- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-362-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- V. S. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priklausančiame 1,56 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo sodyba ir joje stovėjo gyvenamasis namas. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas yra nežinomo savininko buvusios sodybos vietoje. Sodyba buvo padegta ar sudeginta apie 1950-1958 metus, šiuo metu sklypas yra Griovių geomorfologiniame draustinyje. Kadangi archyvuose nėra duomenų apie tai, kad minėtame žemės sklype buvo sodyba ir gyvenamasis namas, dėl šios priežasties kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens K. T. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, pareiškėjos siekiamas nustatyti faktas, kad jos žemės sklype stovėjo statinys ir buvo sodyba pats savaime yra teisingas, nes realiai toje vietoje statinys stovėjo, tačiau jis priklausė ir dabar priklauso ne nežinomam savininkui, o suinteresuotam asmeniui, t. y. K. T..
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškime nurodytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, kadangi nėra jokių archyvinių dokumentų, patvirtinančių, jog būtent nurodytoje vietoje buvo sodyba, nes tai nepažymėta vietovės ir kituose planuose. Mano, kad atstatyti galima tik teisėtai pastatytus pastatus ir tokius, kokie jie buvo anksčiau. Pareiškime nurodytus pastatus atstatyti neįmanoma, nes nėra duomenų, kad ten buvo pastatas, o jei ir buvo, tai koks pastatas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija su pareiškimu nesutiko. Pažymėjo, kad iš prie pareiškimo pridedamų dokumentų nėra aišku, ar pareiškėja išnaudojo visas galimybes, kad būtų surasti duomenys apie buvusią sodybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-26 sprendimu patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. S. B. priklausančiame 1,56 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba (gyvenamasis namas); kitoje dalyje patikslintą pareiškimą atmetė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos atkūrimo tikslu. Priteisė iš K. T. pareiškėjos V. S. B. naudai 2 980 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei 19,35 Lt pašto išlaidų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-20 sprendimu Nr. 2.5-41-18967 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 1,56 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 1,56 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, (duomenys neskelbtini); šio sprendimo pagrindu įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 1,56 ha ploto žemės sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties, sklypui įregistruotos specialios naudojimo sąlygos. Sklypas yra Griovių geomorfologiniame draustinyje. Teismas sprendime išsamiai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus: antstolio R. K. 2006-04-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.55/06/06; foto nuotraukas; 2007-12-27 teismo atliktos vietos apžiūros protokolą; 1949 m. bei 1950 m. topografinius planus (kurie buvo tiriami su kita medžiaga identifikuojant pareiškėjai priklausantį sklypą, VGTU Geodezijos institutui atliekant tyrimą) bei 2008-09-04 VGTU Geodezijos instituto atlikto tyrimo aktą; tai, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniaus apskrities archyve duomenų apie S. T. (duomenys neskelbtini) turėtus pastatus nėra; 2007-01-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, administracinėje byloje Nr.I-1013-13/07; 2008-12-17 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr.I-4147-121/2008; 2010-10-22 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje A 10-867/2007; rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymu, Neries regioninio parko apsaugos reglamentu. Atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, jog juridinio fakto nustatymui apie sodybos buvimą nėra būtinas faktas, kad sodyba pareiškėjui priklausė. Teismas konstatavo, jog tikslinga sutikti su pareiškėjos atstovo nurodytais argumentais, jog nei Neries regioninio parko apsaugos reglamente, nei Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintose specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, nėra įtvirtinto draudimo atkurti sodybas. Pareiškimu buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sodybos bei gyvenamojo namo atkūrimui bei žemės sklypo paskirties pakeitimui, tačiau nebuvo pateikta jokių argumentų dalyje dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo, todėl šioje dalyje patikslintas pareiškimas atmestas. Teismas atkreipė dėmesį, kad suinteresuoto asmens K. T. atstovas atsiliepime į pareiškėjos V. S. B. pareiškimą sutiko ir patvirtino, kad pareiškėjos sklype tikrai buvo gyvenamasis namas (pagrindinis sodybos elementas), kuris vėliau sudegė ir, kad jame gyveno S. T., miręs 1958 m. Šias aplinkybes nuolat tvirtino ir nagrinėjant bylą Nr. I-1013-13/07 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Remdamasis bylos medžiaga, teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuotų asmenų bei jų atstovų nesutikimo su pareiškimu argumentus, pareiškėjos pareiškimą tenkintino iš dalies ir sodybos atkūrimo, gyvenamojo namo atstatymo tikslu, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 1,56 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo sodyba (gyvenamasis namas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. T. prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimą panaikinti ir pareiškimą atmesti. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė materialines bei procesines teisės normas, neišsamiai įvertino esančius įrodymus. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009, pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra tik vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti, kai egzistuoja visos CPK 444 str. 1 d. bei CPK 445 str. nustatytos sąlygos. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo neteisingos išvados, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba; visiškai nesivadovavo apelianto paaiškinimais bei pateiktais įrodymai, nepaaiškino, kodėl juos atmetė, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo pusiausvyros principą. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė nei vieno dokumento, susijusio su gyvenamojo namo atsiradimu, jokių įrodymų, kad sklype buvo gyvenamasis namas; taip pat, kad administracinėje byloje, išnagrinėtoje 2007-01-25 sprendimu, pareiškėja teigė, kad jokių statinių ar pamatų jai priklausančiame sklype nėra. Nurodo, jog byloje nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, kaimo senbuvis, galintis patvirtinti arba paneigti sodybos buvimą. Pažymi, kad įrodinėjimas vien antstolio aplinkybių konstatavimo protokolu nėra leistinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo sodybos ir atitinkamai gyvenamojo namo buvimo faktą pareiškėjos sklype, o apelianto nurodyti argumentai prieštarauja byloje pateiktiems ir nenuginčytiems įrodymams. Teismas pagrįstai savo sprendime įsitikinimą sodybos egzistavimu grindė pateiktais rašytiniais įrodymais: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, archyviniu 1950 m. žemėlapiu, išvažiuojamojo posėdžio protokolu ir kt. Be to, pats apeliantas savo atsiliepime 2008-09-30 nurodė, jog buvo gyvenamasis namas, kuriame gyveno jo dėdė S. T.. Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos sklype nebuvo ir nėra apeliantui priklausančio statinio, kaip prejudicinis faktas nustatyta administracinėse bylose. Apeliantas klaidingai vertina jo paties pateikiamus įrodymus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nei pareiškėjos pateiktas 1949 m. (duomenys neskelbtini) planas, nei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto atliktas žemės sklypo ribų identifikavimas 1950 m. žemėlapyje nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype esantys pamatai yra gyvenamojo namo. Daro išvadą, kad teismas išnagrinėjo bylą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą nesant visų trijų juridiniam faktui nustatyti reikalingų aplinkybių visumos. Sutinka, kad byloje nepateikta įrodymų, susijusių su gyvenamojo namo atsiradimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su statybos leidimo išdavimu žemės sklype, esančiame Griovių geomorfologiniame draustinyje; savo reikalavimą pagrindė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. norma, draudžiančia draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla turi viešojo intereso gynimo aspektą, nes tinkama aplinkos apsauga neabejotinai sudaro viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija sutinka su suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad saugomose teritorijose suteikta išimtinė teisė statyti ar atstatyti statinius asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, su jame esančiu (buvusiu) gyvenamuoju namu, bet ne tiems asmenims, kurių žemėje liko gyvenamojo namo priklausiniai, kad kitoks įstatymo ir norminio aktų nuostatų aiškinimas neatitiktų įstatymo paskirties ir susidarytų situacija, kad keli asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės su juose išlikusiais ar buvusiais gyvenamojo namo priklausiniais, įgytų tapačias teises, kaip ir savininkas, kuriuo žemėje išliko suformuotas sodybinis sklypas ir gyvenamasis namas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 aiškindama Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. normą pažymėjo kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir ar sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys pačią sodyba, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., CK 4.12 str. 4.13 str. 2 d. 4.19 str.); tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai) dalis sodybos pastatų ir ar sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. Priešingu atveju susidarytų situaciją, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 str., CK 4.19 str.).
