- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-492-71/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-492-71/2010
Teisėjas V. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.4.
NUTAR T I S
2010 m. spalio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodine proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys ir papildomas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, civilinėje byloje Nr. 2-200-207/2010 pagal ieškovės D. V. ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir turto padalinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, (duomenys neskelbtini) teismui pateiktu ieškiniu bei papildomu ieškiniu prašė: nutraukti santuoką, įregistruotą 1976-02-14 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 107 tarp (duomenys neskelbtini) ir D. V. , pripažįstant, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės; po ištuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę –(duomenys neskelbtini); nepriteisti jai iš atsakovo išlaikymo ir neturtinės žalos, padalyti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti automobilį BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 12000 Lt vertės, metalinį garažą trečiojoje metalinių garažų bendrijoje 7 eilėje Nr. 8, kurio vertė 5000 Lt ir 60 000 Lt piniginę kompensaciją už pusę žemės sklypo su sodo statiniais sodų bendrijoje „Rūta“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu (tomas 2, b. l. 141-147) ieškovės ieškinį ir papildomą ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1976 m. vasario 14 d. tarp (duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) ir D. B. a.k(duomenys neskelbtini) , įregistruotą Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr.107, neturinčių nepilnamečių vaikų, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Teismas padalino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 gamybos metų 15700 litų vertės ir trečiojoje metalinių garažų bendrijoje 7 eilėje garažą Nr. 8, 5000 litų vertės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui (duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilius VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 gamybos metų, 1500 litų vertės, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1985 gamybos metų, 1160 litų vertės, Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 gamybos metų 10000 litų vertės, automobilinę priekabą TOM, 650 valstybinis (duomenys neskelbtini) 500 litų vertės ir mūrinį garažą, (duomenys neskelbtini) 10 000 litų vertės.
Po santuokos nutraukimo pripažino ieškovei D. V. a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovui (duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę lygiomis dalimis į žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais ir kiekvienam jų priteisė po ½ dalį žemės sklypo, kurio dydis 0, 0658 ha (duomenys neskelbtini) ir po ½ sodo pastato(duomenys neskelbtini), po ½ garažo (duomenys neskelbtini), po ½ šiltnamio (duomenys neskelbtini) ir po ½ kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini).
Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V. dalį jos sumokėto žyminio mokesčio 435,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus ir 00 centų) ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų ir 00 centų ) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Priteisė iš atsakovo(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 2051,00 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt vieną litą ) žyminio mokesčio ir 44,80 Lt ( keturiasdešimt keturis litus ir 80 centų) pašto išlaidų.
Teismas iš šalių nurodytų aplinkybių sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, vienas kito negerbė, nerėmė moraliai ir materialiai, nesiekė išsaugoti šeimą, apsigyvenę skyriumi santuokinių ryšių nepalaikė ir nebendravo, per teismo nustatytą susitaikymo terminą nesiekė atkurti šeiminius santykius ir nesusitaikė, todėl laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prieštaravimo nepareiškė, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkintino visiškai ir po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinės pavardę (duomenys neskelbtini).
Kadangi atsakovas kitų ieškovės nurodytų dalintino turto verčių neginčijo ir kito vertinimo nepateikė, teismas laikė, kad atsakovas sutiko su ieškovės nurodytu turto vertinimu. Teismas nurodė, kad šalys pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teikė teismui įrodymus apie dalijamų automobilių, garažų ir automobilinės priekabos vertę, tačiau vėliau dalijamo bendro turto rinkos kainų netikslino, dėl automobilių ir garažų pasidalijimo susitarė gražiuoju, patys įvertino automobilių (duomenys neskelbtini) , Mazda 626, VAZ 2106 ir priekabos vertes ir šių daiktų įsigijimo aplinkybes jiems gyvenant skyriumi. Atsakovas pripažino, kad ieškovės siūlomas variantas dėl aptarto turto pasidalijimo jam priimtinas, jų susitarimas atitinka sutuoktinių bendro turto lygias dalis, todėl kompensacijos priteisimas vienam iš kito nėra būtinas. Teismas laikė, kad sutuoktinių susitarimas dėl dalies bendro turto pasidalijimo jų bendru sutarimu visiškai atitinka šalių valią, neprieštarauja įstatymui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 gamybos metų 15 700 litų vertės ir trečiojoje metalinių garažų bendrijoje 7 eilėje garažą Nr. 8, 5000 litų vertės, viso kilnojamojo registruotino turto už 20 700 litų, o atsakovui Vaclovui Varkaliui priteisti automobilius VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 gamybos metų, 1500 litų vertės, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1985 gamybos metų, 1160 litų vertės, Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 gamybos metų 10000 litų vertės bei mūrinį garažą(duomenys neskelbtini) , 10000 litų vertės, viso kilnojamojo registruotino turto už 22 660 litų, tenkino visiškai.
