Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jūratė Ramanauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio N. A. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys V. P. (V. P.), uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Turto vertė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. gruodžio 18 d. nuvykus apžiūrėti skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), antstolis nebuvo įleistas į šiais adresais esančias gyvenamąsias patalpas ir dalyvaujant turto vertintojui jos nebuvo apžiūrėtos. UAB „Turto vertė“ raštu informavo antstolį, kad remiantis 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159, 37 punktu, vertintojas, atlikęs apžiūrą, surašo prie vertinimo ataskaitos pridedamą šios Metodikos priede nustatytos formos apžiūros aktą, o remiantis 35.3 punktu – nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje turi būti matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę, todėl prašoma užtikrinti vertinamo turto apžiūrėjimą iš vidaus.

Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas geruoju vykdomųjų dokumentų nevykdo, sąlygos antstoliui ir / ar turto vertintojui apžiūrėti areštuotą turtą ir atitinkamai nustatyti jo vertę iki šiol nesudarytos, siekiant nustatyti skolininkui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertes, išieškojimui vykdyti yra reikalinga apžiūrėti šias patalpas, į kurias antstolis su turto vertintoju taip ir nėra įleidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Antstolio kontoroje užvestos šios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“; Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką pateikti duomenis, t. y. nurodyti, kokiu laiku (darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) laikotarpyje nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. antstolis N. A., dalyvaujant turto vertintojui (ekspertui), galės nekliudomai apžiūrėti skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), bei šios apžiūros metu arba iki jos atlikimo antstoliui pateiktų dokumentus ir duomenis, kurie gali būti reikšmingi nustatant tikrąją minėto turto vertę. 2024 m. gruodžio 18 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla, patikrinimo nuvykus į skolininko gyvenamąją / buveinės / turto buvimo vietą“ nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 18 d. apie 9 val. antstolis nuvyko į skolininko turto buvimo (gyvenamąją) vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Antstolis nebuvo įleistas į šiuo adresu esančias gyvenamąsias patalpas, kad dalyvaujant turto vertintojui jos būtų apžiūrėtos. Iš išorės patalpų vidų pamatyti nebuvo galimybės (dėl aukšto kuriame yra butas). UAB „Turto vertė“ prašymu dėl ekspertizės atlikimo nustatyta, kad turto vertintojas G. J. B. prašo antstolio imtis reikiamų veiksmų, kad prisilaikant įstatyminių normų būtų galima apžiūrėti ir buto vidų bei kvalifikuotai atlikti šio buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese skolininkas privalo vykdyti CPK 644 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą, nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas (1 dalis); be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (2 dalis). Teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu sprendimu. CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamąsias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1648-826/2014).

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie procesinio veiksmo atlikimo datą ir tikslus, kliudo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, t. y. nesudaro sąlygų turto vertintojui patekti į nekilnojamojo turto objektą, tokiu būdu apsunkindamas vykdomųjų dokumentų įvykdymą. Toks skolininko elgesys laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į įstatymo normas, į tai, kad tinkamas nekilnojamojo turto įkainojimas galimas tik jį apžiūrėjus, kad antstolio patekimas į skolininko gyvenamąsias patalpas grindžiamas teisėtu tikslu – nustatyti nekilnojamojo turto vertę, antstolio prašymas laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl antstolio pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 612, 615 straipsniais,

nutaria:

antstolio N. A. pareiškimą tenkinti.

Leisti antstoliui N. A. įeiti į skolininko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu su turto vertintoju (ekspertu) jas apžiūrėti ir nustatyti šio nekilnojamojo turto vertę.

Nutartis neskundžiama.