- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-723-555/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalsto gaminiai“
- Ieškovas
- N. S.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalsto gaminiai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18757-713/2015 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalsto gaminiai“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2009 m. birželio 17 d. UAB „Kalsto gaminiai“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė bendrovės naudai pasiskolinti iš akcininkės R. Č. 28 133,11 Eur (97 138 Lt) ir akcininko D. S. 30 120,48 Eur (104 000 Lt) bei įgaliojo direktorę R. Č. pasirašyti su akcininkais paskolos sutartis. 2009 m. birželio 29 d. sutartimi Nr. 1/090626, D. S. paskolino atsakovei 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kuriuos bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. liepos 1 d., 2009 m. liepos 23 d. sutartimi Nr. 5/090723 – 5 792,40 Eur (20 000 Lt), kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2009 m. liepos 29 d. sutartimi Nr. 7/090729 – 5 792,40 Eur (20 000 Lt), paskolos grąžinimo terminas iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2009 m. rugpjūčio 11 d. sutartimi Nr. 11/090811 – 5 792,40 Eur (20 000), paskolos grąžinimo terminas iki 2011 m. rugsėjo 1 d, 2009 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi Nr. 12/090811 – 5 502,78 Eur (19 000 Lt) , paskolos grąžinimo terminas iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. liepos 19 d. sutartimi Nr. 13/100719 – 1 954,94 Eur (6 750 Lt), paskolos grąžinimo terminas 2012 m. liepos 31 d., iš viso ieškovas suteikė bendrovei UAB „Kalsto gaminiai“ paskolą bendroje 32 075 Eur (110 750 Lt) sumoje. Paskolos grąžinimo terminai yra suėję, tačiau atsakovė paskolos negrąžino.
Šalies argumentai
Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir iš atsakovės UAB „Kalsto gaminiai“ priteisti 32 075 Eur negrąžintos paskolos; 5 932 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 20011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė pareiškė prieštaravimus, nurodė, kad nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo D. S. ieškinį atmesti.
Bylos eigoje ieškovas D. S. mirė, jo teises perėmė sutuoktinė N. S. ir nepilnametė dukra E. S., atstovaujama motinos N. S.. N. S. ir E. S. perėmus D. S. teises, jos byloje laikomos ieškovėmis
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. galutinius sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovėms N. S. ir E. S., atstovaujamai įstatyminei atstovei N. S., iš UAB „Kalsto gaminiai“ 32 075 Eur skolos, 5 932 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos rašytine forma, o šalys visų ginčo sutarčių 7 punktu susitarė, kad bet kokie pakeitimai ar papildymai yra neatsiejama sutarties dalis ir galioja tik pasirašyti abiejų šalių. Teismas nenustatė ginčo dėl paskolų suteikimo atsakovei, pasisakė, kad finansiniai dokumentai patvirtino paskolų suteikimą. Suteiktos paskolos buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tuo tarpu paskola, bendroje sumoje 32 075 Eur (110 750 Lt), paskolos davėjui negražinta. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovės pateikti ir tik jos vienos pasirašyti ginčo paskolos sutarčių Nr. 13/100719, 11/090811, 12/090811, 7/090729, 5/090723, 1/090626 galiojimo terminų pratęsimai yra suderinti su paskolos davėju. Atsakovės pateikti terminų pratęsimai, neįrodė, kad D. S. sutiko pratęsti paskolos grąžinimo terminus iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad tokie pratęsimai neatitiko tiek įstatymo, tiek ir sutarčių 7 punktų, kuriuose aiškiai susitarta dėl sutarties sąlygų pakeitimo formos – tik pasirašyti abiejų šalių. Teismas taip pat sprendė, kad atsisakymas pasirašyti paskolos grąžinimo terminų pratęsimus taip pat patvirtino aplinkybę, jog D. S. buvo reikalingi pinigai gydymui, būsto paskolos grąžinimui, o apie reikalavimą grąžinti pinigus atsakovė žinojo dar 2015 m. balandžio mėn., kai kreipėsi dėl jų pratęsimo. Teismas laikė, kad atsakovei buvo žinoma apie reikalavimą grąžinti paskolą, o į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi prieš tai įspėjus atsakovę dėl būsimų paskolų negrąžinimo pasekmių. Teismas taip pat nustatė, kad pagal sudarytas sutartis šalys prievolės įvykdymo terminus buvo apibrėžusios 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 2012 m. liepos 31 diena, todėl kreditorius, sutinkamai CK 6.53 straipsnio 1 d., turėjo teisę po minėtų terminų suėjimo bet kada pareikalauti įvykdyti prievolę.
