- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-1372-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01181-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- V. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo 2018-01-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016, pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016; 2) atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis: žemės sklypo, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkus - G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkus - L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą patikėjimo teise VĮ Vilniaus miškų urėdiją; 3) panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-106-494/2016 ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškėjo V. J. pareiškimą visiškai: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. priklausančiame 1,6700 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba ir išlikusios buvusios sodybos liekanos; juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu V. J. įgyvendinti LR Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas statytojo teises; 4) priteisti pareiškėjo (apelianto) V. J. naudai iš suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškime nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, tačiau teismo sprendimas nenustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, turi įtakos gretimų žemės sklypų savininkų teisėms ir pareigoms. Atmetus Pareiškėjo reikalavimus, buvo sukurta teisinė galimybė į bylą neįtrauktiems asmenims teikti reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neišaiškinus, neištyrus, ar tokiems pareiškimams yra faktinis pagrindas, taip pat neišklausius suinteresuotų asmenų. Teismas turėjo būti aktyvus ir įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis gretimų žemės sklypų savininkusSuinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tik pareiškėjas, o gretimų žemės sklypų savininkai nėra suinteresuoti šio fakto nustatymu. Šiems asmenims siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jie turės atskiroje byloje įrodinėti jų keliamus reikalavimus. Taip pat nėra nurodoma, kodėl teisminio proceso metu nebuvo išsakytas pareiškėjo argumentas dėl neįtrauktų suinteresuotų asmenų, nes faktinės bylos aplinkybės jau buvo nustatytos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Nors pareiškėjas nurodo, kad proceso atnaujinimo pagrindas būtų LR CPK 366 str. 1 d. 2 punktas, kadangi gretimo žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0418-3202) savininkė buvo pateikusi reikalavimą teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ši aplinkybė pareiškėjui tapo žinoma patikrinus Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, tačiau pareiškėjas nenurodo, kodėl šių duomenų negalėjo patikrinti vykstant teisminiam ginčui ir pateikti jų tuo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismas 2018-01-10 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-106-494/2016 proceso atnaujinimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016 pareiškėjas V. J. buvo pareiškėju, kuris savo teises gynė ir įgyvendino civilinio proceso nustatyta tvarka. Procese nebuvo sprendžiama dėl dabar pareiškėjo V. J. nurodomų įtraukti į bylą asmenų – G. J., R. J., L. T., R. T., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos patikėjimo teise VĮ Vilniaus miškų urėdijos – teisių ir pareigų, todėl negalima teigti, jog buvo pažeisti minėtų asmenų interesai. Pareiškėjas V. J. nėra tinkamas subjektas paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-106-494/2016 ir bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu atitinka visas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas sąlygas, būtinas įvertinti nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, neatsižvelgė į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, o formalus ir be motyvų teismo procesinis sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo, jog atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir jos neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių (duomenys apie sodybos buvimą gretimame žemės sklype neturi esminės reikšmės pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui). Taip pat proceso atnaujinimas nėra galimas ir pareiškėjo nurodomu LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tik pareiškėjas, o gretimų žemės sklypų savininkai nėra suinteresuoti šio fakto nustatymu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.Iš esmės atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog prašymu dėl proceso atnaujinimo buvo įrodytos visos būtinos procesui atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų visų būtinų sąlygų procesui atnaujinti aspektu.Kaip jau minėta skundžiamoje nutartyje, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad gretimo pareiškėjo sklypui žemės sklypo savininkei V. S. – B. nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jos žemės sklype buvo sodyba, neturi įtakos 2016-10-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo V. J. žemės sklype nebuvo sodybos. Bylos duomenimis teismų sprendimais nebuvo nustatyta, jog ginčo sodyba buvo V. S.-B. žemės sklype (2012-07-05 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-362-340/2012) arba pareiškėjo V. J. žemės sklype (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016). Aplinkybė, kad sodybos buvimo fakto nebuvo konstatuota V. S.-B. žemės sklype negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad sodyba buvo pareiškėjo V. J. sklype. Apeliantas atskirajame skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, jog tuo atveju, jei jam būtų buvę žinoma apie vykusios bylos dėl sodybos buvimo V. S.-B. žemės sklype rezultatą, tai būtų turėję įtakos jo procesiniam elgesiui ir jis, siekdamas įrodyti, kad sodyba buvo jam priklausančiame sklype, būtų rinkęs kitokius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus, kaip nepagrįstus. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 str.), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad, net jei pareiškėjui ir nebuvo žinoma apie civilinę bylą pagal V. S.-B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui būtų buvusi užkirsta galimybė rinkti įrodymus savo reikalavimams. pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad prašomoje atnaujinti procesą byloje pareiškimas buvo atmestas įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, kuo pasiekoje teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai ne tik nepatvirtina pareiškėjo prašomo nustatyti fakto, bet jį paneigia; kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo sklype nebuvo sodybos (2017-06-27 Vilniaus apygardos teismo nutartis c.b. Nr. 2A-1050-590/2017). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, faktas kur konkrečiai buvo A. T. priklausantis gyvenamasis namas (jei toks namas realiai buvo) neturi esminės įtakos šiai bylai. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, kitoje byloje, kurioje buvo atmestas V. S.-B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo konstatuota, jog pateikti įrodymai sodybos (gyvenamojo namo) buvimo fakto neįrodo. Taigi, kitoje minėtoje byloje pareiškimas buvo taip pat atmestas kaip neįrodytas, o aplinkybių, patvirtinančių, jog tokia sodyba buvo apeliantui V. J. priklausančiame žemės sklype, minėtoje byloje konstatuota nebuvo. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, šios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o kitų šių aplinkybių požymių vertinimas, nesant jų visumos, teisinės reikmės neturi. Pareiškėjas proceso atnaujinimą grindė ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. Apeliantas nenurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas V. J. nėra tinkamas subjektas paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą minėtu pagrindu. Kita vertus, apelianto nurodyti argumentai, jog gretimų žemės sklypų savininkų įtraukimas į procesą tam, kad jie būtų išklausyti siekiant nustatyta kuriame žemės sklype buvo sodyba ir yra išlikusio sodybos liekanos (t.y. apeliantas iš esmės siekia pareiškimą grįsti papildomais įrodymais), neįrodo, jog šios bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos šių asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms. Kaip buvo minėta, šioje byloje buvo konstatuotas faktas, jog pareiškėjo sklype nebuvo sodybos, todėl aplinkybė kur konkrečiai tokia sodyba buvo teisinės reikšmės neturi. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo 2018-01-10 nutartį palikti nepakeistą.