- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-23-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03410-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas D. B. prašymas dėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4881-818/2016 D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1158 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 3 metams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas D. B. prašymas dėl jam skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo D. B. prašymo dėl jam skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo. Teismas padarė išvadą, jog sutrumpinus pareiškėjui D. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.
4. Skundu pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, jog nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, piktybiškai ignoruoti visuomenės interesus, dėsningai daryti pavojingus teisės pažeidimus.
4.2. Pareiškėjas pažymi, kad po nuobaudos skyrimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė, suprato savo elgesio neleistinumą, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismo paskirtą baudą sumokėjo. Pareiškėjo manymu, visos išvardintos aplinkybės rodo, jog šios teisės atėmimo palikimas likusiam neįvykdytam nuobaudos terminui, šiuo metu būtų neproporcinga ir per griežta nuobauda. Pareiškėjas nurodo, kad nėra duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti, jog paskirta nuobauda dar nepasiekė savo tikslų.
4.3. Teigia, jog teismas neatsižvelgė ir neįvertino argumentų, rašytinių įrodymų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbinei veiklai, tai yra, kad be vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas negali atlikti savo tiesioginių darbo pareigų, kas negatyviai įtakoja asmeninę ir, tuo pačiu, finansinę būklę.
5. Atsiliepimo į skundą negauta.
Pareiškėjo D. B. skundas netenkintinas.
6. Išnagrinėjęs pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis bei D. B. apeliacinį skundą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis netrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino D. B..
6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. B. atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas ATPK 329 straipsnis - po nuobaudos skyrimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė, suprato savo elgesio neleistinumą, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismo paskirtą baudą sumokėjo - tačiau vien tik formalių sąlygų nustatymas nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, jog sprendimas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skirta konkreti nuobauda. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokių aplinkybių nėra.
6.2. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad D. B. nubaustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,79 promilių girtumas) ir apgadino kitas transporto priemones. Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas girtumas (arba neblaivumo patikrinimo vengimas) yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, dėl ko atsakomybė už tokius veiksmus yra itin griežta. Tokiu būdu akivaizdu, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas yra itin pavojingas, o kilusios neigiamos pasekmės yra natūrali padaryto pažeidimo pasekmė. Be to, pažeidimą D. B. padarė būdamas policijos pareigūnas, todėl toks pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais.
6.3. Nagrinėjamu atveju, už administracinio teisės pažeidimo padarymą D. B. buvo paskirta minimali nuobauda. Kadangi pažeidimą D. B. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra minimalios trukmės, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vairavimas išgėrus, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra 1,5 ir daugiau promilių, asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad D. B. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinei veiklai, jog be vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas negali atlikti savo tiesioginių darbo pareigų, kas negatyviai įtakoja asmeninę ir, tuo pačiu, finansinę būklę, taip pat neįpareigoja taikyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
6.5. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, byloje esančius duomenis įvertino teisingai ir, atmesdamas D. B. prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d nutartis paliekama galioti, o D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.