Teismas nustatė ir tai, kad ginčo sutartyse šalys nebuvo apsprendusios palūkanų dydžio, sutarties vykdymo pažeidimo atveju, tačiau tokiu atveju pažymėjo, jog pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią sutarties sudarymo momentu. Teismas nurodė, kad byloje esanti Kreditavimo sutartis, kuria D. S. ir N. S. buvo suteikta paskola nekilnojamam turtui pirkti patvirtino, jog paskola buvo suteikta su 6.39 % + 1.67% metinių palūkanų, todėl reikalavimas priteisti 5% dydžio metines palūkanas nuo negražintos sumos yra mažesnės, nei bankų vidutinė palūkanų norma, todėl laikė, jog tokio dydžio palūkanos yra pagrįstos ir teisėtos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kalsto gaminiai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą dalyje dėl 5 932 Eur palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateikti paskolų sutarčių pratęsimai neįrodo, jog D. S. sutiko pratęsti paskolų grąžinimo terminus. Šią išvadą nulėmė netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Nebuvo įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, ir nors pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvo tiriami 2014 m. balandžio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir 2015 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, dėl šių įrodymų galutiniame sprendime nebuvo pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad pradinis ieškovas iki pat savo sveikatos būklės smarkaus pablogėjimo niekada nesikreipė į atsakovę su prašymu grąžinti paskolas, taip patvirtindamas šalių susitarimą ir valią dėl paskolų terminų pratęsimo iki 2015 m. gruodžio 31 d.
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolų terminų pratęsimų susitarimai buvo pateikti D. S. pasirašyti tik 2015 m. balandžio mėn. Minėti paskolų sutarčių terminų pratęsimai datuoti 2011 m. ir 2012 m. datomis, kuomet ir buvo sudaryti bei pateikti D. S. pasirašyti, dėl kurių nebuvo reiškiama jokių prieštaravimų. Tuo tarpu rašytinių paskolos sutarčių pratęsimų nebuvimas nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, kuriais išreikšta D. S. valia dėl paskolų terminų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nemotyvavo, kodėl nesirėmė kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais D. S. valią pratęsti paskolų sutarčių terminus.
3) Atsakovė iš pirminio ieškovo jokių pretenzijų dėl praleistų terminų ar raginimų įvykdyti prievolę greičiau nesulaukė, priešingai ieškovas netgi pasirašė ant atsakovės, kurios akcininkas pats buvo, finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi, atsakovė objektyviai turėjo pagrindą manyti, kad paskolų sutarčių pratęsimai iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra pasirašyti ir bus pateikti atsakovei. Atsižvelgus į pradinio ieškovo elgesį, t. y. į tai, kad jis nesikreipė į atsakovę dėl paskolos sutartimis perduotų pinigų grąžinimo, 2013 m. ir 2014 m. balansų koregavimo, priešingai – sutiko dėl šių piniginių sumų grąžinimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. pasirašytinai, tvirtindamas finansines ataskaitas, tokiais savo veiksmais pritarė paskolos sutarčių pratęsimui, juolab, kad paskolos suteiktos įmonei, kurios akcininkas jis buvo, ir kurios pelninga veikla jis pats turėjo būti suinteresuotas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra praleidusi paskolų grąžinimo terminų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kalsto gaminiai“ ieškovės prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą palikti neapkeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kurie galimai patvirtino D. S. sutikimą dėl paskolos termino pratęsimo iki 2015 m. gruodžio 31 d., priešingai byloje esantys įrodymai, pačios atsakovės direktorės elgesys ir jos konkliudentiniai veiksmai bei paties D. S. veiksmai patvirtino, kad pastarasis nebuvo sutikęs pratęsti paskolos grąžinimo termino iki 2015 m. gruodžio 31 d., o pati atsakovės direktorė, žinodama apie D. S. ligą, elgėsi nesąžiningai, vengė grąžinti paskolas, be to, jos nurodomas 2014 m. balandžio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kaip ir byloje pateiktas 2015 m. balandžio 17 d. balansas, nepatvirtina ir nepaneigia pačių paskolos sutarčių grąžinimo terminų pratęsimo. Aplinkybė, kad buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyta, jog paskolos mokėtinos po vienerių metų, nepatvirtinta paskolų sutarčių pratęsimo. D. S. nesutiko su paskolų grąžinimo terminų pratęsimu, todėl nepasirašė ir minėtų susitarimų dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, kas patvirtina, jog jokio žodinio susitarimo tarp atsakovės direktorės ir D. S. dėl paskolos grąžinimo terminų pratęsimo nebuvo. Be to, apeliantė neteisingai aiškina tiek CK 6.38 straipsnio 2 dalies nuostatą, tiek paskolos santykius reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybė, kad D. S. atsisakė pasirašyti susitarimus dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, o vėliau, atsakovei geranoriškai negrąžinus skolos, kreipėsi į teismą, patvirtina, kad jis nesutiko su paskolos grąžinio termino pratęsimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
Ginčo esmė – ar paskolos sutarčių šalys pratęsė paskolos sutarties grąžinimo terminus, bei ar sutarčių vykdymo pažeidimo atveju skolininkas (paskolos gavėjas) privalo mokėti palūkanas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp D. S. ir atsakovės UAB „Kalsto gaminiai“ buvo sudarytos penkios paskolos sutartys, kurių 1 punkte buvo numatyta, kad paskolos davėjas D. S. perduoda paskolos gavėjai (atsakovei) sutartyse nurodytas sumas, kurias paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui, paskolos sutarčių 2 punkte nustatytais terminais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių nekyla dėl paskolos gavėjai (atsakovei) suteiktų sumų pagal pasirašytas penkias paskolos sutartis.
Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pvz., CK 1.93 str. 2 d.). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 str. 1 d.). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y. šalių sudarytų sutarčių sąlygas, šalių atstovų paaiškinimus, duomenis įrašytus į įmonės finansinius dokumentus apie įmonės skolas, šalių atliktus veiksmus vykdant sutartį ir siekiant pratęsti skolų grąžinimo terminus, sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad paskolos davėjas atsisakė rašytinės sutarties sąlygos dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir konkliudentiniais veiksmais sutiko pratęsti paskolų grąžinimo terminus.
Atsakovė nagrinėjamos bylos atveju įrodinėja, kad sutarties šalys žodžiu susitarė dėl paskolos sutarčių 2 punkte nustatytų terminų pratęsimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad paskolos gavėja pažeidė sutarčių įvykdymo terminus. Paskolos gavėjos teigimu, paskolos davėjas D. S. ir paskolos gavėja UAB „Kalsto gaminiai“, nepaisant to, jog paskolos sutartyse paskolos grąžinimo terminas aptartas rašytine forma, žodžiu suderino valią dėl paskolų grąžinimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos gavėjos teigimu, šalys minėtą žodinį susitarimą vykdė beveik ketverius metus, t. y. paskolos davėjas nesikreipė į atsakovę ir nereikalavo grąžinti paskolų, pasirašydamas įmonės finansinius dokumentus patvirtino akcininkų priimtus sprendimus dėl paskolos sutarčių terminų pratęsimo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys sudarė penkias rašytinės formos paskolos sutartis, kurių 7 punkte nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą, įtvirtindamos, kad galioja tik rašytine forma atlikti sutarties pakeitimai. Kaip minėta, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).
Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad suėjus ginčo sutartyse nustatytiems terminams, paskolos gavėjai paskolų negrąžinus, šalys rašytine forma sutarčių pakeitimo nesudarė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad šalys, vykdydamos sutartį, konkliudentiniais veiksmais nepakeitė sutarčių nuostatų dėl paskolų grąžinimo terminų. Minėta, kad sutartys sudarytos raštine forma. Atsakovės pateikti paskolos sutarčių pratęsimai įgalina spręsti, kad paskolos gavėjai buvo poreikis pratęsti paskolos grąžinimo terminą, nes dar nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovė sudarė ir pasirašė paskolos sutarčių pratęsimo projektus (b. l. 78-83), t. y. siekė įforminti paskolinius santykius tokia pačia forma, kaip ir pirminės paskolos sutartys. Nors byloje teigiama, kad ginčo sutarčių pakeitimus, kuriuose buvo numatyta paskolas grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d., pateikus ir paskolas suteikusiam asmeniui (pradiniam ieškovui), pastarasis sutiko pratęsti paskolų grąžinimo terminus, tačiau jose nesant paskolas suteikusio asmens parašo ir pareiškus teisme reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys tokiu būdu suderino valią pakeisti sutartis ir pratęsti paskolų grąžinimo terminus. Teisėjų kolegijos nuomone, įmonės finansiniai dokumentai, kuriuos pasirašė ieškovas (b. l. 84, 87) ir kuriais priimtas sprendimas dėl pelno paskirstymo, negali būti vertinami kaip šalių suderinta valia pakeisti ginčo sutartis. Akcininkai sprendimais nesprendė klausimų susijusių su paskolų grąžinimu. Pateikti byloje įmonės finansiniai dokumentai įgalina spręsti, kad paskolas suteikęs asmuo dalyvavo priimant sprendimą dėl įmonės pelno (nuostolio) paskirstymo. Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (b. l. 88-92) nurodomi įmonės įsipareigojimai, tame tarpe ir įsipareigojimai akcininkams, patvirtina ieškovų įrodinėjamą aplinkybę, jog ginčo paskolos, ataskaitiniu laikotarpiu, nėra grąžintos.
Pažymėtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti tam tikro dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Nagrinėjamu atveju, dėl palūkanų, pagal neįvykdytas prievoles, šalys nebuvo priėmusios sprendimo, todėl taikytinos įstatyminės palūkanos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Hansa - LTB” v. A. M., bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003)
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė įvertinti sutarties pažeidimo padarinius, t. y. atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą žalą. Kadangi nustatyta, jog ginčo sutartyse šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių ar palūkanų, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl minimalių ieškovės patirtų nuostolių už visą sutarties pažeidimo laiką, pagrįstai vadovavosi CK 6.261 ir CK 6.874 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties pažeidimo padarinius, ir taikė juose nustatytą specialiąją priemonę nuostoliams atlyginti.
Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentus tiek dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo ir dėl to netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, tiek dėl materialiosios teisės normų pažeidimų vertinti pagrįstais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė prašo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisti 250 Eur, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus (b. l. 159-160). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijos 7 p., 8.11 p., redakcija 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77), todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės UAB „Kalsto gaminiai“ ieškovės N. S. naudai.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,44 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalsto gaminiai“ (j. a. k. 302350924) ieškovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalsto gaminiai“ (j. a. k. 302350924) valstybės naudai 5,44 Eur (penkis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).