Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. birželio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikslintą skundą pareiškėjai G. B., dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAG komisija) 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018) (toliau – ir LAGK sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. SP1-2242 dalį, kuria pareiškėjai G. B. paskirta 3110,97 Eur materialinė parama ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pakartotinai įpareigota patikrinti G. B. buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“;

Administracinės bylos proceso šalys, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių įrodymų jai nagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėta iš esmės administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (ginčui aktuali 2014 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XII-1366 redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustato, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis (ginčui aktuali 2014 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XII-1366 redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustato, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318 „Dėl Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą, galiojusį ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., kuris reglamentavo kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 3.2 punkte nustatyta viena iš materialinės paramos rūšių – būstui remontuoti, įsikurti. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės; materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje.

Kreipimosi dėl materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, bei šios paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Aprašo III skyrius (13-19 punktai). Aprašo 13 punkte nurodyta, jog materialinės paramos dydis – iki 40 valstybės remiamų pajamų dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ ginčui aktualios 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 137 redakcijos, galiojusios paramos skyrimo dieną (Aprašo 64 punktas), t. y. nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 1 punktu patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 122,00 €. Taigi maksimalus paramos dydis, nagrinėjamu atveju, yra 4 880,00 €. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti, atsižvelgiant į Materialinės paramos teikimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama apmokant su būsto remontu ir (ar) įsikūrimu susijusias išlaidas: 1) kai nuosavybės teise priklausantis ar iš savivaldybės nuomojamas gyvenamasis būstas nukentėjo nuo vandentiekio avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veiklos, padariusios žalą gyvenamajam būstui; 2) kai asmenys gyvena skurdžiomis buities sąlygomis. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju materialinė parama teikiama pareiškėjai gyvenant skurdžiomis buities sąlygomis (Aprašo 14.2 punktas). Aprašo 16 punkte nurodyta, kad materialinė parama Aprašo 14.2 punkte nurodytu atveju, esant kompetentingų institucijų (BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir kt.) išvadai dėl būsto remonto ir (ar) baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų priemonių įsigijimo poreikio ir būtinybės, gali būti skiriama, jeigu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 proc. darbingumo, vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo. Aprašo 17.2 punkte nurodyta, kad kreipiantis dėl šios paramos, be kita ko, būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius būsto remonto darbų, baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų, įskaitant brangių mokymosi priemonių (muzikos instrumento ir pan.), įsigijimo išlaidas (sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatą ir kitus dokumentus). Aprašo 18 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ši parama gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per 5 metus, apmokant tik būtiniausius būsto remonto darbus ir (ar) už baldus, buitinę techniką ar kitus namų apyvokos daiktus ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas darbų atlikėjui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius remonto darbus ir (ar) baldų, buitinės technikos, namų apyvokos reikmenų ir kt. įsigijimą. Aprašo 19 punkte nurodyta, kad atsiradus ypatingoms aplinkybėms, asmenys dėl materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti gali kreiptis nepraėjus 5 metams po šios paramos gavimo.

Bendrąją kreipimosi dėl materialinės paramos tvarką nustato Aprašo XI skyrius (50-58 punktai). Bendrąją materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Aprašo XII skyrius (59-71 punktai). Aprašo 51 punkte nurodyta, jog asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą arba, jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenantys Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, dėl materialinės paramos kreipiasi į Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir užpildo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą prašymą gauti materialinę paramą, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir visus dokumentus, reikalingus atitinkamai materialinei paramai gauti. Aprašo 52 punkte nurodyta, jog socialinių išmokų poskyris gali prašyti pateikti papildomus dokumentus (duomenis), įrodančius bendrai gyvenančių asmenų, vieno gyvenančio asmens teisę gauti materialinę paramą. Aprašo 59 punkte numatyta, kad Apraše numatytais atvejais, MPT komisija nagrinėja asmenų prašymus dėl materialinės paramos, dokumentus (duomenis), Socialinių išmokų poskyrio ar kitos kompetentingos įstaigos (institucijos) specialistų apsilankymo pas pareiškėjus metu surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 66,79 kv. m. butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena. Bylos duomenimis, pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į SP skyrių, prašydama skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms. Pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. prašyme paaiškino, jog langai yra seni ir nesandarūs, dėl to bute šalta. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisija 2017 m. lapkričio 30 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-165 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, nes atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus apmokėjimo dokumentus bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, nenustatyta, jog tai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti ir įsikurti, todėl SP skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (23.53.)-SP13-11247 „Dėl materialinės paramos G. B.“ nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1814-342/2018 SP skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (23.53.)-SP13-11247 „Dėl materialinės paramos G. B.“ buvo panaikintas įpareigojant Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. spalio 30 d. prašymą. Teismas konstatavo, jog toje byloje ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes nei jame, nei MPT komisijos protokoliniame sprendime ar gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo akte nėra nurodomos teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis nuspręsta, jog prašomi pakeisti langai nėra būtiniausi daiktai, ir kad dėl to pareiškėja neturi teisės gauti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti.

