Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017m. sausio 05d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d.-laisvės apribojimu vieneriems metams; 2) 2024m. spalio 29d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 5d., 187 str. 3d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, 2024m. lapkričio 25d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, paskutinis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024m. balandžio 30d., apie 15¹⁵ val., dienos metu, kaltinamasis L. B. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. M. vardu, būdamas neblaivus, po to, kai po sukelto eismo įvykio, kurio metu, kaltinamajam L. B. nesuvaldžius vairuojamo automobilio, buvo atsitrenkta į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „ Swedbank Lizingas “, vairuojamą pil. J. A., dėl ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, atvykus policijos pareigūnams, pastarieji alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARFM-0403(patikros sertifikato Nr. 2067093), atlikę kaltinamojo blaivumo testą, nustatė, kad 15⁴³ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo L. B. iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 16⁰⁶ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, 2024m. balandžio 30d., apie 15¹⁵ val., dienos metu, kaltinamasis L. B., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. M. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 136.4 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, t.y. jis(kaltinamasis L. B.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, ir, lenkdamas kitą automobilį, neįsitikino, jog, lenkiant, bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, bei nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ko pasekoje atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „ Swedbank Lizingas “, vairuojamą pil. J. A., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „ Toyota Corolla “ vairuotojai-nukentėjusiajai J. A. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir kairio kelio vidinėje pusėje, kuriai dėl kairės blauzdos giliųjų venų trombozės ir plaučių arterijų trombembolijos, susidariusių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o dėl sukelto eismo įvykio automobiliams nuvažiavus nuo kelio, buvo ne tik apgadinti abu automobiliai, bet ir apie 12 metrų gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančio pil. D. R., teritorijos segmentinės tvoros ir nuverstas teritorijoje augęs klevas, dėl ko nukentėjusiajai-pil. D. R. buvo padaryta turtinė žala bendroje 600,- Eur. sumoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2024m. kovo mėn. jis buvo grįžęs iš Vokietijos, kur uždarbiavo. Jis turi tik „ angliškas “ teises, o Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Kadangi jo automobilis tuo metu buvo sugedęs, nutarė automobilį kelioms dienoms pasiskolinti iš savo pažįstamo-pil. D. G.. Žinojo, kad D. G. turi automobilį „ VW Jetta “, kuriuo nesinaudoja. Telefonu sutarė, kad pasiskolins automobilį, o po išeiginių, kai nebereikės, grąžins. Apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis D. neinformavo, nes apie net nepagalvojo. Automobilį pasiėmė pats, atvykęs prie D. namų, esančių Vilniuje. Tikslios datos dabar neatsmena, galimai 2024m. balandžio 30d. jis buvo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, nes tuo metu buvo susipykęs su savo drauge. Kiek buvo išgerta alkoholio, jis dabar negali pasakyti, tačiau jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 14³⁰ val. jis su skolintu automobiliu „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Vindeikių kaimą, kur turėjo būti jo draugė, tačiau iki pastarosios namų taip ir nedavažiavo, nes, (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl nepasirinkto saugaus atstumo nesuvaldęs vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „ Toyota Corolla “, kurį norėjo aplenkti. Tame kelio ruože buvo posūkis. Koks buvo jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis, jis dabar negali pasakyti, tačiau smūgis buvo stiprus. Jo vairuojamas automobilis po smūgio nulėkė į griovį, o kitas automobilis „ Toyota Corolla “ atsitrenkė į kažkokios sodybos tvorą, o po to ir į medį, kurį nulaužė. Atsimena, jog, jam išlipus iš automobilio, buvo priėjusi kažkokia moteris, tačiau ką ši jam buvo sakiusi, dabar pasakyti negali. Su kito automobilio, į kurį buvo atsitrenkęs, vairuotoja po sukelto eismo įvykio jis nebendravo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, alkotesteriu atlikdami du blaivumo testus, kurių metu per antrą pūtimą jam buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas. Labai gailisi dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. B. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281 str. 2d., 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiųjų J. A. ir D. R. bei liudytojų D. G. ir R. M. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 52-59, 72-75, 83-86, 93-96, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5-7, t. 1) ir fotolentelėmis bei eismo įvykio vietos schema prie minėto protokolo(b.l. 8-22, 36, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2024m. balandžio 30d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 38, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 39, 41, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARFM-0403 patikros sertifikatu Nr. 2067093(b.l. 40, t. 1), 2024m. balandžio 30d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 43, t. 1), VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 45, t. 1), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) kopija(b.l. 96-98, t. 2), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1749/2024(01)(b.l. 108-113, t. 1), pakartotine Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2987/2024(01)(b.l. 114-118, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi abiejų nusikaltimų, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), o veika, numatyta BK 281 str. 2d.,-tik prie neatsargių nusikaltimų(BK 16 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis L. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokurorė ir teisminiame bylos procese dalyvavęs nukentėjusiosios D. A. atstovas pagal susitarimą-advokatas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios J. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. balandžio 30d., apie 15¹⁵ val., ji su automobiliu „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu jos vyro-pil. V. A. vardu, važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Važiavo apie 40-50 km per valandą greičiu, asfaltuota kelio danga. Staiga pajuto smūgį į automobilio galą, po ko iš karto išsiskleidė automobilio oro pagalvės, o automobilis, nulėkęs nuo kelio, pralaužė kažkokios sodybos kiemo tvorą ir atsitrenkė į klevą. Medis su visomis šaknimis išvirto. Pasikėlusi oro pagalvę, pamatė, kad link jos per kiemą atbėga kažkokia moteris. Kaip dabar žino, tai buvo soybos šeimininkė. Moteris jai atnešė ledo, kurį dėjo ant galvos sumušimo vietoje, nes po smūgio į automobilį ji pajuto skausmą galvoje, t.y. kaktos kairėje pusėje, ir kairėje kojoje. Jos automobilio apsaugos sistemai iškvietus specialiąsias tarnybas, netrukus į įvykio vietą atvyko policijos, greitosios medicinos ir gelbėtojų tarnybos. Kadangi jos vairuojamo automobilio vairuotojo pusės durelės po eismo įvykio neatsidarė, priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai padėjo jas atidaryti. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją ant neštuvų patalpino į savo automobilį. Po įvykio sodybos šeimininkė jai pasakė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio vairuotojas vaikšto „ ratais “. Koks tai buvo automobilis, ji nežino. Kiek vėliau policijos pareigūnai ją informavo, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas yra neblaivus. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę Lazdynuose(Vilnius), kur po apžiūros jai buvo nustatyti galvos ir kojos sumušimai, ją išleidus gydytis ambulatoriškai. Grįžusi į namus, ji gydėsi pagal medikų nurodymus, po ko kojos žaizda lyg ir užsitraukė, bet po poros savaičių pajuto, kad dūsta nuo menkiausio fizinio krūvio. Tada 2024m. gegužės 14d. ji kreipėsi į Centro polikliniką, esančią adresu: Kalinausko gt. Nr. 4, Vilniaus m., pas šeimos gydytoją, kuri po atliktų tyrimų ją nukreipė į Santariškių ligoninės priimamąjį, kur ji stacionare gydėsi iki 2024m. gegužės 20d. Gydymas buvo tęsiamas ir toliau, nes dėl eismo įvykio metu patirto kojos sumušimo jai buvo susidarę trombai, kurie užkimšo plaučius. Žino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau dėl atsiradusių naujų sveikatos problemų norėtų, kad būtų atliktas papildomas teismo medicinos specialistų tyrimas, nustatant jos sveikatos sutrikdymo mastą(b.l. 93-96, t. 1).

