- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2-334-454/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14978-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Ernesta Ivanauskaitė
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ivanauskaitei, atsakovui D. V., jo atstovui advokatui Vladislovui Mikšai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. V. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo bei atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovui 18262,25Lt be pagrindo įgytų lėšų, 2138,93Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovui 20000,-Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš paskirtos baudos skiriant ieškovui.
Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas buvo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) valdybos narys. 2010-12-15 d. ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo" 3 ir 4 punktais buvo nutarta iš nepaskirstyto 2009 m. pelno išmokėti tantjemas bendrovės valdybos nariams kiekvienam po 21485 Lt. 2010-12-23 d. bankiniu pavedimu atsakovui buvo išmokėta 18262,25 Lt dydžio tantjema. Tantjemos buvo išmokėtos atskaičius 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (21485 -21 485 x 0,15) = 18 262,25 Lt). UAB (duomenys neskelbtini) 2011-03-07 d. valdybos nutarimu „Dėl nutarimo koregavimo" Nr. (l.ll-10)-VN-123VN-4 buvo nutarta koreguoti 2010-12-15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos nutarimą Nr. (l.ll-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo", panaikinant 3 ir 4 punktus, kuriais buvo nutarta išmokėti tantjemas bendrovės valdybos nariams ir įpareigoti valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėnesius, t.y. iki 2011-05-08. Atsakovas būdamas valdybos nariu dalyvavo valdybos posėdyje, balsavo priimant valdybos nutarimą dėl tantjemų grąžinimo, todėl apie šį nutarimą ir pareigą grąžinti tantjemas jam buvo žinoma nuo nutarimo priėmimo momento. Visi valdybos nariai, kuriems buvo išmokėtos tantjemos, per nustatytą terminą jas grąžino, išskyrus atsakovą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad turtas perduotas prievolei įvykdyti iki įvykdymo termino pabaigos negali būti išreikalautas, tantjemos valdybos nariams buvo išmokėtos teisėtai, ieškovo reikalavimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011-03-07 valdybos nutarimu „Dėl nutarimo koregavimo" Nr. (l.ll-10)-VN-123 , kuriuo buvo nutarta koreguoti 2010.12.15. UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą Nr, (l.ll.-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo", panaikinat nutarimo 3 ir 4 punktus, kuriais buvo nutarta išmokėti tantjemas bendrovės valdybos nariams ir įpareigoti juos gražini išmokėtas tantjemas per 2 mėnesius, t.y. iki 2011-05-08. Paminėtas nutarimas yra neteisėtas ir negali būti juo remiantis iš atsakovo priteista išmokėta pinigų suma. Dėl šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu buvo teismui paduotas ieškinys, tačiau teismas ieškinį atmetė, nes nenurodytos, kokias imperatyvias teisės normas UAB (duomenys neskelbtini), priimdama nutarimą pažeidė. Todėl atsakovas priverstas kreiptis į teismą kitu pagrindu dėl ginčijamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Ši aplinkybė yra svarbi priežastis terminui atnaujinti, skundžiant nurodytą bendrovės valdybos sprendimą. Todėl pagal LR CK 1.131 str. 2d. ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.
Šalies argumentai
Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Netenkinus reikalavimo dėl bylos nutraukimo, prašė taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovui 20000,-Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50proc. baudos skiriant ieškovui.
Ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovas pareiškė priešieškinį, kuris yra tapataus ieškiniui byloje, kurioje yra įsitesėjęs teismo sprendimas. Akivaizdu, jog dėl atsakovo priešieškiniu reiškiamo reikalavimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp visiškai tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir visiškai tuo pagrindu (tame tarpe ir teisinio) be to teismo sprendimu vienareikšmiškai yra nustatytas faktas, jog ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų, nei valdybos darbo reglamente numatytos tvarkos bei valdybos kompetencijos, nepažeidžia asmenų teisėtų teisių ar interesų, todėl byla remiantis LR CPK 293str. 3 p. byla dalyje dėl pareikšto atsakovo priešieškinio turi būti nutraukta.
