Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Mariaus Foko ir nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę A. P. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 19 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo bei bausmė iš dalies atlikta pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir K. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis yra neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje, pėsčiųjų takelyje, atvirai pagrobė iš nukentėjusiojo M. R. svetimą turtą, o būtent, perieš tai K. S. dėl asmeninių priežasčių pargriovus nukentėjusįjį M. R. ant žemės ir jo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, M. R. atsistojus, atvirai iš pastarojo dešinės striukės kišenės ištraukė 12 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3“ su jame buvusia beverte „Tele2 Pildyk“ SIM kortele ir prie mobiliojo ryšio telefono prijungtas 2 Eur vertės ausines bei sulaužė 10 Eur vertės akinius, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajam M. R. priklausantį 12 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3“ ir 2 Eur vertės ausines, iš viso padarydamas nukentėjusiajam M. R. 24 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroras Marius Fokas prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendį: A. P. pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad A. P. padarė apysunkę tyčinę, savanaudišką nusikalstamą veiką, jis yra teistas 10 kartų (dėl nužudymo, vagysčių, plėšimo, nežymaus sveikatos sutrikdymų padarymo, pasipriešinimo policijos pareigūnams), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre (2000 m. ir 2004 m. konsultuotas, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau jam nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę), iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas neigiamai. Taip pat nurodo, kad kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. turi būti pripažintas recidyvistu. Be to, prokuroras nurodo ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr. 1-13­1008/2017; 1-01-1-63484-2015-6), kurioje jis kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taip pat jo atžvilgiu Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-5­00032-17, kurioje jis įtariamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje (melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą), ir kuri artimiausiu bus perduota į Akmenės rajono apylinkės teismą teisminiam nagrinėjimui. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad paskutiniu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas už lengvesnę (nesunkią) nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas jam skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kaip įstatymo numatytą už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis. Taigi teigia, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės A. P. pozityvaus poveikio nepadarė, o tai ypač neigiamai apibūdina jo asmenį ir byloja apie jo pavojingumą visuomenei, bei liudija, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų. Todėl apeliantas mano, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskyrus terminuotą realią laisvės atėmimo bausmę, lygią įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės keliamas išimtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

Šiuo atveju, tai patvirtina ir skundžiamo teismo sprendimo turinys, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas ir argumentuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Taigi, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. Nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta byloje esančiais ir skundžiamajame nuosprendyje nurodytais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Dėl to teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad teismas, šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, nuteistojo A. P. kaltė atvirai pagrobus nukentėjusiajam M. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną – įrodyta.

Taip pat su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir prokuroras. Apeliantas tvirtina, kad bausmės tikslai nuteistojo A. P. atžvilgiu gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskyrus terminuotą realią laisvės atėmimo bausmę, lygią įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas tokiems prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams nepritaria.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmių rūšis (bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų) vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino visas A. P. bausmės (jos rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo) skyrimui reikšmingas aplinkybes (tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą; jis anksčiau teistas, teisiamas dešimtą kartą; baustas administracine tvarka; nedirba; ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta arešto bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; tai, kad A. P., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas); ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. P. paskyrė pačią griežčiausią iš jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kurio dydį, atsižvelgdamas į mažą A. P. pagrobto turto vertę (24 Eur), tai, kad žala nukentėjusiajam nepadaryta (telefonas jam grąžintas), ir nukentėjusysis pretenzijų neturi, pagrįstai nustatė mažesnį (laisvės atėmimą 11 mėnesių) nei A. P. padaryto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų).

Šiame kontekste pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta, ar per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirdamas laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) mėnesių bausmę nuteistajam A. P. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos baus­mės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

Esant pirmiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad teisės taikymo aspektu bausmė A. P. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ji tinkamai individualizuota, o jos parinkimas ir dydis pakankamai argumentuotas.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam A. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę bei motyvuodamas šį savo sprendimą, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.

Todėl tenkinti tiek nuteistojo, tiek ir prokuroro apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neranda pagrindo. Dėl to nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai – atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Mariaus Foko ir nuteistojo A. P. apeliacinius skundus atmesti.