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios D. R. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. balandžio 30d. ji buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 15¹⁵ val., būdama gyvenamojo namo kieme, matė, kaip į gatve važiuojantį automobilį atsitrenkė iš paskos dideliu greičiu važiavęs kitas automobilis, po ko abu automobiliai nulėkė nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelės griovį. Jai priėjus arčiau pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė automobilyje „ Toyota “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdinčią moterį. Pasiteiravus, ar moteriai yra reikalinga pagalba, pastaroji atsakiusi, kad jai nieko neatsitiko, tačiau ji savarankiškai negali išlipti iš savo automobilio. Ši moteris pati ir pranešė apie įvykį policijai. Kiek vėliau pamatė netoliese, pakelės griovyje po susidūrimo į griovį nuvažiavusį kitą „ VW “ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas po sukelto įvykio buvo priėjęs prie moters vairuoto automobilio, pasižiūrėjo kas atsitiko ir, nuėjęs į savo automobilį, jame sėdėjo. Eismo įvykio metu nuo kelio nuvažiavęs automobilis „ Toyota “ apgadino apie 12 m jos gyvenamojo namo teritoriją juosiančios segmentinės tvoros ir su šaknimis nuvertės sodybos teritorijoje augusį klevą. Padarytą žalą ji vertina 500,- Eur. suma. Kadangi jos sodyba buvo apdrausta, vėliau ji kreipėsi į savo draudimo bendrovę-AB „ Lietuvos draudimas “, kuri jai išmokėjo piniginę kompensaciją 600,- Eur. sumoje padarytiems nuostoliams atlyginti. Jai buvo išaiškinta nukentėjusiojo teisė byloje teikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl eismo įvykio metu jai padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio ji neteiks, nes jai padaryta žala draudimo bendrovės buvo atlyginta(b.l. 52-59, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2024m. balandžio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2024m. balandžio 30d., apie 15¹⁹ val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog adresu: (duomenys neskelbtini), važiuojant pagrindiniu keliu į pranešėjos automobilį „ Toyota “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis, dėl ko pranešėjos vairuojamas automobilis atsitrenkė į medį nuosavo namo kieme, kuri negali išlipti, bet neprispausta, moteriai sumušta galva. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad apie 15¹⁵ val. į gatve važiuojantį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pil. J. A., atsitrenkė iš paskos važiavęs(galimai lenkimo metu) kitas automobilis „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pil. L. B.. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403, pirmu pūtimu , atliktu 15⁴³ val., pil. L. B. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, o antru pūtimu, atliktu 16⁰⁶ val., buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas. Po eismo įvykio vairuotoją-pil. J. A. GMP brigada Nr. 0818 išvežė į VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė “ apžiūrai. Pil. L. B. prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „ VW Jetta “ ir lenkdamas priekyje važiuojantį kitą automobilį „ Toyota Corolla “, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko tarpo iš šono ir, atsitrenkęs į priekyje važiavusio automobilio kairės pusės galą, nuvažiavo nuo kelio, po ko dar atsitrenkė ir į medį. Automobilio „ Toyota Corolla “ vairuotoja po smūgio į galą automobilio nesuvaldė, kurios vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, apgadindamas apie 12 m pil. D. R. priklausančio namo teritoriją juosiančios segmentinės tvoros ir nuvertė teritorijoje augusį klevą. Pil. J. A. buvo nustatyti daugybiniai sumušimai ir nubrozdinimai, kuripaleista gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16295-24, o eismo įvykis įformintas ROIK: 07-24-9620709(b.l. 38, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. balandžio 30d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad, minėtą dieną neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARFM-0403(patikros sertifikato Nr. 2067093), du kartus atlikus kaltinamojo L. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 15⁴³ val., pastarajam buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 16⁰⁶ val., metu,-1,83 promilių girtumas(b.l. 43, t. 1). Šie duomenys apie kaltinamojo L. B. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiuose neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvituose(b.l. 41, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) kopijos matyti, kad 2024m. balandžio 30d., 15³⁶ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada(GMP), atlikusi nukentėjusiosios J. A., kaip vairuotojos-pacientės, medicininę apžiūrą, nustatė, jog asmuo yra sąmoningas, kuri skundžiasi kairės kojos ir galvos skausmu, tačiau vaistų nuo skausmo atsisakė. Stebimas kaktos srityje iš kairės pusės guzas. Po medicininės apžiūros ir suteiktos medikamentinės pagalbos buvo nuspręsta sužalotą asmenį detalesnei apžiūrai transportuoti į gydymo įstaigą(b.l. 96-98, t. 2).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024m. balandžio 30d., apie 15¹⁵ val., dienos metu, kaltinamasis L. B., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. M. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, t.y. jis(kaltinamasis L. B.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, ir, lenkdamas kitą automobilį, neįsitikino, jog, lenkiant, bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, bei nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ko pasekoje atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „ Swedbank Lizingas “, vairuojamą pil. J. A., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „ Toyota Corolla “ vairuotoja-nukentėjusioji J. A. buvo sužalota, t.y. pastarajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl sukelto eismo įvykio automobiliams nuvažiavus nuo kelio, buvo ne tik apgadinti abu automobiliai, bet ir apie 12 metrų gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančio pil. D. R., teritorijos segmentinės tvoros ir nuverstas teritorijoje augęs klevas, dėl ko nukentėjusiajai-pil. D. R. buvo padaryta turtinė žala bendroje 600,- Eur. sumoje. Kadangi kaltinamojo L. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 9p. ir 136.4p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. sukelto eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai J. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 108-118, t. 1), kaltinamojo L. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 2d., požymius, t.y. neblaivaus asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

2024m. lapkričio 07d. buvo priimtas naujas LR Baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302. 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, įsigaliojęs 2025m. vasario 01d., kuriuo buvo pakeista ir BK 281 straipsnio redakcija, pagal kurią minėto straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo praplėstas galimų skirti bausmių ratas, sankciją papildant nauja alternatyvia bausmės rūšimi-laisvės apribojimu, kas ne tik švelnina, bet ir lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį(BK 3 str. 2d.).

Kadangi nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojęs LR 2024m. balandžio 25d. įstatymas Nr. XIV-2573 švelnina(lengvina) kaltinamojo L. B. teisinę padėtį, pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusią naują BK 281 str. 2d. redakciją.

Be to, kaltinamajam L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo parekštas kaltinimas ir pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d. Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis L. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2024m. balandžio 30d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam L. B. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 41-43, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo L. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Kadangi draudimo bendrovė, gavusi ieškinį, priėmė sprendimą išmokėti nukentėjusiajai D. A. prašomą 5.000,- Eur. sumą jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, ką patvirtina ir nukentėjusiosios teismui pateiktas 2025m. kovo 05d. AB „ SEB bankas “ patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, nukentėjusiosios D. A. interesais jos atstovas pagal susitarimą-advokatas elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti atsisakymo(b.l. 34-35, 39-40, t. 3). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nukentėjusiosios D. A. interesais jos atstovo pagal susitarimą-advokato pateiktas prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų interesų, nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti nukentėjusiosios D. A. teismui pateikto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl baudžiamoji byla nukentėjusiosios D. A. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, advokatas R. Tilindis, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios D. A. interesus byloje nuo 2024m. liepos 11d., kurį toliau atstovavo tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, kuris tęsėsi iki 2024m. gruodžio 20d., tiek ir teisminio bylos proceso metu(b.l. 87-90, t. 1). Kadangi nukentėjusiajai buvo teikiamos teisinės konsultacijos, tiek rengiant įvairius dokumentus dėl eismo įvykio bylos, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atstovaujant nukentėjusiosios D. A. interesus Širvintų raj. PK procesinių veiksmų atlikimo metu, o po baudžiamosios bylos perdavimo teismui nukentėjusioji D. A. toliau buvo atstovaujama ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ruošiant teismui procesinius dokumentus, tame tarpe ir civilinį ieškinį, todėl, atsižvelgiant tiek į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, padarymo aplinkybes ir nusikalstamai veiksmais padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo L. B., kaip šiuo metu dirbančio asmens, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios D. A. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokato paslaugas, atstovaujant nukentėjusiosios D. A. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)).