Iš bylos duomenų, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisijos 2018 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo Nr. TAR1-110 ir kt., matyti jog pareiškėjai Skundžiamu įsakymu materialinė parama skirta apmokėti už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas medžiagas (įkaitant įrenginius) pagal pareiškėjos pateiktus darbų pasiūlymus (sąmatas), išankstines sąskaitas, sąskaitas, atliktų darbų aktus: AB „ESO“ – 60,00 € (dujinės viryklės perkėlimas, pajungimas (be suvirinimo)); UAB „Santdema“ – 955,92 € (radiatorių keitimas, projektas, medžiagos (radiatoriai, ventiliai, vamzdžiai ir kt.), šildymo sistemos drenavimas, projekto pridavimas); UAB „Santdema“ – 1 095,80 € (šalto, karšto vandens vamzdžių keitimas, klozeto pastatymas, vonios pastatymas, maišytuvų pajungimai, medžiagos (vamzdžiai, ventiliai, antgaliai, klozetas, maišytuvai ir kt.)); UAB „Kesko senukai Lithuania“ – 149,25 € (dujinė viryklė ir transportavimo paslaugos); UAB „KE langai“ – 850,00 € (langai, palangės, montavimas, kt.); iš viso 3 110,97 €. Skundžiamu įsakymu pareiškėjai atsisakyta teikti materialinę paramą, pagal pareiškėjos pateiktą UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlymą (sąmatą) Nr. 780 – 3422,53 € (buto remontas, medžiagos (laminatas, keramikinės plytelės, plytelių klijai, plytelių tarpų užpildas, durys)). MPTK protokole nurodyta, kad nenustatyta, jog šioje sąskaitoje nurodyti daiktai yra būtiniausi užtikrinti minimalius buities ir (ar) asmens higienos poreikius. Teigiama, jog atsižvelgus į pareiškėjos pateiktą prašomų prekių ir paslaugų prioritetą ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu gautą informaciją, nustatyta, kad išsirinktos prekės (laminatas, plytelės, klijai, tarpų užpildas, durys) ir paslaugos (remonto darbai) nėra būtiniausios užtikrinti minimalius buities ir (ar) asmens higienos poreikius. Paaiškinta, jog prašomos prekės ir (ar) paslaugos: laminatas – visame bute grindys dengtos linoleumu, pakraščiuose ir užduryje atrodo nepritvirtintas, šonuose paplyšęs; plytelės, klijai, tarpų užpildas – tualeto ir vonios kambariai išklijuoti tapetais bei išdažyti aliejiniais dažais (išklijuoti prieš 3-4 metus); durys (svetainės, vonios, tualeto) – yra, medinės, nudažytos baltai, rankena sena (varstant vyriai nestrigo, jas uždarant užsifiksuodavo).

Prijungtoje Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus byloje (indeksas AG2-60/13-2018) pateiktos fotonuotraukos, po galimai atliktų remonto darbų (prijungtos b. l. 149-150). Iš šių nuotraukų matyti, jog atlikus remonto darbus galimai neatlikti apdailos darbai – neužlygintos duobės ir grioveliai aplink naujai pastatytą maišytuvą ir jo vamzdžius, neužtaisyta skylė sienoje palink naujai pratiestą gyvatuko vamzdį, neužtaisyta skylė aplink vamzdžius sienoje dengiančioje tualeto nuotekų stovą, paliktos dvi duobutės sienoje. Taip pat nuotraukose matyti patalpos kampe ties radiatoriaus vamzdžiu apiplyšę tapetai. Vienoje nuotraukoje, kurioje matosi patalpoje esantis radiatorius, dėl nuotraukos prastos kokybės, galima spėti, jog matosi ties radiatoriaus vamzdžiu pradeginta grindų danga. Kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius dėl jos nurodomų defektų-apgadinimų, atsiradusių pareiškėjos bute atliekant būtinuosius darbus, pareiškėja nepateikia.