Nenutraukus šioje dalyje bylos, turi būti taikoma ieškinio senatis. Galutinis teismo sprendimas dėl D. V. ieškinio atmetimo dėl 2011-03-07 d. UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo dalies panaikinimo buvo Kauno apygardos teismo priimtas 2013-03-18 d., o priešieškinis pareikštas tik 2014-01-16 d., t.y. praėjus 9 mėnesiams, per kuriuos D. V. nesikreipė į teismą nenurodydamas jokių priežasčių, todėl akivaizdu, jog terminas priešieškiniui pareikšti praleistas neesant jokios svarbios priežasties, toks delsimas negali būti vertinamas kaip protingas laiko tarpas, todėl nėra jokių pagrindų jį atnaujinti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. LR CPK 95 str. 1 d. numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. LR CPK 95 str. 2 d. numato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt rūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. LR CPK 95 straipsnyje nurodomas nesąžiningumas reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Kaip pats atsakovas nurodo priešiekinyje bei ką patvirtina šioje byloje pateikti įrodymai, tapatų reikalavimą D. V. jau anksčiau yra teikęs teismui, kuris buvo atmestas ir apeliacinės instancijos teismo taip pat buvo pripažinta, jog ieškinys yra nepagrįstas ir pripažinta, jog ginčijamas valdybos nutarimas priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų, nei valdybos darbo reglamente numatytos tvarkos bei valdybos kompetencijos, nepažeidžia asmenų teisėtų teisių ar interesų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. D. V. šio teismo sprendimo kasacine tvarka neskundė bei nesikreipė į teismą dėl šio nutarimo panaikinimo kitais pagrindais tol, kol šioje byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Todėl pagal LR CPK 95 str. 2 d. prašo atsakovui skirti 20000,-Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentu iš paskirtos baudos skiriant ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas
Atsakovas buvo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) valdybos narys. 2010-12-15 d. ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo" 3 ir 4 punktais buvo nutarta iš nepaskirstyto 2009 m. pelno išmokėti tantjemas bendrovės valdybos nariams kiekvienam po 21485 Lt. 2010-12-23 d. bankiniu pavedimu atsakovui buvo išmokėta 18262,25 Lt dydžio tantjemos (b.l. 19,20). Tantjemos buvo išmokėtos atskaičius 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (21485 -21 485 x 0,15) = 18 262,25 Lt). UAB (duomenys neskelbtini) 2011-03-07 d. valdybos nutarimu „Dėl nutarimo koregavimo" Nr. (l.11-10)-VN-123VN-4 buvo nutarta koreguoti 2010-12-15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos nutarimą Nr. (l.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo", panaikinant 3 ir 4 punktus, kuriais buvo nutarta išmokėti tantjemas bendrovės valdybos nariams ir įpareigoti valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėnesius, t.y. iki 2011-05-08 (b.l. 21). Atsakovas būdamas valdybos nariu dalyvavo valdybos posėdyje, balsavo prieš priimant valdybos nutarimą dėl tantjemų grąžinimo (b.l. 23,24). Atsakovui apie šį nutarimą ir pareigą grąžinti tantjemas buvo žinoma nuo nutarimo priėmimo momento.
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011). Taigi suinteresuoto asmens civilinės teisės gali būti ginamos remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu tik tais atvejais, kai reikalavimas grąžinti turtą ar priteisti nuostolius negali būti tenkinamas kitu teisiniu pagrindu. Reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo tikslas yra ne priteisti kreditoriui iš skolininko turėtą turto praradimą – tai būtų nuostolio atlyginimo teisinis santykis, bet kreditoriui iš skolininko priteisti pastarojo turėtą turtinę naudą, į kurią teisę turi kreditorius. Taigi nepagrįsto praturtėjimo institutas pagrįstas daikto/turto savininko interesų prioritetu. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai susiklosto ne tik tada, kai asmuo nesant teisinio pagrindo gauna turtą ar daiktą, bet ir tais atvejais, kai yra neteisėtai naudojamasi kito teise ir iš to gaunama nauda. Išdėstyta implikuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas turėtų būti konstatuojamas tais atvejais, kai, pirma, skolininkas yra gavęs turtinę naudą, antra, ši turtinė nauda gauta kreditoriaus sąskaita, ir trečia, egzistuoja pirmiau cituotos kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sąlygos.
Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti nutarimą, kuriuo buvo nutarta dėl tantjemų grąžinimo. Kauno miesto apylinkės 2012-07-10 sprendimu ieškinys buvo atmestas, nustačius, jog UAB (duomenys neskelbtini) valdyba 2010-12-15 priimdama nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123, viršijo savo kompetenciją, nes ginčijamo nutarimo 3 p., papildomai skyrė iš 2009 m. nepaskirstyto pelno 50395,00 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti, nors sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priėmimas yra priskirtas išimtinei visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai (b.l. 32-35). Tokiais UAB (duomenys neskelbtini) valdybos veiksmais (t.y. priimant 2010-12-15 nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-123 3 p.) buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 10 p. nuostatas, 29 str. 6 d. nuostatos, o taip pat ir Kauno miesto savivaldybės, kaip vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, teisės. Siekdama pašalinti tokių savo neteisėtų veiksmų padarinius, UAB (duomenys neskelbtini) valdyba 2011-03-07 priėmė ginčijamą nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-4, kuriuo nutarė koreguoti 2010-12-15 priimtą nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo“, panaikinant jo 3 p. ir 4 p., bei įpareigojant valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn. Tokiu būdu buvo pašalinta 2010-12-15 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 sukurta neteisėta teisinė padėtis. Paminėtas Kauno miesto apylinkės sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2013-03-18 nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti paminėtą sprendimą (b.l. 36-48). Visi valdybos nariai, kuriems buvo išmokėtos tantjemos, per nustatytą terminą jas grąžino, išskyrus atsakovą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui pinigai buvo išmokėti esant valdybos nutarimui, tai yra, teisiniam pagrindui. Vėliau, paaiškėjus, jog buvo pažeista išmokėjimo tvarka, nutarta kitu valdybos nutarimu panaikinti bei grąžinti be pagrindo išmokėtus pinigus. Išnykus teisniam pagrindui, kuriuo buvo išmokėtos tantjemos, atsakovui atsirado prievolė grąžinti gautas tantjemas be teisinio pagrindo (CK 6.237str. 1d., 2d.). Todėl laikytina, jog ieškinys šioje dalyje yra įrodytas ir tenkintinas pilnutinai. Iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 18262,25Lt be pagrindo įgytos piniginės lėšos.
Atsakovas reikšdamas priešieškinio reikalavimą nurodė UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 30str. ir valdybos darbo reglamento 50str. pagrindus (b.l. 66,68,73-75). Reglamento 50str. numato bendrą valdybos narių atsakomybę. Įstatų 30str. Nukreipia į ABĮ 59str. dėl tanjemų išmokėjimo. ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) turi būti nurodoma ir pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Akivaizdu, jog, remiantis šiomis teisės normomis, tantjemos valdybos nariams galėjo būti išmokėtos tik akcininko sprendimu iš tam paskirtos pelno dalies (paskirstyto pelno), o likusi nepaskirstyta pelno dalis gali būti panaudojama vėl gi tik akcininko sprendimu jį paskirsčius teisės aktų numatyta tvarka. Iš to darytina išvada, jog ieškovės valdyba neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo 2010-12-15 nutarimo 3 punktu iš nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti bei 4 punktu nutarti išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno, nes nepaskirstytas 2009 m. pelnas galėjo būti paskirstytas tik akcininko sprendimu dėl pelno paskirstymo. Todėl atsakovo priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 2138,93Lt palūkanų LR CK 6.240str. 1d. pagrindu, nurodydamas, jog atsakovui aplinkybė žinoma dėl lėšų grąžinimo. Pareiga grąžinti lėšas atsirado nuo 2011-05-08, tai yra, per du mėnesius, priėmus nutarimą koreguoti dėl lėšų grąžinimo.
Kauno miesto apylinkės 2012-07-10 sprendime ir Kauno apygardos teismo 2013-03-18 nutartyje nustatyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 10 p. nuostatas, 29 str. 6 d. nuostatos, o taip pat ir Kauno miesto savivaldybės, kaip vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, teisės. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog dėl ieškovo netinkamų sprendimų priėmimo buvo išmokėtos tantjemos atsakovui. Atsakovas praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies (ieškovo) netinkamų veiksmų, kuriuos atliko savo interesais ir rizika. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Atsakovas priešieškiniu prašė atnaujinti priešieškinio padavimo terminą bei panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)" 2011-03-07 valdybos nutarimo Nr. (1.11 -10)-VN-4 „Dėl nutarimo koregavimo" dalį, kuriuo buvo nutarta koreguoti 2010-12-15 UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą Nr. (l.11.-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo" ir panaikinti šio nutarimo 3 ir 4 punktus bei įpareigojo gražini išmokėtas tantjemas per 2 mėnesius.
Ieškovas prašė bylą šioje dalyje nutraukti, nes atsakovo priešieškinys yra tapatus ieškiniui dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (b.l. 32-48).
Kauno apygardos teismo 2013-03-18 nutartyje nustatyta, jog pats D. V. nenurodė jokios teisės normos, kuri draustų juridinio asmens valdymo organui koreguoti (panaikinti) savo paties priimtus sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas), todėl valdyba visiškai pagrįstai 2011-03-07 priėmė nutarimą dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ koregavimo ir neteisėtų minėto nutarimo 3 ir 4 punktų panaikinimo, o, nebelikus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis buvo priimtas (galiojančio valdybos nutarimo), 2010-12-23 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 519 „Dėl tantjemų išmokėjimo“ taip pat neteko galios. Atsakovas reikšdamas priešieškinį, reikalavimą grindė nurodydamas UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 30 str. ir valdybos darbo reglamento 50 str. Todėl laikytina, kad reikalavimas grindžiamas kitu pagrindu, esant tom pačiom aplinkybėm. Todėl atmestinas prašymas dėl bylos nutraukimo nenustačius CPK 293str. 3p. pagrindo.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Ieškovė prašo skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą priešieškinį.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė yra neribota, tačiau ja turi būti naudojamasi sąžiningai bei tikslingai, t. y. tik siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Elgesys, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu (pvz., norint sukelti kitai šaliai/šalims nepatogumus, bet ne realiai apginti savo ar kito suinteresuoto asmens teises), laikomas neteisėtu ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Nenustatė atsakovo veiksmuose pareiškiant priešieškinį nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą požymių. Vien tik aplinkybė, kad priešieškinys pripažintas neįrodytu, nereiškia, jog jis pareikštas kitu tikslu nei siekiant apginti savo interesus. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą paneigia ieškinio tenkinimas iš dalies.
Dėl senaties termino.
LR CK 2.82 str. 4 d. numato, jog ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Atsakovas apie ginčijamą 2011-03-07 d. UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą sužinojo jo priėmimo dieną, kadangi pats buvo valdybos narys ir dalyvavo valdybos posėdyje priimant šį nutarimą, todėl senatis ieškiniui dėl 2011-03-07. UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu suėjo 2011-06-07 d. D. V. pareikštame priešieškinyje pripažįsta, jog yra suėjęs senaties terminas. Atsakovas prašo atnaujinti priešieškinio padavimo terminą, motyvuodamas tuo, jog terminą praleido, nes pradžioje kreipėsi į teismą nutarimą ginčydamas vienu pagrindu, tačiau teismui nepatenkinus ieškinio, nutarimą ginčija kitu pagrindu ir šią aplinkybę laiko svarbia priežastimi terminui atnaujinti. LR CK 1.131 str. 1 d. numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, šio straipsnio 2 dalis numato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal teismų suformuotą praktiką, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protinga laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Galutinis teismo sprendimas dėl D. V. ieškinio atmetimo buvo Kauno apygardos teismo priimtas 2013-03-18, o priešieškinis pareikštas 2014-01-16, t.y. praėjus 9 mėnesiams, per kuriuos atsakovas nesikreipė į teismą ir nenurodė jokių priežasčių, todėl akivaizdu, jog terminas priešieškiniui pareikšti praleistas neesant jokios svarbios priežasties, toks gaišimas negali būti vertinamas kaip protingas laiko tarpas, todėl nėra jokių pagrindų jį atnaujinti, taikytina ieškinio senatis.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas šioje dalyje, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2013 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas: 459,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 49) ir 6000,00 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 69-71, 91-92, 112-114, 140,141), iš kurių 1800,00 Lt už atsiliepimo į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį surašymas (b.l. 91, 113). Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovui, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 413,10 Lt žyminio mokesčio, 5580,00 Lt už teisinę pagalbą (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 93 str. 2 d., 98 str.).
Atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitą ir prašymą priteisti išlaidas už teisinę pagalbą (b.l. 143,144). Tačiau prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra nedetalizuotos, nėra aišku kiek jų patyrė atsakovas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, o kiek už procesinių dokumentų rengimą. Esant šioms aplinkybės, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovo priešieškinys atmestas, spręstina, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos nėra tinkamai pagrįstos, todėl net ir atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas dalinai, atsakovui jo turėtų atstovavimo išlaidų dalis nėra priteistina.
Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.245 str., 6.263 str., LR CPK 93 str., 96 str., 150 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) – 18262,25 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt du Lt, 25 ct.), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 413,10 Lt (keturi šimtai trylika Lt, 10 ct.) žyminio mokesčio, 5580,00 Lt (penki tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt Lt, 00 ct.) už teisinę pagalbą ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.