Kadangi draudimo bendrovės, tam tikrose įstatymo nustatytose ribose atsakančios tik už draudiminio įvykio metu atsiradusios turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, civilinė atsakomybė nėra saistoma tiek su bylos proceso išlaidomis, tiek ir su bylos proceso šalių patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese nėra susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d.), vertintant tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios D. A. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nepažeidžia ir paties kaltinamojo L. B., kaip dirbančio asmens, teisių ir teisėtų interesų, laikytina, kad šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi turi būti priteistinos tik iš kaltinamojo L. B., kaip dėl eismo įvykio kalto asmens, tokiu būdu nukentėjusiosios D. A. interesais jos atstovo pagal susitarimą-advokato prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinant pilnai LR BPK 105 str. 1d. ir 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo L. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamasis L. B. padarė du nusikaltimus, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), o veika, numatyta BK 281 str. 2d.,-tik prie neatsargių nusikaltimų(BK 16 str.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo L. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau buvo teistas du kartus, tačiau, pastarasis, išnykus teistumui, t.y. 2018m. balandžio 27d. būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro už ankstesnio nusikaltimo nuosavybei padarymą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas dviejų naujų nusikaltimų transporto eismo saugumui padarymu, kuris vėliau dar buvo teisiamas ir kitoje byloje(pastaba: 2024m. spalio 29d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-614-1050/2024) ir už kitų veikų nuosavybei padarymą(b.l. 1-12, t. 2)). Visa tai rodo didesnį kaltinamojo L. B. pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis L. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo L. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

BK 27 str. prasme kaltinamasis L. B. nėra laikytinas recidyvistu ir šioje byloje yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes apkaltinamasis teismo baudžiamasis sprendimas, t.y. teismo baudžiamasis įsakymas, už anksčiau padarytas veikas nuosavybei Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje buvo priimtas 2024m. spalio 29d., t.y. jau po nusikalstamų veikų šioje baudžiamojoje byloje padarymo(b.l. 7-12, t. 2).

Kadangi kaltinamasis L. B. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje eilę kartų yra buvęs baustas administracine tvarka ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus(b.l. 13-27, t. 2), teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytų veikų, sukėlusių pasekmes, pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo L. B. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(BK 41 str.), kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtus bausmės tikslus laiko, jog kaltinamasis, kaip pirmą kartą šioje byloje teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam L. B., kaip šiuo metu dirbančiam ir pastovų legalų pragyvenimo šaltinį turinčiam asmeniui, už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos sankcijose numatytos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšys,-švelniausia baudos bausmė(BK 281¹ str. 1d.) ir laisvės apribojimas(BK 281 str. 2d.), kurių atžvilgiu yra taikytinas visiško bausmių sudėjimo principas, kartu paskirtinas bausmes mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., kaltinamajam L. B. paskyrus įstatymo numatytos už nesunkų nusikaltimą galimos skirti baudos didesnę nei minimalus dydis baudos bausmę, yra nustatytinas ilgesnis baudos susimokėjimo terminas(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinta BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis L. B., kaip asmuo, įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemones, pasak paties kaltinamojo, Lietuvoje važinėjo su „ angliškomis “ teisėmis, nes Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. B. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, nes kaltinamasis, būdamas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9d. ir 22 str. 3d. numatytų sąlygų pasikeisti Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą ar Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, už ką beje jis(kaltinamasis) jau buvo baustas ir administracine tvarka(b.l. 20-21, t. 2).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. B. abi nusikalstamas veikas padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis L. B. abu jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir į paties kaltinamojo L. B. asmenybę, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis), į tai, kad pastarojo padaryti nusikaltimai, keldami didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, sukėlė ir pasekmes, t.y. įvykusio eismo įvykio metu ne tik buvo apgadintos transporto priemonės, bet ir nesunkiai sužalota vienos iš jų vairuotoja, teismas laiko, kad, kaltinamajam L. B., kaip ne vieną kartą administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvusiam baustam asmeniui(b.l. 13-27, t. 2), uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas), pastarajam yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos galimos skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme(BK 67 str. 3d.). Nušalinus kaltinamąjį L. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to pagal 2024m. gegužės 08d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjos priimtą nutarimą leisti atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti pil. R. M., kaip transporto priemonės savininkei(b.l. 76-80, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad lengvasis keleivinis automobilis „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2024m. vasario 20d. yra registruotas pil. R. M., kaip savininkės, vardu, šį automobilį 2024m. vasario 13d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijus iš buvusio savininko-pil. J. V., o minėtos transporto priemonės registraciją pil. R. M. vardu patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas(b.l. 45-47, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo L. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis keleivinis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti(BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas D. G., duodamas parodymus byloje, parodė, kad 2024m. balandžio 27d. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino kaltinamasis L. B., kurį jis pažįsta iš socialinio tinklo „ Facebook “, nurodęs, jog ką tik grįžo iš Anglijos, prašydamas jam keletui dienų paskolinti automobilį „ VW Jetta “, kuris yra registruotas jo motinos vardu, tačiau faktiškai šiuo automobiliu naudojasi jis(liudytojas D. G.), nes motina turi kitą automobilį, su kuriuo važinėja. Minėtą aplinkybę patvirtino ir parodymus byloje davusi automobilio „ VW Jetta “ savininkė-liudytoja R. M.. Pasak liudytojo D. G., jis nieko blogo neįtardamas, sutiko automobilį paskolinti, juolab, kad tuo metu minėtu automobiliu niekas nesinaudo, kurį(automobilį) pasiėmė pats pas jį atvykęs kaltinamasis L. B., kuris buvo blaivus ir pastarojo elgesys jam jokių įtarinų nesukėlė. Šias liudytojo D. G. aiškinamas aplinkybes, kurio parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis L. B..