Tokiu būdu esminė nagrinėjamos bylos problema – ar pareiškėjos sklype esantys pamatai yra buvusio pagrindinio sodybos daikto (gyvenamojo namo) ar antraeilio daikto (ūkinio pastato) pamatai; tuo atveju, jeigu pamatai yra ūkinio pastato liekanos, kam jie priklausė, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes ūkinio pastato buvimas žemės sklype jokių teisinių pasekmių žemės sklypo savininkui nesukelia. Dėl išdėstyto apelianto K. T. argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo pusiausvyros principą, kadangi visiškai nesivadovavo trečiojo asmens K. T. paaiškinimais bei pateiktais įrodymais apie tai, kad pareiškėjos žemės sklype esantys pamatai yra jo močiutės K. T. ūkinio pastato pamatai, atmetami; teismas neturėjo pareigos tirti ir nustatyti, kam priklausė ūkinio pastato pamatai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad K. T. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą 2006-06-30 bylą nagrinėjančio teismo nutartimi; Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas K. T. skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-20 sprendimo Nr. 18967, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą V. S. B., panaikinimo. Savo skundą pareiškėjas, be kitų motyvų, grindė tuo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį atkurtos nuosavybės teisės V. S. B., yra likę jam nuo 1943 m. priklausančios sodybos pastatai, t. y. sprendimas nagrinėjamoje byloje galėjo įtakoti K. T. teises ir pareigas. Suinteresuotas asmuo K. T. pareiškė nagrinėjamoje byloje savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1,56 ha sklype (duomenys neskelbtini) esantys statinio pamatai, plane pažymėti indeksu 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. 2007-12-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu K. T. savarankiškas reikalavimas buvo atmestas (t.1, b.l. 157-161), Vilniaus apygardos teismo 2008-05-13 nutartimi civilinė byla dalyje dėl K. T. savarankiško reikalavimo dėl pamatų priklausymo pareiškėjui nuosavybės teise buvo nutraukta, pripažinus, kad jo pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme (t.2, b.l. 206-202), suinteresuoto asmens pretenzijos į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą buvo atmestos administracinėje byloje Nr. A10-867/2007. Tokiu būdu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo patvirtinta, kad galimai suinteresuoto asmens šeimai priklausiusio ūkinio pastato buvimo faktas pareiškėjos žemės sklype suinteresuotam asmeniui jo prašomų teisinių pasekmių nesukelia.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto bei suinteresuoto asmens – Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais, kad pareiškėja byloje neįrodė pagrindinio sodybos pastato (gyvenamojo namo) buvimo savo žemės sklype fakto. Vilniaus apygardos teismas grąžindamas nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, 2008-05-13 nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjos pateikto R. K. 2006-04-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų ir ginčo pastatų atstumo iki suinteresuotam asmeniui K. T. priklausančių pastatų nepakanka daryti išvadai, kad išlikę pamatai yra gyvenamojo namo pamatai, bei nurodė, kad sodybos fakto įrodinėjimas yra neatsiejamai susijęs su sodybos, kaip ūkinio vieneto, kuriuo naudojosi konkretus asmuo, egzistavimu; pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėja pakeitė pareiškimo faktinį pagrindą ir nurodė, kad esantys jos žemės sklype pamatai yra S. T. sodybos liekanos; teismas nurodė ištirti šias aplinkybės ir paskirstė įrodinėjimo pareigą – pabrėžė, kad įrodinėjimo našta priklausė pareiškėjai.
