Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria nuteistojo A. A. skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir A. A. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2022 m. kovo 17 d.) – 3 mėnesiai 13 dienų.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 30 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. A. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo, kurie leistų teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje A. A. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netaikydamas nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo skundas ir nutarta netaikyti lygtinio paleidimo A. A. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. A. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Iš 2022 m. kovo 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam A. A. 2022 m. kovo 7 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Pažymint, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika A. A. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2021 m. balandžio 20 d. metu. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai: būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, ambivalentiška motyvacija nutraukti ar keisti alkoholio vartojimo įpročius, emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, intervencijos nepriėmimas, nesuponuoja išvados apie akivaizdžią nuteistojo A. A. pažangą mažinant šią riziką. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad per visą A. A. bausmės atlikimo laikotarpį stebimas tik vienas apsauginis veiksnys: ryšiai su artimaisiais, galintis mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui.

9. Ir nors byloje esantys duomenys be socialinių ryšių pataikymo su mama, broliais, seserimi bei gyvenimo drauge, patvirtina aplinkybes, kad nuteistasis A. A. problemų dėl gyvenamosios vietos neturi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, taip pat turi ateities planų susijusių su darbu Norvegijoje, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad A. A. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. A. per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišreiškė noro dalyvauti reabilitacijos programose, neįvykdė pataisos plane numatytų pataisos priemonių, noro mokytis ir dirbti nuteistasis taip pat neparodė ir nors gyveno iš santaupų, tačiau aktyvių veiksmų dengti turimą 10754,85 Eur įsiskolinimą nesiėmė. Jis pataisos įstaigos darbuotojų taip pat buvo motyvuotas lankyti priklausomybės nuo alkoholio programą „Padėk sau“ bei anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau menkindamas alkoholio vartojimą teikiamos pagalbos atsisakė, nors akivaizdu, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos A. A. nusikalstamam elgesiui. O tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nerodė pastangų koreguoti savo ydingą elgesį, bet to nuteistojo sėkmingai probacijai šiuo atveju gali trukdyti ir A. A. mąstysena, kuri stokoja lankstumo ir empatijos. Nuteistasis nėra savikritiškas, neįžvelgia probleminių sričių, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, vengia analizuoti savo elgesį, neieško ir neprisitaiko sau priemonių, kurios veiktų preventyviai, yra linkęs save pateikti kaip auką. Taip pat stebimas prieštaravimas tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime. Dėl visų nusikaltimų yra linkęs kaltinti kitus, aplinką. Ir nors jo nuostatos į priežiūrą šiuo metu yra teigiamos, tačiau į teisėsaugą ir visuomenę yra negatyvios. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai neleidžia konstatuoti akivaizdžios A. A. elgesio pažangos bei pasikeitusių nuostatų, kadangi net būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis nevykdė visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei nesiėmė aktyvių veiksmų savo elgesio korekcijai.

11. Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, A. A. anksčiau teistas aštuonis kartus. Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą ir tai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Pirmąjį kartą A. A. nusikalto būdamas vos 18 metų ir jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejoja, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

12. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad jo teistumų kiekis nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai juos įvertino, tačiau teisėjų kolegija atkreipdama A. A. dėmesį pažymi, kad nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pabrėžiant ir tai, kad informacija apie A. A. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei kitiems teisės aktams bei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, ką nagrinėjamu atveju ir padarė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

8. Pagrindo naikinti Komisijos nutarimą teisėjų kolegija neturi ir įvertinusi nuteistojo skundo argumentus susijusius su Komisijos narių skaičiaus dalyvavimu svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, Komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), kurių 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Tačiau kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant A. A. lygtinio paleidimo klausimą iš septynių Komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi: Komisijos pirmininkė I. S., Komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S. bei Komisijos nariai M. L. ir L. L. (b. l. 20-22). Taigi, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas, svarstant A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė Komisijos narių, t. y. buvo Komisijos narių kvorumas, todėl Komisijos nutarimas laikomas teisėtu bei galiojančiu.

9. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus A. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos A. A., tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad A. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.