Teismas laikė, kad ieškovės nurodyta dalintino turto - sodo su žeme rinkos vertė - 120000 litų yra reali, artima šalių pateiktose turto vertintojų išvadose nurodytam vidurkiui, atsakovas dėl šios kainos prieštaravimo nepareiškė, todėl teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo su sodo statiniais (duomenys neskelbtini) rinkos kaina yra 120000 litų. Teismas nustatė, kad sodo pastatas - yra vieno aukšto su mansarda, o pagal šalių paaiškinimą, sodo pastatas yra pritaikytas gyventi vasarą, skirtas poilsiui, todėl laikė, kad dalijamas turtas yra dalus ir juo realiai pagal paskirtį gali naudotis abi šalys. Teismas, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, dalijant turtą ieškovės siūlomu variantu, neturi realios galimybės išmokėti jai piniginę 60 000 litų kompensaciją, todėl nusprendė, kad optimaliausia ir teisingiausia padalyti šį turtą natūra abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis ir kiekvienam jų priteisti po ½ dalį žemės sklypo, kurio dydis 0, 0658 ha (duomenys neskelbtini) ir po ½ sodo pastato (duomenys neskelbtini), ½ garažo (duomenys neskelbtini), ½ šiltnamio ir ½ kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini) ( Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.127 str.1, 3d).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu, atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, neatsižvelgė į faktą, kad sutuoktiniai nuo 1998 metų kartu negyvena, sutuoktinių ryšių nepalaiko. Apeliantas mano, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi;
2. Teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 0,0658 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) priteisimo, neišreikalavo įrodymų, ieškovės nurodomų faktų, apie jo įsigijimo aplinkybes bei nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad nurodytas žemės sklypas įsigytas išperkant žemę už atsakovo lėšas, atsakovo lėšomis bei iniciatyva vėliau atsirado statiniai žemės sklype;
3. Apeliantas laiko, kad teismas privalėjo ištirti visus bylos įrodymus ir jų pagrindu spręsti ar ieškovei pagrįstai priteistinas atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas teismui nepateikė priešieškinio dėl sodo valdos pripažinimo asmeniniu turtu, aiškino, jog neturi pinigų kompensacijai sumokėti, todėl prašė sodo valdą dalyti lygiomis dalimis. Laiko, kad sodo valda yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, tai yra nuo 1998 metų, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šis apelianto argumentas neatitinka pagrindinių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių teises ir pareigas, santuokos nutraukimą ir jo pasekmes, taip pat šeimos įstatymų taikymo reikalavimų (LR CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Sudarydami santuoką, abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Atsižvelgiant į nustatytas šios bylos aplinkybes, apelianto faktinės sutuoktinių gyvenimo kartu pabaigos siejimas su aiškiu jo valios išreiškimu sukurti asmeninę nuosavybę prieštarauja sąžiningumo principui (LR CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris šeimos teisėje itin reikšmingas. Šeimos santykiai grindžiami sutuoktinių lojalumu vienas kitam, t. y. abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir visišku atvirumu. Dėl to, kad apeliantas nuo 1998 metų su sutuoktine kartu nebegyvena, neinicijavus santuokos nutraukimo, t. y. neišreiškus savo ketinimų dėl šeimos ateities, negalima laikyti faktišku santuokos nutraukimu, nes sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsiranda tik faktiškai nutraukus santuoką – tai yra santuoka nutraukiama tik teismo sprendimu.
Turtas įgytas santuokoje, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (LR CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį LR CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nagrinėjamoje byloje, atsakovo nurodytas turtas, įgytas gyvenant santuokoje su ieškove, buvo įregistruotas viešajame registre 1992-12-18 m., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikoma prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Taigi atsakovas turėjo teisę įrodinėti, kad jo nurodytas žemės sklypas su sodo statiniais(duomenys neskelbtini), nors įgyti santuokos su ieškove metu, yra jos asmeninė, bet ne bendroji su atsakovu nuosavybė. Tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes šioje byloje atsakovas nepareiškė tokio reikalavimo.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad sodas įsigytas prieš santuoką ir todėl nesutinka ieškovei mokėti kompensacijos. Nori, kad sodas būtų padalintas po 1\2 ( tomas 2, b. l. 138). Pažymėtina, kad ieškovas su atsakove susituokė 1976-02-14 (tomas 1, b. l. 6). Atsakovo teigimu sodo namelis buvo pastatytas 1984 metais (tomas 2, b. l. 138). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas su sodo statiniais(duomenys neskelbtini), 1992-12-18 (tomas 1, 1, b. l. 8-11). Aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės sklypas su sodo statiniais (duomenys neskelbtini), įgytas sutuoktinių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių valią, teisėtai ir pagrįstai padalino šį turtą natūra abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visas šios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo ( LR CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 dienos sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 straipsnis).
Atmetus atsakovo(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 3,40 Lt (tris litus 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje, valstybei.