Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išsiuntus procesinius dokumentus ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai grįžo neįteikti. Išsiuntus procesinius dokumentus kitu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje rastu atsakovės adresu ((duomenys neskelbtini)), dokumentai įteikti atsakovės anytai. Tačiau patikrinus duomenis Gyventojų registre, paaiškėjo, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsižvelgus į tai, atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. atsakovė ir pradinė kreditorė TF Bank AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (-), pagal kurią atsakovei 60 mėn. terminui buvo suteiktas 1 600 Eur vartojimo kreditas. Atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl pradinė kreditorė 2019 m. liepos 19 d pranešimu sutartį vienašališkai nutraukė.

2018 m. rugsėjo 5 d. pradinė kreditorė ir ieškovas sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį, kurios 2019 m. liepos 22 d. priedu ieškovui perleista reikalavimo teisė į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota 2019 m. liepos 19 d. pranešimu. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą atsakovė yra informuota tinkamai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.11 punkte nustatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama 7.7 ar 7.9 punktų pagrindais, kredito gavėjas privalo grąžinti išmokėtą ir negrąžintą kreditą, sumokėti visas susikaupusias ir nesumokėtas palūkanas, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir skolos administravimu. Jei kredito gavėjas laiku neįvykdo šio punkto prievolės, nuo visos reikalaujamos sumokėti sumos, neįskaičiuojant iki sutarties nutraukimo susikaupusių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir skolos administravimu, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojamos specialiosiose sąlygose nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (-), ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai), vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei sutarties sąlygomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 455,88 Eur negrąžinto kredito ir 26,83 Eur administravimo mokesčio.

Vartojimo kredito sutartyje Nr. (-) numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 16.90 proc., jos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas kredito davėjui (sutarties 1.3.17. punktas). Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 257,68 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų: 80,39 Eur iki 2019 m. liepos 19 d. ir 177,89 Eur už laikotarpį po sutarties nutraukimo nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2020 m. balandžio 7 d.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kaip minėta, pradinė kreditorė su atsakove Vartojimo kredito sutartį Nr. (-) nutraukė 2019 m. liepos 19 d., o ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį tiek iki sutarties nutraukimo 2019 m. liepos 19 d., tiek ir po jo - nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2019 m. liepos 19 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovo reikalavimas dėl 177,29 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas, o likusi šio reikalavimo dalis – dėl 80,39 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. liepos 19 d., tenkinama. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 192,48 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurių dydis pagal sutarties specialiąsias sąlygas yra 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Teismo vertinimu, ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti 192,48 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, atsižvelgiant į šios sutarties sąlygos formuluotę, savo esme yra reikalavimas dėl netesybų priteisimo.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl teismas savo iniciatyva turi įvertinti sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad nacionalinis teismas turi ex officio (lot. savo iniciatyva) įvertinti sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, nesąžiningumą ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo (žr. Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimo Océano Grupo Editorial ir S. E., C-240/98–C-244/98, ECLI:EU:C:2000:346, 26, 28 ir 29 punktus; 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimo Cofidis, C-473/00, ECLI:EU:C:2002:705, 32 ir 33 punktus; 2006 m. spalio 26 d. sprendimo M. C., C-168/05, ECLI:EU:C:2006:675, 27 ir 28 punktus ir kt.). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio (lot. savo iniciatyva) vertinti sutarties sąlygų nesąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, Teisingumo Teismas yra konstatavęs 2000 m. birželio 27 d. sprendime Océano Grupo Editorial et S. E. (C-240/98–C-244/98, ECLI:EU:C:2000:346, 26, 29, 32 punktai).

Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio (lot. savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-438-415/2016, 28 punktas, ir kt.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės įsipareigojimų nevykdymo palūkanas daugiau nei už 263 dienas. Pirmiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų) vertintina kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įsipareigojimų nevykdymo palūkanų skaičiuoti už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, yra nesąžiningas vartotojo, tai yra atsakovės, atžvilgiu ir negali būti tenkinamas, net ir nesant tuo klausimu atsakovės prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašomos priteisti netesybos – įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, mažintinos iki 131,02 Eur (1 455,88 Eur kreditas × 0,05 proc. / 100 x 180 dienų). Toks netesybų dydis, teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 694,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 87,65 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas patyrė 318,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (43,49 Eur žyminio mokesčio ir 275 Eur už atstovo teisinę pagalbą). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 279,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 455,88 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 88 ct) negrąžinto kredito, 80,39 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 39 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 131,02 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 2 ct) įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 26,83 Eur (dvidešimt šešis eurus 83 ct) administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 694,12 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 279,16 Eur (du šimtai septyniasdešimt devyni eurai ir 16 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.