Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-02 · Administracinė byla Nr. I-3151-289/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
I-3151-289/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00030-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3151-289/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00030-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. sausio 10 d. teisme buvo gautas pareiškėjo D. J. skundas (b. l. 2-3), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjo naudai 3200 Eur neturtinės žalos už Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose praleistą laikotarpį nuo 2016-08-30 iki 2017-10-22 bei nuo 2018-02-15 iki 2018-02-22.

Pareiškėjas D. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimais (b. l. 89, 92). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 3, 87).

Šalies argumentai

Savo skunde pareiškėjas D. J. nurodė, kad nuo 2016-08-30 iki 2017-10-22 bei nuo 2018-02-15 iki 2018-02-22 jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Skundžiasi dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios parduotuvės. Parduotuvėje esančių prekių kainos buvo didesnės nei įprastose parduotuvėse, nebuvo kainų kontrolės, parduotuvėje esančių prekių kainos nesant konkurencijos buvo nepagrįstai aukštesnės nei kitose parduotuvėse esančių prekių kainos. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje jis negalėdavo susigrąžinti taros depozito, todėl patirdavo nuostolių. Dėl tokių tardymo izoliatoriaus administracijos neveikimo, kontrolės nebuvimo jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, psichologinį spaudimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 3200 Eur (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, savo atsiliepime (b. l. 83–87) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-08-31 iki 2017-10-23 bei nuo 2018-02-15 iki 2018-02-22. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nuostatų ŠTI yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo kas mėnesį tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu. Pastebėjus galimus kainų skirtumus, ŠTI raštu kreipiasi į UAB „L. B.“, taigi, aktyviai vykdo savo įsipareigojimus kontroliuojant kainas. Nepagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad apsipirkus įstaigos parduotuvėje, neįmanoma atgauti užstato už vienkartines pakuotes. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 buvo patvirtintas vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Pareiškėjo teiginiai, kad atgauti užstato už vienkartine pakuotes nebuvo įmanoma yra nepagrįsti ir paneigti teismui pateikta medžiaga. Be to, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais, prašymais dėl per didelių kainų dėl depozito užstato grąžinimo nesikreipė. Atsakovas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs tokių pakuočių. Pareiškėjas nekonkretizavo kada ir kokių pakuočių jis turėjo, tačiau negalėjo atgauti depozito už jas. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. J. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veikimu ar neveikimu, susijusiu su Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje esančių prekių kainomis, taip pat su vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas gražinimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, kad izoliatoriaus parduotuvėje esančių prekių kainos buvo didesnės nei įprastose parduotuvėse, nebuvo kainų kontrolės, parduotuvėje esančių prekių kainos nesant konkurencijos buvo nepagrįstai aukštesnės nei kitose parduotuvėse esančių prekių kainos.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Šiomis prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Analogiška nuostata dėl kainų numatyta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte.

Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) (1.3 p.).

Kainų kontrolės taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Nuomos sutartyje taip pat privaloma numatyti sutarties nevykdymo pasekmes (netesybas už įsipareigojimų nevykdymą). Pagal 5 punktą, laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (toliau – komisija arba atsakingas asmuo). Pagal 6 punktą, parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal 7 punktą, komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu. Vienas akto egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui. Pagal 8 punktą, nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą.

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad teisės aktų nuostatų ŠTI yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo kas mėnesį tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu. Pastebėjus galimus kainų skirtumus, ŠTI raštu kreipiasi į UAB „L. B.“, taigi, aktyviai vykdo savo įsipareigojimus kontroliuojant kainas.

Byloje yra pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus atlikti parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai (b. l. 45-66, 68-69, 71-80), iš kurių matyti, kad buvo laikomasi Kainų kontrolės taisyklių reikalavimų, parduodamų prekių kainos buvo tikrinamos reguliariai ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatai buvo įforminami aktais.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija sulaukusi suimtųjų ir nuteistųjų skundų dėl per didelių parduodamų produktų kainų, nors ir nenustačiusi bei nekonstatavusi faktų, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui teikė raštiškus įspėjimus (2017-06-26 raštas Nr. 14/01-8626, 2017-06-28 raštas Nr. 14/01-8748, 2017-11-07 raštas Nr. 14/01-14505).

Be to, pareiškėjas teigia Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje jis negalėdavo susigrąžinti taros depozito.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 (b. l. 42) buvo patvirtintas Vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) (toliau ir Aprašas). Aprašo 3 punktas nustato, kad Šiaulių TI vienkartinės pakuotės iš suimtųjų (nuteistųjų) priimamos suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto prekėmis iš parduotuvės grafike nustatytu laiku. Aprašo 4 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji), pageidaujantys grąžinti vienkartinę pakuotę, kartu su prašymu apsipirkti parduotuvėje pateikia ir prašymą grąžinti vienkartines pakuotes. Aprašo III skyrius nustato užstato už vienkartines pakuotes grąžinimo tvarką. Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes (b. l. 43). Teismui pateiktas nustatytas Vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašo priedas (b. l. 44).

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais, prašymais dėl per didelių kainų dėl depozito užstato grąžinimo nesikreipė. Atsakovas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs tokių pakuočių. Pareiškėjas nekonkretizavo kada ir kokių pakuočių jis turėjo, tačiau negalėjo atgauti depozito už jas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019-01-21 pažymos Nr. 61/04-204, pareiškėjas D. J. į įstaigos direktorių su skundais, prašymais laikotarpiais nuo 2016-08-30 iki 2017-10-31 ir nuo 2018-02-15 iki 2018-02-22 dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 41).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl didesnių kainų Šiaulių TI parduotuvėje, įrodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu tinkamai vykdė Taisyklių reikalavimus dėl prekių kainų kontrolės, todėl laikytina, kad atsakovas nepažeidė Taisyklių reikalavimus užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Taigi, konstatuotina, kad atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų dėl prekių kainų kontrolės bei vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų ir užstato už jas grąžinimo tvarkos, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius