Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimo V. F. (V. F.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. F. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas darbdaviu, leido dirbti teisininku M. D., apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. F. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Iš Protokolo matyti, jog apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, būdamas Taikos pr. 6 namo butų savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) pirmininku, t. y. darbdaviu, su M. D. sudarė dvi terminuotas 2010 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 33-34) ir 2010 m. rugsėjo 15 d. darbo sutartis (b. l. 35), tačiau apie M. D. priėmimą į darbą VSDFV Visagino skyriui nustatyta tvarka nepranešė (b. l. 2-3). Teikdamas pirminį paaiškinimą apeliantas nurodė, kad darbo sutartys su M. D. buvo reikalingos, siekiant įteisinti M. D. įgaliojimus teisme atstovauti Bendriją. Apeliantas paaiškino, kad M. D. teikiamos teisinės paslaugos buvo apmokamos pagal 2008 m. kovo 17 d. teisinės pagalbos sutartį (toliau – ir Sutartis) su VšĮ „Dagys, Jurkonis ir parneriai“ (b. l. 31-32) bei patikslino, kad M. D. nebuvo tiesiogiai mokamas darbo užmokestis pagal su Bendrija sudarytas darbo sutartis (b. l. 4).

2010 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartyje nurodyta, kad M. D. priimtas teisininko pareigoms vienai darbo dienai, mokant jam valandinį darbo užmokestį – 10 Lt, pagal faktiškai dirbtą laiką; darbo sutartis nutraukta pasibaigus terminui, t. y. 2010 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 33-34). Pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. darbo sutartį M. D. priimtas teisininko pareigoms vienai darbo dienai, mokant jam valandinį darbo užmokestį – 10 Lt, pagal faktiškai dirbtą laiką; darbo sutartis nutraukta pasibaigus terminui, t. y. 2010 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 35). Į bylą pateikti 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. Bendrijos ir M. D. susitarimai, kuriais minėtos darbo sutartys pripažįstamos negaliojančiomis, bei pareiškiama, kad jokie mokėjimai bei darbai pagal šias darbo sutartis nebuvo atliekami (b. l. 43, 44).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažįsta, bei patvirtino, kad teisininkas jam buvo reikalingas. Apie M. D. priėmimą į darbą nepranešė VSDFV Visagino skyriui, nes jam M. D. nebuvo sakęs, jog apie asmenų priėmimą į darbą jam pranešti privaloma (b. l. 45-46). Liudytoju apklaustas M. D. nurodė, kad jis iš tikrųjų 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d., teismo posėdžio metu civilinėje byloje, teismui reikalaujant, sudarė darbo sutartis, patvirtinančias apie jo priėmimą į darbą teisininku Bendrijoje. M. D. taip pat pažymėjo, kad jis jokio darbo užmokesčio už darbą Bendrijoje negavo, tuo labiau, kad minimos darbo sutartys buvo nutrauktos bendru sutarimu su darbdaviu tą pačią dieną, kaip ir buvo sudarytos (b. l. 45-46).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis nagrinėjamoje byloje įrodyta. Teisėjų kolegija šią išvadą grindžia toliau išdėstytais motyvais.

Pirma, į bylą pateiktos darbo sutartys pagrindžia aplinkybę, kad M. D. realiai dirbo Bendrijos naudai, t. y. atstovavo Bendriją teisminiuose posėdžiuose, jam buvo nustatytas 10 Lt valandinis darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 ir 2 dalis juridinį asmenį, šiuo atveju Bendriją, gali atstovauti advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Bendrija pasirinko bylą teisme vesti per savo darbuotoją, t. y. M. D., o tai savo ruožtu lėmė, kad tarp Bendrijos ir M. D. turėjo būti susiklostę darbo teisiniai santykiai. Byloje neginčijama aplinkybė, kad šias funkcijas M. D. atliko, priešingai, pirmosios instancijos metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paliudijo, kad darbo sutartys buvo sudarytos teismo posėdžio civilinėje byloje metu, kur M. D. faktiškai vykdė darbo sutartyse numatytas teisininko funkcijas (b. l. 45-46).

Antra, byloje pateikti 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. Bendrijos ir M. D. susitarimai, kuriais minėtos darbo sutartys pripažįstamos negaliojančiomis, bei pareiškiama, kad jokie mokėjimai bei darbai pagal šias darbo sutartis nebuvo atliekami (b. l. 43, 44), nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad M. D. realiai dirbo Bendrijos naudai, t. y. vykdė teisininko funkcijas. Šios aplinkybės yra pagrįstos 2010 m. spalio 25 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A.2.1-967-664/2010 ir 2010 m. rugsėjo 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo atskirojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-187-664/2010 užfiksuotais duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei M. D. liudijimais (b. l. 45-46).

Trečia, aplinkybė, kad tarp Bendrijos ir VšĮ „Dagys, Jurkonis ir parneriai“ buvo sudaryta Sutartis bei pagal ją buvo atliekami mokėjimai už M. D. teikiamas teisines paslaugas, nepaneigia fakto, kad pagal su M. D. sudarytas darbo sutartis M. D. privalėjo būti mokamas atlyginimas. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 2.1.3. punktą Sutarties vykdytojas, t. y. VšĮ „Dagys, Jurkonis ir parneriai“, kliento pavedimu užtikrina kliento atstovavimą teisme, o klientas už teikiamą teisinę pagalbą įsipareigoja mokėti 200 Lt už darbo valandą (Sutarties 4.1. p.). Byloje nenustatyta, kad VšĮ „Dagys, Jurkonis ir parneriai“ būtų turėjusi teisinį pagrindą Bendrijos atstovavimui teisme (pvz., byloje nepateikti advokato orderiai ar pavedimo sutartys). Sudarant 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. darbo sutartis, buvo ketinama suteikti M. D. teisę Bendriją atstovauti teisme, sukuriant darbo teisinius santykius, kaip to reikalauja CPK 56 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui neturi aplinkybė, kad už M. D. teisines paslaugas buvo apmokama pagal Sutartį su VšĮ „Dagys, Jurkonis ir parneriai“. Nagrinėjamu atveju M. D. teisme atstovaujant Bendriją, tarp Bendrijos ir M. D. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, o, kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, kad konkretaus teisminio atstovavimo atveju tarp Bendrijos ir VšĮ „Dagys, Jurkonis ir parneriai“ būtų susiklostę teisminio atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad M. D. ir Bendrijos sudarytose darbo sutartyse buvo sulygtas 10 Lt valandinis atlyginimas, todėl nustačius, jog M. D. realiai vykdė darbo sutartyse nustatytas funkcijas Bendrijos naudai, apelianto nurodoma aplinkybė, kad pagal darbo sutartis jokie mokėjimai nebuvo atliekami, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą net ir tokiu atveju, jei darbo sutartyje darbo užmokestis nėra numatytas ar darbo sutarties šalys susitarė, jog už darbą nebus apmokama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumu. Byloje nustatyta, kad M. D. realiai vykdė darbo sutartyse numatytas funkcijas, todėl apie jo priėmimą į darbą privalėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nepaisant tos aplinkybės, kad darbo sutartys buvo sudarytos ir nutrauktos tą pačią dieną. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. Apeliantui, kaip darbdaviui, pažeidus šią pareigą, jam pagrįstai kilo administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, t. y. leidus dirbti asmeniui, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis, bet apie jo įdarbinimą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.