovei apeliacinės instancijos teisme priteisti 300 (tris šimtus) Eur, iš viso už suteiktas teisines paslaugas priteisti 1335 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis) Eur ieškovei UAB „Kauno švara“ (į. k. 132616649, buveinė: Kaunas, Statybininkų g. 3, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Kitos sprendimo dalies nekeisti.