Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Solveigai Gradzevičienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei - Ruibavičienei, atsakovui A. M. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, atsakovės V. B. B. atstovei pagal įgaliojimą A. K. ir atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie LR aplinkos ministerijos atstovams Živilei Žilėnienei ir Leandrui Deltuvai, nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarei A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Viktorijai B. B., A. M., tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos ir Kauno miesto 19-tojo notaro biuro notarė A. U., dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė gindama viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydama 1. panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3698 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ O. Z. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,36 ha miško; 2) Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3699 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ T. Z. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,36 ha miško; 3) Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3700 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ A. M. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,18 ha miško; 4) Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3701 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ V. B. B. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,18 ha miško; 5) Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymą Nr. 02-01-4392 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą (mišką) atkūrimo Kaune“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės O. Z., T. Z., A. M., V. B. B. dalyje, dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo natūra; 2. pripažinti negaliojančia: 1) 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-2971, išduoto V.B. B., dėl O. Z. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 9/37 dalis ha bei 2700/7100 dalis ha miesto miškus, esančius žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-6882, išduoto A. M., dėl A. M. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 10/37 dalis ha bei 800/7100 dalis ha miesto miškus, esančius žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2007-04-19 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 997, išduoto A. M., dėl A. M. nespėto įforminti T. Z. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 9/37 dalis ha bei 2700/7100 dalis ha miesto miškus, esančius žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3. taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn (b. l. 2-8).

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Paaiškino, kad ginčijamais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurie nuo 1996 m. balandžio 20 d. patenka į Kauno miesto teritoriją ir priskiriami miesto miškams, o pagal galiojančius teisės aktus jie negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Atlikta miškų inventorizacija, pagal kurią ginčo teritorija priskiriama miesto miškams ir miško buvimo faktas ginčo sklypuose abejonių nekelia. Prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-01-4392 ir tos pačios dienos sprendimais Nr. 19/3701; Nr. 19/3698; Nr. 19/3699, Nr. 19/3700 (b. l. 30-32, 29, 34, 35, 36) bendrasavininkiams V. B. B., O. Z., T. Z. ir A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. Z. ir vaikų: J., J., O., T. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 1,08 ha miško (duomenys neskelbtini) bei už atitinkamą dalį žemės išmokant kompensaciją pinigais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, siūlant atkurti nuosavybės teises, ginčo sklypai buvo apaugę mišku ir suformuoti miškų ūkio veiklai (2001 m. gegužės 15 d. pažymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (mišką) atkūrimo Kaune (b. l. 33), 2000 m. gruodžio 14 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 3822, b. l. 105). Pagal 2004 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 37-39) O. Z. priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo V. B. B., pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 44-48) A. M. priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo A. M., pagal 2007 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 49-51) T. Z. priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo A. M..

Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl įsakymo ir atitinkamų sprendimų dalių, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į miško žemę panaikinimo, iš to kilusių teisinių padarinių, t. y. paveldėjimo teisės liudijimų atitinkamų dalių panaikinimo ir restitucijos natūra taikymo, t. y. atitinkamų miško žemės sklypų grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje. Tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu, tiek dabar galiojančioje minėto straipsnio redakcijoje įtvirtinta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Miškų įstatymo 5 str. 6 d. 3 p. nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusi redakcija ir Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. dabar galiojanti redakcija, valstybinės reikšmės miškams priskiria miestų miškus ir šie miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo (1996 m. balandžio 4 d. Nr. I-1276) 1 str. 1 p. nuo 1996 m. balandžio 19 d. Aukštutinių Kaniukų gyvenamoji vietovė priskiriama Kauno miesto savivaldybei. Taigi, ginčo žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (esantys (duomenys neskelbtini)) patenka į miesto, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2012-06-06 metų pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius (b. l. 11, 13), Valstybinės miškų tarnybos 2012-06-06 pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentai Nr. 33858 ir Nr. 33860 (b. l. 12, 14) bei Valstybinės miškų tarnybos į bylą pateiktos 1996 m. miškų inventorizacijos žemėlapio ištraukos (b. l. 17, 20), Kauno miesto miškų ir parkų želdinių Raudondvario girininkijoje (miesto miškai) 1996-1998 m. taksoraščiai (b. l. 18, 21), 1996 m. Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų planai (b. l. 19, 22). Šios aplinkybės nepaneigia ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 25-26, 27-28), kuriuose nurodoma, kad žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra Kauno miesto savivaldybėje ir visas jų plotas (atitinkamai 0,7100 ha ir 0,3700 ha) priskiriamas miško žemės plotui, (kadastro duomenų nustatymo data 2001 m. rugpjūčio 21 d.) bei 2000 m. gruodžio 14 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3822 b. l. 105), kuriame nurodoma, kad atkuriant nuosavybės teises žemės sklypai buvo formuojami miškų ūkio veiklai. Nors atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus vadovavosi tuo metu galiojančiu Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000-07-24 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5677, kuris buvo apžiūrėtas teismo posėdžio metu, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, projekte ginčo žemės (miško) sklypai kaip grąžintini natūra sklypai pažymėti klaidingai, nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į tai, kad jie patenka į miesto, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.

Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir yra išdėstytos principinės nuostatos, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir, jeigu gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Pažymėtina, kad aplinkos, kaip viešojo intereso, apsaugos problema pripažįstama prioritetine, todėl ne nuosavybės teisių atkūrimas natūra, o miškų išsaugojimas yra viešasis interesas. Įstatyminė nuostata, draudžianti natūra atkurti nuosavybės teises į miškus, kurie yra priskirti miestų miškams, buvo nustatyta dar įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 13 straipsnyje nuo 1992 m. gegužės 20 d., todėl pripažintina, kad prašydamas panaikinti ginčijamus aktus, prokuroras gina viešąjį interesą.

