- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- eI-1814-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00028-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Kristina Pralgauskaitė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
2018 m. balandžio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017-12-07 sprendimą „Dėl materialinės paramos G. B.” (toliau – ir ginčijamas sprendimas), įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2017-10-30 prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-28460 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Pareiškėja skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisija (toliau – ir Komisija) 2017-10-27 posėdžio metu nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos būstui remontuoti. Nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, jog jis yra neteisingas, neteisėtas, todėl naikintinas. Mano, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia galiojantį teisinį reglamentavimą dėl materialinės paramos būsto remontui skyrimo.
Pažymi, kad jai materialinė parama būsto remontui yra būtina. Nurodo, kad gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir jis yra vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas, kuriame yra ir deklaruota jos gyvenamoji vieta. Teigia, kad butas yra netinkamas gyventi, kadangi nuo 1993 metų bute nebuvo darytas joks remontas, t. y. bute yra labai sena ir susidėvėjusi santechnika, vonios, virtuvės kriauklės kranai, neveikia tualeto bakelis, yra ypač prasta langų būklė (bute yra mediniai langai, kurie nuo 1993 metų nėra keisti, nuo ilgo naudojimo jie tapo nesandarūs, todėl net menkiausias šaltis patenka į patalpą, aiškiai girdisi nemalonūs garsais - traškesys, ūžesys; dėl langų nesandarumo, šaltuoju metų laiku buto temperatūra yra labai žema). Akcentuoja, jog bando kamšyti langus, tačiau dėl didelių lango rėmų plyšių tai nebepadeda. Pažymi, kad tokios gyvenimo sąlygos yra nebepakeliamos ir kenkia pareiškėjos sveikatai. Teigia, kad jaučia nervinę įtampą dėl itin prastų gyvenimo sąlygų, tačiau neturi galimybės be vienkartinės materialinės paramos atlikti būtiniausius būsto remonto darbus. Nurodo, kad gaunama pensija yra 229,00 Eur, dėl savo amžiaus, sunkios sveikatos būklės (nuo 1997 metų pareiškėjai yra nustatyta antra invalidumo grupė) gauti kitų pajamų neturi galimybės, o iš gaunamų pajamų nepakanka patenkinti nei minimalių poreikių. Akcentuoja, kad siekdama sutaupyti, nuo 2014 metų gegužės mėnesio nebenaudoja šaldytuvo, neturi skalbimo mašinos, nebesinaudoja televizijos paslaugomis. Pastebi, kad prašė atlikti buto remonto darbus: pakeisti senus medinius langus, santechniką, grindų dangą, tačiau skundžiamame sprendime yra nurodoma, kad prašė tik pakeisti langus, kurie, priešingai nei nurodo atsakovė, atsižvelgiant į jų itin prastą būklę, yra laikytini būtiniausi daiktai būstui remontuoti. Pažymi, kad, siekdama gauti materialinę paramą būsto remontui, pateikė visus būtinus paramai gauti dokumentus.
Pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) su pareiškėjos skundu nesutinka.
Nurodo, jog pareiškėja 2017-10-30 pateikė prašymą Nr. SP23-28460 materialinei paramai gauti, kuriame paaiškino, kad „langai yra seni, nesandarūs, dėl to bute šalta”, 2017-11-07 papildomai pateikė duomenis apie norimus plastikinius langus: specifikaciją, brėžinius, kainų skaičiuotę. Teigia, kad atliekant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą pareiškėjos bute (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos teigimu ji gyvena, pažymėta skurdi buitis, nurodoma, kad reikalinga remontuoti grindis, sienas, būste yra seni baldai, santechnika neveikianti ar sulūžusi, bute pakeisti keli langai į plastikinius (pareiškėjos teigimu prieš 3-4 metus), nepakeisti langai virtuvėje, hole ir miegamajame; dujinė viryklė, pareiškėjos teigimu, veikia iš dalies, nes dvi dujinės angos leidžia dujas, todėl jomis naudoti negali; vonios kambaryje atsukus karšto vandens čiaupą bėgo rudos spalvos vanduo; tualete vandens naudojimas yra užsuktas sklende, kadangi tualeto klozeto bakelis yra sulūžęs. Akcentuoja, jog jeigu tualete vandens sklendė būtų atsukta, nuolatos bėgtų vanduo; klozetą būtina keisti ar remontuoti, nes jo naudoti neįmanoma. Pažymi, kad pareiškėjos teigimu praustis ji namie negali, eina praustis pas drauges ar dukrą. Šaldytuvas išjungtas.
Nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius” pateiktais duomenimis nuo 2017-01-01 iki 2017-11-23 objekte (duomenys neskelbtini) sunaudota 10,02 kWh elektros energijos; AB „Klaipėdos vanduo” duomenimis, 2017-04-19 gautas prašymas neskaičiuoti mokesčių už vandenį pagal apskaitos prietaisų rodmenis nuo 2017-05-01 iki 2018-02-01; susisiekus su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru gauta informacija, kad 2015-2016 metais pareiškėja buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teigia, kad atlikus (duomenys neskelbtini) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, surašytas buities ir gyvenimo sąlygų aktas, kuriame išsamiai aprašyta šiame bute esantys akivaizdūs buities trūkumai, neatitinkantys higienos normų, ir dėl kurių negali būti patenkinti elementarūs gyventojo asmeniniai higieniniai poreikiai.
Pažymi, kad Komisija išnagrinėjo pareiškėjos 2017-10-30 prašymą, pateiktus dokumentus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir pasiūlė neskirti materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, kadangi nenustatyta, kad plastikiniai langai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti, įsikurti – dalies langų pakeitimas visiškai nesprendžia likusių būsto problemų.
Pastebi, kad 2017-11-30 Komisijos protokole Nr. TAR1-165 išraše yra techninė klaida nurodant posėdžio datą: vietoje „Posėdis įvyko: 2017-10-27 nuo 09.00 iki 10.40 val.” turi būti „Posėdis įvyko: 2017-11-27 nuo 09.00 iki 10.40 val.”.
Teigia, kad atsakovės iniciatyva BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojos buvo nuvykusios (duomenys neskelbtini) įvertinti pareiškėjos socialinę situaciją ir socialinių paslaugų poreikį; vizito metu pareiškėja užpildė prašymą pagalbos į namus paslaugoms gauti, vėliau sudarė Paslaugų teikimo 2016-09-12 sutartį Nr. B-293/R dėl pagalbos į namus paslaugos; 2017-03-21 pareiškėja pateikė prašymą dėl pagalbos į namus paslaugų nutraukimo (priežastis - kad pas ją apsigyvens anūkė Svetlana su šeima), todėl paslaugų teikimas G. B. buvo nutrauktas.
Pažymi, kad pareiškėja 1992-07-15 privatizavo ~83 m² butą (duomenys neskelbtini), kurį 2008-10-27 padovanojo (vidutinė rinkos vertė 76 100 Eur); 1996-11-19 įgijo butą ~67 m² butą (duomenys neskelbtini) (gavo dovanų, vidutinė rinkos vertė 58 200 Eur); 1998-09-16 įsigijo ~27 m² butą (duomenys neskelbtini), kurį 2007-03-21 pardavė (vidutinė rinkos vertė 21 200 Eur). Daro išvadą, kad jog pareiškėja vykdo ir finansines operacijas su didelės vertės nekilnojamuoju turtu, o tokie faktai vėl neatitinka socialinio teisingumo principo. Atkreipia dėmesį, jog CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog savivaldybių institucijų oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, kurie vertintini kaip rašytiniai įrodymai, nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutinka iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2017-12-07 sprendimo „Dėl materialinės paramos G. B.” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti materialinę paramą būstui remontuoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2017-10-30 prašymą materialinei paramai gauti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2017-10-30 kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms. Pareiškėja 2017-10-30 prašyme paaiškino, jog langai yra seni ir nesandarūs, dėl to bute šalta. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjos statusas – vieniša; veiklos pobūdis – pensininkė, vidutinės šeimos nario ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėn. - 218,06 Eur. Su minėtu prašymu pateikta išankstinė sąskaita langų montavimui (750,00 Eur). Socialinės paramos skyriaus specialistei nusprendus, kad kartu su prašymu pateikti visi reikalingi dokumentai, prašymas vadovaujantis Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14.2 punktu, pateiktas Materialinės paramos teikimo komisijai (minėta, toliau – ir Komisija). Komisija 2017-11-30 protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-165 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, nes atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus apmokėjimo dokumentus bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, nenustatyta, jog tai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti ir įsikurti. Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017-10-30 prašymą materialinei paramai gauti, ginčijamu sprendimu nusprendė prašymo netenkinti. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į Komisijos siūlymą pareiškėjui neskirti materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes (prašyta pakeisti langus) ir pateiktus dokumentus bei 2017-11-20 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu surašytą aktą.
Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-12-12 sprendimu Nr. T2-318, reglamentuoja kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (1 punktas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta viena iš materialinės paramos rūšių – materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti (3.2 punktas). Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos mesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje.
Tvarkos aprašo 14.2 punktas nustato, kad materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti, atsižvelgiant į Komisijos siūlymą, gali būti skiriama apmokant su būsto remontu ir (ar) įsikūrimu susijusias išlaidas, kai asmenys gyvena skurdžiomis buities sąlygomis. Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą materialinė parama minėtu atveju, esant kompetentingų institucijų (BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir kt.) išvadai dėl būsto remonto ir (ar) baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų priemonių įsigijimo poreikio ir būtinybės, gali būti skiriama, jeigu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 proc. darbingumo, vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo.
Tvarkos aprašo 17 punkte nurodomi dokumentai, kuriuos asmuo, kreipiantis dėl šios paramos, turi pateikti. Be kita ko, reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius būsto remonto darbų, baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų, įskaitant brangių mokymosi priemonių (muzikos instrumento ir pan.), įsigijimo išlaidas (sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatą ir kitus dokumentus) (Tvarkos aprašo 17.2 punktas).
Įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-10-01 iki 2018-01-01) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarp tokių asmenų yra - asmenys, sukakę senatvės pensijos amžiaus arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo, našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo” 1 punktą (originali akto redakcija), nuo 2015-01-01 valstybės remiamų pajamų dydis – 102,00 Eur. Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
Taigi, iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti gali būti skiriama asmeniui, kai jis atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą arba yra netekęs 45–55 procentų darbingumo bei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (mažesnės nei 255,00 Eur) ir asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo (t. y. 1 530,00 Eur).
Tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, jog ši parama gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per 5 metus, apmokant tik būtiniausius būsto remonto darbus ir (ar) už baldus, buitinę techniką ar kitus namų apyvokos daiktus ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas darbų atlikėjui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius remonto darbus ir (ar) baldų, buitinės technikos, namų apyvokos reikmenų ir kt. įsigijimą. Pagal Tvarkos aprašo 19 punktą, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, asmenys dėl materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti gali kreiptis nepraėjus 5 metams po šios paramos gavimo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja yra pensininkė, gyvena viena, vidutinės pajamos per mėnesį – 218,06 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad pareiškėja gauna kokių nors kitų pajamų. Iš Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad pareiškėja visiškai nesinaudoja vandeniu ir elektra. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja yra atleista nuo UAB Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centrui mokamų mokesčių, o iš 2017-11-29 rašto „Dėl informacijos pateikimo” matyti, kad 2017-03-13 – 2017-09-13 laikotarpiu objekte, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėta laikino elektros energijos nevartojimo būsena. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėja atitinka Tvarkos aprašo 16 punkte nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti skiriama materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti. Pažymėtina, kad atsakovė minėtos išvados neginčija. Be to, Komisija 2017-11-30 protokoliniame sprendime Nr. TAR1-165, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nenurodė, jog pareiškėja neatitinka Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytų sąlygų, kurioms esant materialinė parama jai negalėtų būti teikiama, tačiau nurodė, kad nenustatyta, jog prašomi remontuoti daiktai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti, įsikurti. Atsakovė atsiliepime papildomai paaiškina, kad Komisija pasiūlė neskirti materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, nes ginčo nekilnojamojo turto objekte nėra galimybės naudotis vonia, tualetu, nesinaudojama elektra, šaldytuvu, o netvarkinga dujinė viryklė, negalima patenkinti elementarių asmeninių higieninių poreikių namuose, tačiau pareiškėja pateikė prašymą apmokėti tik plastikinius langus. Pažymi, jog nenustatyta, kad plastikiniai langai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti, įsikurti, nes dalies langų pakeitimas visiškai nesprendžia likusių būsto problemų.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 67 punktu, materialinė parama vyresniam kaip 18 metų vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama, jeigu jis: gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje (16.1 punktas); atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą (16.2 punktas); atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą (16.3 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Tvarkos aprašo 68 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu materialinė parama neskiriama, raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Įvertinus Tvarkos aprašo 67 punktą, darytina išvada, kad jame pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmeniui, kuris atitinka Tvarkos aprašo 16 punktą, materialinė parama gali būti neskiriama. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos 2017-10-30 prašymo matyti, jog ji prašo pakeisti langus. Su prašymu pateikiama išankstinė sąskaita langų montavimui. Darytina išvada, kad pareiškėja prašymo teikimo metu būtiniausiais daiktais, kuriuos bute būtina pakeisti, laikė langus. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju Komisijos protokoliniame sprendime tik abstrakčiai konstatuota, kad materialinė parama neskiriama dėl to, kad nenustatyta, jog prašomi remontuoti daiktai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti, įsikurti. Nei ginčijamame sprendime, nei Komisijos protokoliniame sprendime nenurodyta, kodėl padaryta minėta išvada, kad langai, kurie pareiškėjos teigimu yra seni bei nesandarūs, nėra būtiniausi daiktai.