Skundžiamu teismo sprendimu pareiškimas buvo patenkintas iš dalies, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba (gyvenamasis namas) ir pažymėta, kad faktas nustatytas sodybos atkūrimo tikslu.
Faktas buvo teismo nustatytas remiantis antstolio R. K. 2006-04-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei fotonuotraukos duomenimis, kuriuose nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklype yra akmeniniai pamatai, kurių viduryje yra rausvų plytų su suodžių žymėmis, kurios galėjo būti naudojamos krosnių statybai; 2007-12-27 teismo atliktos vietos apžiūros protokolo duomenimis apie pamatų atstumą nuo K. T. gyvenamojo namo, bei 1949 m. bei 1950 m. topografinių planų, kuriose kvadratėliu su pietvakariniame jo kampe patalpintu mažesniu juodos spalvos kvadratėliu yra pažymėta sodyba, duomenimis. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos centriniame archyve, Vilniaus apskrities archyve duomenų apie S. T. (duomenys neskelbtini) turėtus pastatus nėra; kitokios versijos, kam galėjo priklausyti sodyba (gyvenamasis namas), kurio pamatai išliko pareiškėjos sklype, pareiškėja nepasiūlė ir teismas nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja niekada nesiejo nuosavybės teisių su S. T., byloje nėra duomenų, kam sodyba priklausė, tačiau yra duomenų, kad sodyba buvo. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad S. T. ten gyveno, tačiau tai nereiškia, kad ten buvo jo sodyba. Atstovas pripažino, kad nėra galimybių nustatyti, kam priklausė statiniai tuo metu ir pasiūlė teismui vadovautis įsiteisėjusiu 2005-07-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad XIX am. buvo sodyba, o kam ji priklausė nebuvo pripažinta esmine aplinkybe.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokias pareiškėjos ir jo atstovo samprotavimais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja įrodinėjo faktą, kad jos žemės sklype gyvenamasis namas buvo nuo 1949 m. iki 1958 m., t. y. teisme buvo tiriami ne XIX amžiaus, bet 50-60 metų senumo faktai ir įvykiai; byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo rėžinis, nuosavybės atkūrimo procesas iš esmės pabaigtas, t. y. visi kaimo žemės ir pastatų buvę savininkai turėtų būti žinomi; esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad sodybos buvimo fakto įrodinėjimas nagrinėjamoje byloje yra tampriai susijęs su konkrečios sodybos, priklausančios konkrečiam savininkui buvimo įrodinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).
Esant tokioms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ištirti netiesioginiai įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, įrodančios pamatų ir rausvų plytų krūvelės buvimo faktą pareiškėjos žemės sklype, teismo vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuojamas atstumas nuo K. T. namo iki pamatų liekanų bei 1949 m. - 1950 m. topografinių planų duomenys, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjos žemės sklypo apylinkėse be K. T. sodybos buvo dar vieno konkretaus savininko sodyba, sodybos (gyvenamojo namo) buvimo fakto neįrodo. Teismo sprendimo motyvas, kas suinteresuoto asmens atstovas atsiliepime į pareiškimą buvo sutikęs, kad pareiškėjos sklype buvo gyvenamasis namas, kuris vėliau sudegė ir kuriame gyveno S. T., miręs 1958 m., nepagrįstas, nes toks atstovo pripažinimas neįrodo, kad pareiškėjos žemės sklypo teritorijoje egzistavo kitas ūkinis vienetas – sodyba, priklausanti ne K. T. šeimai, bet kitiems savininkams.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus pareiškimą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98 str.); suinteresuotam asmeniui priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą 138 Lt (t.3, b.l. 90).
Panaikinus teismo sprendimą procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios instancijos teisme priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.); dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Priteisti iš pareiškėjos V. S. B. 19,35 Lt pašto išlaidų valstybei.
Priteisti K. T. iš V. S. B. 138 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.