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo L. B. vairuota kelių transporto priemonė yra registruota trečiojo asmens vardu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam L. B. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo L. B. vairuoto lengvojo keleivinio automobilio „ VW Jetta “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 3.090,- Eur.(trys tūkstančiai devyniasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 49, t. 1). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta lengvojo keleivinio automobilio „ VW Jetta “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų lengvųjų keleivinių automobilių „ VW Jetta “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus).

Nežiūrint į tai, visgi nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis L. B., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto lengvojo keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. V., sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, bei vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo L. B. turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ VW Jetta “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktiniam valdytojui(teisėtam savininkui)-pil. R. M., kuriai minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 str. 2d.(LR 2024m. lapkričio 07d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio 2025m. vasario 01d., redakcija), BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti;

-pagal BK 281 str. 2d.(LR 2024m. lapkričio 07d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio 2025m. vasario 01d., redakcija)-laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis M. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis L. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam L. B. vartoti alkoholinius gėrimus;

a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą;

c) uždrausti likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus;

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;

-pagal BK 281¹ str. 1d.-60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda.

BK 63 str. 1 ir 3d.d. ir 65 str. 2d. pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti vienerius metus laisvės apribojimo, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis M. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis L. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam L. B. vartoti alkoholinius gėrimus;

a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą;

c) uždrausti likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus;

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, ir 60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam L. B. paskirtas subendrintas bausmes sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis M. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis L. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam L. B. vartoti alkoholinius gėrimus;

a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą;

c) uždrausti likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus;

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, ir 40 MGL 2.000,- Eur.(du tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda.

BK 63 str. 3 ir 9d.d. ir 65 str. 2d., pagrindu paskirtas bausmes subendrinus dalinio ir visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2024m. spalio 29d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį-tris mėnesius laisvės apribojimo ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienuolika mėnesių laisvės apribojimo, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam L. B. paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis M. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis L. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam L. B. vartoti alkoholinius gėrimus;

a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo ar individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą;

c) uždrausti likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus;

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, ir 40 MGL 2.000,- Eur.(du tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Į paskirtos subendrintos bausmės-baudos laiką įskaityti laikotarpį nuo 2024m. balandžio 30d., 16¹⁰ val., iki 2024m. balandžio 30d., 21²⁵ val., imtinai, t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dienaą, kada kaltinamasis L. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai bendroje 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje.

Likusi mokėtina baudos dalis 34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per vienerius metus ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „ Citadelė “, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „ Luminor bankas “, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „ SEB bankas “, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „ Šiaulių bankas “, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „ Danske Bank A/S “ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „ Nordea Bank “ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas „ Swedbank “, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „ Medicinos bankas “, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801).

Paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, trejiems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2024m. balandžio 30d., t.y. nuo Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjo 2024m. balandžio 30d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam L. B. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 3.090- Eur.(trijų tūkstančių devyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino lengvojo keleivinio automobilio „ VW Jetta “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios J. A. byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dalyje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo L. B. 1.912,41 Eur.(vieno tūkstančio devynių šimtų dvylikos eurų ir 41 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios J. A. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios J. A. naudai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. B. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-lengvąjį keleivinį automobilį „ VW Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-pil. R. M., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.