Teismo vertinimu, tokie argumentai, kaip pareiškėjos bute esančių kitų daiktų (vonia, tualetas, šaldytuvas, dujinė viryklė) nepatenkinama būklė ir galimai keliamas pavojus, nepagrindžia aplinkybės, kad prašomi pakeisti langai nėra būtiniausi daiktai. Iš Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto turinio matyti, jog patikrinimo metu apie prašomus pakeisti daiktus nustatyta tik, kad: „<...>langai keli keisti į plastikinius, prieš 3 – 4 metus. Dar liko nekeisti langai virtuvėje, hole ir miegamajame.”. Nei ginčijamame sprendime, nei Komisijos protokoliniame sprendime nebuvo analizuotas langų poreikis bei būtinumas pareiškėjos bute: nevertinta, ar tokia langų būklė atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar dėl esamos langų būklės pareiškėja patiria nepatogumus, ar jie yra būtini daiktai, ar yra poreikis juos keisti ir pan. Iš anksčiau aptartų aplinkybių darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes nei jame, nei Komisijos protokoliniame sprendime ar Patikrinimo akte nėra nurodomos teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis nuspręsta, jog prašomi pakeisti langai nėra būtiniausi daiktai, ir kad dėl to pareiškėja neturi teisės gauti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti.
Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė atsiliepime papildomai paaiškino apie 2016-09-12 Paslaugų teikimo sutartį Nr. B-293/R, bei tai, kad pareiškėja vykdo finansines operacijas su didelės vertės nekilnojamuoju turtu, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos priimant ginčijamą sprendimą. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, butas, adresu (duomenys neskelbtini), padovanotas 2008-10-27, o butas, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 2007-03-21. Darytina išvada, kad atliktos finansinės operacijos nepatenka į pareiškėjos 2017-10-30 prašymo vertinimo laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-10-30 prašymą materialinei paramai gauti. Pažymėtina, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodo apie kitų, nei prašoma 2017-10-30 prašyme, daiktų įsigijimo poreikį ir būtinybę. Atkreiptinas dėmesys, jog toks sprendimas nėra kliūtis pareiškėjai tikslinti 2017-10-30 prašymą, į jį įtraukiant kitus prašomus suremontuoti/pakeisti daiktus, bei pateikti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytus dokumentus.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-29 pažyma Nr. NTP-7-725 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai pagal 2018-01-04 sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-P-2557-199 nagrinėjamoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 291,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-09-05). Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 27.1.2.1 punktu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis numato, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant ABTĮ 42 straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti Klaipėdos skyriaus tarnybos pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2014-11-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; 2014-10-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014 ir kt.).
Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas bei jo patikslinimas tenkintas visa apimtimi, iš atsakovės priteisiamos visos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, pareiškėjos skundas bei jo patikslinimas tenkintinas, jai paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jo išlaidų dalį, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistina 291,46 Eur išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos G. B. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017-12-07 sprendimą „Dėl materialinės paramos G. B.”.
Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-10-30 prašymą materialinei paramai būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (188710823) valstybės naudai 291,46 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 46 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.