Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinės mokyklos ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas nepakankamai įvertino atsakovės J. J. kaltės laipsnį dėl G. M. susižalojimo, pasekmes, jos amžių, sveikatos būklę, aplinkybę, kad pagrindinę ieškinio dalį sudaro neturtinė žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo motinai J. M. bei atstovavimo išlaidos. Teismas nepagrįstai į žalos dydį įskaitė visas ieškovės patirtas išlaidas, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovę atstovavusios dvi atstovės atsiliepimu į ieškinį jo neginčijo ir nevertino, tik įrodinėjo sumokėtą nukentėjusiesiems pinigų sumą, pasisakydamos, jog ieškovė yra biudžetinė įstaiga ir savo nuosavų lėšų neturi. Pažymėjo, kad DK 257 straipsnio 2 dalis nustato, kad visa žala atlyginama tada, kai ji padaroma tyčia. Nurodė, kad G. M. susižalojo atsakovei J. J. atliekant darbines pareigas ir nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Be to, baudžiamojoje byloje yra neginčijamų įrodymų, kad už žalą atsakinga ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Pažymėjo, kad įvykį tyrusi komisija nustatė, jog įvyko nelaimingas atsitikimas, ir dėl įvykio kalta ne tik atsakovė J. J., bet ir dar trys asmenys. Nurodė, kad vaikai nuolat juda, todėl ji negalėjo sukontroliuoti visų vaikų. Nurodė, kad atsakovės J. J. padaryta nusikalstama veika, kurią ji pripažino, yra nesunki, netyčinė, padaryta dėl neatsargumo ir nuo jos padarymo praėjo beveik 6 metai. Be to, ji sumokėjo nukentėjusiajai 2200 Lt (637,16 Eur). Pažymėjo, kad padaryta veika yra nelaimingas atsitikimas darbe.

Teismas turėjo sumažinti priteistiną sumą, atsižvelgdamas į atsakovės J. J. sveikatos būklę, sunkią jos turtinę padėtį, darbdavio (ieškovės) atsakomybės dalį dėl patirtos žalos (nustatyti 4 kalti asmenys, todėl žala iš kiekvieno sudarytų 17 734 : 4 = 4433,50 Eur), darbdavys (valstybė) yra stipresnė ir dominuojanti šalis. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovė J. J. yra pensinio amžiaus, gauna 220 Eur senatvės pensiją, vertingo turto ar transporto priemonių neturi. Pažymėjo, kad ji turi sveikatos problemų, dirbti negali, todėl teismo priteista žalos suma yra labai didelė. Be to, po šio įvykio atsakovės J. J. sveikata pablogėjo.

Atmestini apeliantės teiginiai, kad ji neprivalo atlyginti visą padarytą žalą. Pažymėjo, kad pagal DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika. Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu yra nustatyta, jog kaltinamoji J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškovė prašė atlyginti visą biudžetinės įstaigos, kuri finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis, patirtą žalą – 17 734,33 Eur.

Teismas atsižvelgė į atsakovės J. J. amžių, jos sveikatos būklę, gaunamas pajamas, teismų suformuotą praktiką ir priteisė ieškovės naudai tik apie 30 procentų (6000 Eur) nuo ieškinyje nurodytos 17 734,33 Eur sumos. Pažymėjo, kad nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo savo sunkią materialinę padėtį, tačiau skundžiamame sprendime teismas nustatė, jog apeliantė su vyru turi papildomų santaupų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė J. J. nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. dirbo Kėdainių rajono mokykloje–darželyje „Dobiliukas“ (1 t., b. l. 22–25). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu konstatuota, kad J. J., būdama atsakinga už vaikų ugdymą, priežiūrą ir saugumą, elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai pažeidė norminius teisės aktus, dėl ko 2010 m. spalio 21 d. ugdytinis G. M. (3 metų amžiaus) užlipo ant žaidimų aikštelės metalinio laivo, skirto žaisti vyresnio amžiaus vaikams, nuo jo nukrito ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26–33). Minėtu nuosprendžiu J. J. pripažinta kalta padariusi sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleista susitaikius su nukentėjusiąja. Nukentėjusio vaiko G. M. motina J. M. kreipėsi į teismą dėl nurodyto įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš ieškovės Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinės mokyklos nukentėjusiems asmenims G. M. ir J. M. buvo priteista 13 000 Eur neturtinės žalos, 359,81 Eur turtinės žalos ir 1737,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai priteista 400,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 37–43, 50–59, 75–84). Ieškovė Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinė mokykla šioje byloje pareiškė atsakovei J. J. regreso (atgręžtinį) reikalavimą dėl 17 734,33 Eur žalos atlyginimo (CK 6.111 straipsnis, DK 255 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad jos tiesioginiai nuostoliai dėl atsakovės J. J. kaltės yra 17 734,33 Eur, t. y. 15 328,36 Eur teismų sprendimais priteista žalos suma (kartu su priverstinio vykdymo išlaidomis), 400,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, 289,62 Eur advokatei už atstovavimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-550/2011, 1455,34 Eur už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-179-198/2013, 144,81 Eur už atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2A-692/2014 ir 115,85 Eur už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės J. J. 6000 Eur žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde atsakovė J. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jos sveikatos būklę, sunkią turtinę padėtį, darbdavio (ieškovės) atsakomybės dalį dėl patirtos žalos, turėjo daugiau sumažinti priteistiną sumą ir prašo žalos sumą sumažinti iki 2 000 Eur.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismais pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas žalos dydį sumažinti, tačiau teismas nepakankamai ištyrė aplinkybes, lėmusias nelaimingą atsitikimą, t. y. darbdavio (ieškovės) kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl nevisiškai tinkamai taikė žalos regreso tvarka atlyginimo institutą (DK 255 straipsnio 2 punktas, 257 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Darbdavio regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytina DK 257 straipsnio 4 dalis (CK 1.1 straipsnio 3 dalis), kurioje numatyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 2 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į atsakovo turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Vienas iš darbdaviui atlygintinos žalos dydžio mažinimo kriterijų yra netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007 išaiškino, kad asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomo priteisti iš jo žalos atlyginimo dydį ir, be to, įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija, ištyrusi 2010 m. spalio 21 d. nelaimingą atsitikimą, kurio metu susižalojo G. M., nustatė, jog nelaimingo atsitikimo priežastys buvo: 1) teritorija, kurioje vyko užsiėmimas, neatitiko saugos reikalavimų; 2) vienu metu grupėje dirbo tik 1 darbuotojas; 3) auklėtoja nesilaikė žaidimų–sporto zonoje grupei priskirtos žaidimų aikštelės (1 t., b. l. 130–133). Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija nustatė ir tai, kad teisės aktų reikalavimus pažeidė atsakovė J. J., A. R. (antrosios jaunesniosios grupės auklėtoja), G. G. (direktoriaus pavaduotoja ugdymui) ir direktorė R. B.. Nustatyta, kad ieškovės direktorė R. B. pažeidė direktoriaus pareigybės aprašymo 29.3, 29.5 punktus, nuostatų iš dalies 41.8., 41.14 punktus, Vaiko priėmimo į mokyklinę grupę sutarties iš dalies 1.1.1. punktą, Pelėdnagių mokyklos–darželio „Dobiliukas“ direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. V-1-18 „Dėl vadybinių funkcijų paskirstymo“ skyriaus 1.1. „Direktoriaus kuruojamos veiklos sritys“ – „ugdomojo proceso kontrolė“ bei „sveikos, saugios aplinkos kūrimas“ reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos aktas akivaizdžiai patvirtina, kad 2010 m. spalio 21 d. nelaimingą atsitikimą sąlygojo ne tik atsakovės J. J., bet ir dar 3 asmenų veiksmai (neveikimas), tarp jų ir įstaigos vadovės R. B. netinkamas darbdavio pareigų atlikimas, t. y. sveikos, saugios aplinkos neužtikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos akte nurodytos priemonės, siekiant išvengti panašių nelaimingų atsitikimų, išimtinai susiję su darbdavio pareigomis, pavyzdžiui, pašalinti teritorijoje esančius daiktus, kurie kelia riziką vaikų saugumui, sutvarkyti darbo grafikus, kad vienu metu grupėje dirbtų du darbuotojai, papildyti darbuotojų pareigybių aprašymus, darželio vadovams vykdyti nuolatinę ugdymo proceso dalies (pasivaikščiojimas lauke) priežiūrą, pakoreguoti vidaus tvarkos taisykles ir kt. Teisėjų kolegija laiko, kad nelaimingą atsitikimą iš esmės lėmė ieškovės, kaip specialios vaikų ugdymo įstaigos, netinkamas pareigų vykdymas, o ne atsakovės, kaip auklėtojos, veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendyje konstatavo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą“ 4 dalies 23 punkto, kuriame numatyta, kad „Visi sklype/teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, t. y. patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, turi atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdytinių poreikius“ reikalavimų pažeidimas sąlygojo G. M. sužalojimą (1 t., b. l. 26–33). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad už teritorijoje esančių įrenginių saugumą buvo atsakinga ne atsakovė J. J. (darbuotoja), o ieškovė (darbdavys). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovė direktorė R. K. 2016 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įrenginys (laivelis), ant kurio susižalojo G. M. po įvykio buvo pašalintas (2016 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. 34 s.). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-692/2014, konstatavo, kad atsakovas Kėdainių rajono Pelėdnagių mokykla–darželis „Dobiliukas“ pažeidė pareigą užtikrinti ugdytiniui G. M. saugias ugdymo sąlygas ir nors pažeidimai tiesiogiai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau sudarė galimybę žalai atsirasti ir yra pakankama žalos atsiradimo priežastimi (1 t., b. l. 50–59). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 13, 14 pastraipose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės, kaip specialios ugdymo įstaigos, infrastruktūros ir darbo organizavimo trūkumai (nesaugūs darželio teritorijoje esantys objektai, darbuotojų trūkumas) iš esmės lėmė nelaimingą atsitikimą. Aplinkybė, kad atsakovė J. J., būdama viena su 17 vaikų grupe darželio kieme, kuriame žaidimo aikštelės skirtos skirtingo amžiaus vaikams nėra atribotos, nepastebėjo, kad G. M. užlipo ant metalinio laivo, skirto žaisti vyresnio amžiaus vaikams, ir susižalojo, nebuvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius darbdavio kaltę dėl nelaimingo atsitikimo yra pagrindas ženkliai sumažinti prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog atsakovė kartu su vyru turi santaupų (apie 7000 Eur), todėl iš jos priteistinas žalos dydis neturi būti mažinamas, esant nustatytai pačios ieškovės kaltei dėl nelaimingo atsitikimo, laikytinas nesąžiningu ir neteisingu, juolab, įvertinus tai, kad atsakovė J. J. buvo ilgalaikė darželio darbuotoja, o turimos gyvenimo santaupos nėra didelės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio sumažinimo, įvertina ne tik šios nutarties 13–15 pastraipose nustatytas aplinkybes dėl darbdavio kaltės, bet ir tai, kad ieškovė regreso tvarka prašo priteisti ir nukentėjusiems asmenims sumokėtą turtinę ir neturtinę žalą, ir bylinėjimosi išlaidas (nutarties 9 pastraipa). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos atsirado ne dėl atsakovės J. J. kaltės. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmais (neveikimu) 2010 m. spalio 21 d. nelaimingo atsitikimo metu buvo padaryta žala G. M. ir jo motinai J. M., kurią ir atlygino ieškovė. Dėl to ieškovė gali reikalauti priteisti tik tokį žalos dydį, kiek žalos atlyginimo yra sumokėjusi nukentėjusiems, o ne ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, DK 257 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau ištirtus rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti regreso tvarka žalos atlyginimo dydį, nepakankamai ištyrė ir įvertino nelaimingo atsitikimo priežastis bei darbdavio (ieškovės) kaltės dalį dėl žalos atsiradimo (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad žala buvo padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo, žalos atsiradimą iš esmės sąlygojo darbdavio (ieškovės) elgesys, t. y. darbdavys nesiėmė priemonių, jog nelaimingo atsitikimo būtų išvengta ir žala atsirado dėl sisteminių darbdavio veiklos (infrastruktūros ir darbo organizavimo) trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovė J. J. prisipažino kalta dėl nelaimingo įvykio, po įvykio atsiprašė nukentėjusio vaiko motinos, nuo baudžiamosios atsakomybės ji buvo atleista susitaikius su nukentėjusiąja, be to, sumokėjo nukentėjusiajai J. M. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė J. J. pas ieškovę dirbo net 14 metų (nuo 1998 metų), yra gavusi padėką už gerą ugdymo proceso organizavimą (1 t., b. l. 136–137). Atsižvelgiant į tai, kad žalą atsakovė J. J. (ilgametė darbuotoja) padarė neatsargiai elgdamasi, į darbdavės (ieškovės) kaltės dalį dėl žalos atsiradimo ir sunkią darbuotojos turtinę padėtį, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimas pakeistinas – priteistinas žalos dydis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, sumažinamas nuo 6 000 Eur iki 2 000 Eur (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės J. J. apeliacinį skundą tenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje ieškovės pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl 17 173,33 Eur žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jos naudai iš atsakovės priteistinas 2 000 Eur žalos atlyginimas. Taigi, ieškinys yra patenkintas 11,64 procentais, o atmestas – 88,36 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos vadovaujantis šiomis proporcijomis.Byloje už ieškinį mokėtinas 532 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas 11,64 procentais, todėl valstybei iš atsakovės J. J. priteistinas 61,92 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).Atsakovė J. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 120 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur advokatui už apeliacinio skundo surašymą (2 t., b. l. 21). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 punkte maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą – 1 870 Eur (748 Eur × 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės J. J. apeliacinis skundas tenkintinas ir priteistinas žalos dydis sumažinamas iki apeliaciniame skunde nurodytos sumos, t. y. nuo 6 000 Eur iki 2 000 Eur, todėl atlyginamos visos atsakovės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 270 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas turėjo 7,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme patirta 5,36 Eur tokių išlaidų, iš viso 12,53 Eur (1 t., b. l. 1., 2 t., b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas 11,64 procentais, todėl iš atsakovės priteistina suma būtų 1,46 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (12,53 Eur × 11,64 procentai / 100 procentų). Ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinės mokyklos, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. J. 61,92 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 92 ct) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinė mokyklos atsakovės J. J. naudai 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.