Pirmiausia, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti ir minėtose nuotraukose matomi defektai-apgadinimai, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjos būstas dėl šių defektų-apgadinimų yra netinkamas gyventi ir neatitinka esminių statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimų, kaip tai nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat, jog šie defektai-apgadinimai trukdo pareiškėjai išgyventi sunkioje situacijoje Aprašo 4 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai dėl šių defektų-apgadinimų šalinimo labiausiai reikia paramos, kaip tai numatyta Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir kad tai yra būtiniausi būsto remonto darbai Aprašo 18 punkto prasme. Pažymėtina, jog bylos duomenimis pareiškėja iki paramos suteikimo apskritai negalėjo naudotis vandeniu, tualetu, dujomis, bute, pareiškėjos teigimu, iki langų keitimo buvo per žema temperatūra (2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 19 d., 2018 m. liepos 20 d. patikrinimai), tačiau apie šių nepatogumų sukeltas pasekmes pareiškėjai byloje nėra duomenų. Taigi, pareiškėjos teiginiai, jog estetinė, tvarkinga aplinka yra buitinis būtinasis poreikis ir kad nors skylės sienose, išdeginta poliuretaninė grindų danga (linoleumas) ir kt. buto sudarkymai tiesiogiai nekelia pavojaus fizinei sveikatai ir gyvybei, tačiau veikia psichoemocinę sveikatą, galinčią sąlygoti somatinius susirgimus, vertintini kaip niekuo nepagrįsti.

Antra, teismo vertinimu, pareiškėja Aprašo 17.2 punkto prasme nepateikė dokumentų (sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatos ar kitų dokumentų) patvirtinančių būsto remonto darbų įsigijimo išlaidas, kuriuose būtų numatyti pareiškėjos nurodomų ir minėtose fotonuotraukose matomų defektų-apgadinimų, galimai atsiradusių po kitų remonto darbų, šalinimo darbai. Pareiškėjos pateiktoje UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlyme (sąmatoje) Nr. 780 numatytas buto remontas bei medžiagos (laminatas, keramikinės plytelės, plytelių klijai, plytelių tarpų užpildas, durys) – 3422,53 €, teismo vertinimu, nėra būtini pašalinti pareiškėjos nurodytus ir minėtose nuotraukose matomus defektus-apgadinimus.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis, tikrinant pareiškėjos gyvenimo ir buities sąlygas apskritai nenustatytas faktas, kad tualeto, vonios sienų, linoleumo, durų būklė, neatitinka minimalių higienos ar buities poreikių. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad minėtos sienos išklijuotos tapetais, dalis sienos dažytos aliejiniais dažais, tačiau defektų (skylių, tinko nutrupėjimų, sienų grybelio ar pan.) neužfiksuota (2018 m. liepos 19 d. patikrinimas). 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad visos durys būste tinkamai funkcionuoja: durys ir rankenos senos, medinės, nudažytos baltai, jas varstant vyriai nestringa, stiklai sveiki, uždarant užsifiksuoja. Nėra aišku, kodėl, pareiškėjos vertinimu, grindų dangą reikia keisti į kitą, galimai brangesnę, t. y. linoleumą į laminatą. Neaišku, kodėl tinkuotas ir išdažytas ar išklijuotas tapetais sienas reikia klijuoti plytelėmis, t. y. kodėl nepakaktų atstatyti į buvusią padėtį – užtaisyti skyles, užlyginti duobes ir griovelius bei nudažyti ar apklijuoti tapetais. Pareiškėja taip pat nepaaiškina, kodėl reikia keisti duris. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad neatlikus UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlyme (sąmatoje) Nr. 780 numatytų būsto remonto darbų pareiškėjos būstas yra netinkamas gyventi ir neatitinka esminių statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimų, kaip tai nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat, kad pareiškėjai šiems būsto remonto darbams labiausiai reikia paramos, kaip tai numatyta Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte. Šie remonto darbai neturėtų įtakos pareiškėjos išgyvenimui sunkioje situacijoje Aprašo 4 punkto prasme ir jie nelaikytini būtiniausiais būsto remonto darbais Aprašo 18 punkto prasme.