Bylos nagrinėjimo ribas ir apimtis apsprendžia pareiškėjas formuluodamas ginčo dalyką (konkretų ir aiškų reikalavimą). Nagrinėjamas ginčas yra dėl administracinių aktų dalių ir paveldėjimo teisės liudijimų dalių panaikinimo, restitucijos taikymo. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir jo atstovės teiginiai, kad nuosavybės teisių atkūrimas Aukštųjų Kaniukų kadastrinėje vietovėje vyko pagal Užliedžių kadastrinės vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu, suderintas su Kauno miškų urėdija, Aplinkos ministerijos atsakingu departamentu ir dėl to kiekviena institucija turi prisiimti atsakomybę savo kompetencijos ribose, laikytini nepatenkančiais į šio ginčo nagrinėjimo ribas, nes institucijų atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. M., V. B. B. ir jų atstovai prašė taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, spręsti saugomų teisinių gėrių pusiausvyros, tolimesnių teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo problemą ir atsižvelgti į teisėtų lūkesčių principą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad aplinka yra vertybė ir ekonominiai imperatyvai, netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje (žr., pvz., H. v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007). Todėl, tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties termino instituto paskirtis yra išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė - galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste. Taigi, ginamas viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės miško, kuriam nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas senaties instituto taikymo ypatybes ir spręsdama teisės aktais saugomų teisinių gėrių pusiausvyros klausimą, daro išvadą, kad ieškinio senaties termino instituto taikymas, nagrinėjamu atveju, iš dalies sutampa su viešuoju interesu ir, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga bei visuomenės interesas. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso gynyba yra prioritetinė, nes administraciniais aktais pažeistos išimtinės valstybės nuosavybės teisės, todėl atsakovų argumentai dėl bendrojo senaties termino taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl viešojo intereso gynybos prioriteto atkuriant nuosavybės teises į miesto miško žemę yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).

Pažymėtina, kad atsakovų prašomas taikyti teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų yra ta, kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, jog valstybinės reikšmės miškai (kuriems pagal Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. yra priskirti ir miestų miškai) yra išimtinė valstybės nuosavybė. Taigi, visuomenė taip pat turi teisėtą lūkestį ir konstitucinę teisę - galimybę netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste, todėl teisėjų kolegija vertina, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas šioje byloje negali būti taikomas taip, kad nebūtų ginamos konstitucinės vertybės ir visuomenės interesas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamų Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimo Nr. 19/3698; Nr. 19/3699; Nr. 19/3700; Nr. 19/3701 dalys, kuriomis atitinkamai 0,36 ha; 0,36 ha; 0,18 ha; 0,18 ha valstybinės reikšmės miško ploto perleista privačion nuosavybėn bei Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymas Nr. 02-01-4392, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (mišką) dalyje dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo natūra asmenims (atitinkamai 0,71 ha miško ir 0,37 ha miško) yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl naikintinos. Pažymėtina, kad Valstybinė miškų tarnyba, teikdama duomenis iš valstybės miškų kadastro nurodė kitokius sklypų dydžius (b. l. 11, 13), tačiau plotų skirtumai yra atsiradę dėl preliminarių ginčo sklypų matavimų paklaidų, todėl teismas vadovaujasi sklypų dydžiais, kurie nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registro išrašuose.

Pagal 2004 m. gegužės 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 19KU-2971 V. B. B. paveldėjo 2700/7100 dalių 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9/37 dalį 0,37 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-39), o pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 19KU-6882 A. M. paveldėjo 800/7100 dalių 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10/37 dalis 0,3700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-48) ir pagal 2007 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 997 A. M. paveldėjo 9/37 ha nuo 0,3700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2700/7100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo nuo 0,7100 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-51). Kadangi pareiškėjo prašymas panaikinti šiuos sandorius laikytinas išvestiniu ir jie atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujantiems administravimo subjekto aktams (b. l. 29, 30-32, 34, 35, 36), todėl panaikinus Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimų Nr. 19/3698; Nr. 19/3699; Nr. 19/3700; Nr. 19/3701 dalis ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-01-4392 dalį dėl valstybinės reikšmės miško ploto perleidimo privačion nuosavybėn, naikintinos ir išvestinių šių administracinių aktų pagrindu sudarytų sandorių dalys.

Teismui pripažinus, kad paveldėjimo pagal testamentą atitinkamos dalys negalioja, CK 6.145 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytina restitucija ir valstybei grąžintina valstybinės reikšmės miško žemė - miesto miško žemė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 88 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3698 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ O. Z. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,36 ha miško.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3699 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ T. Z. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,36 ha miško.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3700 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ A. M. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,18 ha miško.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 spendimą Nr. 19/3701 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ V. B. B. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,18 ha miško.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymą Nr. 02-01-4392 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą (mišką) atkūrimo Kaune“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės O. Z., T. Z., A. M., V. B. B. dalyje, dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo natūra.

Panaikinti 2004-05-07 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-2971, išduoto V. B. B., dėl O. Z. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 9/37 dalis ha bei 2700/7100 dalis ha miesto miškus, esančius žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2004-08-25 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-6882, išduoto A. M., dėl A. M. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 10/37 dalis ha bei 800/7100 dalis ha miesto miškus, esančius žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2007-04-19 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 997, išduoto A. M., dėl A. M. nespėto įforminti T. Z. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 9/37 dalis ha bei 2700/7100 dalis ha miesto miškus, esančius žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra - grąžinti žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.