Pareiškėja atsiliepime į atsakovės skundą teigia, jog vamzdynų, radiatorių keitimo darbų neįmanoma atlikti neišmušant tinko ir plytų, tai yra sudėtinė atliekamų darbų dalis, todėl ir padarytų skylių sienose užtaisymas bei kitų apgadinimų pašalinimas taipogi yra sudėtinė atliekamų darbų dalis bei tam turėjo būti skirtas finansavimas – materialinės paramos dalis. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja vadovaudamasi Aprašo 17.2 punkto prasme turėjo pateikti dokumentus (sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatos ar kitų dokumentų) patvirtinančius būtent šias būsto remonto darbų įsigijimo išlaidas. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog Apraše nenumatyta galimybė vertinti ir skirti paramą atsižvelgiant į teorines galimybes, kad vykdant darbus ar pristatant prekes į namus, bus padaryta žala ar apgadintas turtas ir kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis ne Administracija, o asmuo, kuris kreipiasi dėl paramos gavimo, yra atsakingas už tinkamų paslaugų gavimą bei jų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2017 m. kovo 21 d. pateikė prašymą (duomenų apie tai, kad kompetentingos institucijos būtų pripažinusios, jog kaip nurodo pareiškėja parašas ant šio prašymo būtų suklastotas, byloje nėra) dėl pagalbos į namus paslaugų nutraukimo ir kad paslaugų teikimas jai buvo nutrauktas, taip pat į tai, kad pareiškėja laiku kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, pareiškėja pati surenka visus dokumentus, reikalingus materialinei paramai skirti, taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, jog pareiškėja geba tvarkyti savo ūkį, geba pati savarankiškai pasirūpinti savimi bei gaunamomis paslaugomis, pati pasirenka kokiu būdu ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju būtų kreipusis į rangovus ar į kitas institucijas dėl galimai netinkamai atliktų remonto darbų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012). Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

Individualus administracinis aktas paprastai susideda iš įžanginės, motyvuojamosios ir baigiamosios (rezoliucinės) dalies, kurioje viešojo administravimo subjektas nurodo taikomas poveikio priemones. Atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų įvairovę ir į tai, kad kai kuriais atvejais individualūs administraciniai aktai priimami remiantis pirmiau atliktų administracinių procedūrų metu surašytuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, LVAT praktikoje dėl individualių administracinių aktų turinio atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra suformuluotos taisyklės, kad individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta atskirame dokumente, kuris laikomas sudedamąja (motyvuojamąja) tokio akto dalimi. Taigi tik tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto procedūrinio (tarpinio) dokumento pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes, tokį dokumentą pakanka nurodyti individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje ir pridėti prie priimamo individualaus administracinio akto. Toks procedūrinis dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokios struktūros individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti individualų administracinį aktą su jo priedais (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010 ir kt.).

Įvertinus skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. SP1-2242 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisijos 2018 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo Nr. TAR1-110 turinius, atsižvelgiant į tai, kad MPTK protokolas, kuris laikytinas Skundžiamo įsakymo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi, pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. liepos 30 d., į tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo socialinės paramos teikimo procedūroje, pati teikė dokumentus reikalingus paramai gauti, dėl ko jai turėjo būti žinomas ir suprantamas Skundžiamo įsakymo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija, konstatuojama, jog Skundžiamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Kaip nurodyta ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė, kad Skundžiamas įsakymas pažeistų įstatymus ar kitus teisės aktus, ar Administracija priimdama Skundžiamą įsakymą viršytų kompetenciją, taip pat, kad Skundžiamas įsakymas prieštarautų Administracijos tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, taip pat nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu pareiškėjos skundas tenkintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018) priimtas ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dalyje naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė 2019 m. gegužės 14 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2969, kurioje nurodyta, kad iš viso valstybės naudai priteistina 420,29 € bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjai G. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, numatanti, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas ir buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje tenkintinas ne pareiškėjos, o atsakovės skundas, su kuriuo pareiškėja nesutiko, todėl laikytina jog sprendimas priimtas atsakovės naudai ir todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikslintą skundą pareiškėjai G. B.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018), kuriuo panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 2018 m. įsakymo Nr.SP1-2242 dalis, kuria pareiškėjai G. B. paskirta 3 110,97 Eur materialinė parama ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pakartotinai įpareigota patikrinti G. B. buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. SP1-2242 dalyje dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pareiškėjai G. B., palikti nepakeistu.

Nepriteisti iš atsakovės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.