Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žibutės Buidžienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei R. Č. bei pastarosios priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei su trečiaisiais asmenimis K. Č., D. Č. ir AB SEB banku.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. Č. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas – nutraukti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1994 m. birželio 25 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1291, esant atsakovės kaltei; G. Č. palikti Č. pavardę, o R. Č. pagal jos pasirinkimą palikti Č. pavardę; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: vaikai praleis su tėvu kas antras metines (Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų, Tėvo dienos) šventes, o taip pat pagal vaikų pageidavimą su tėvu atostogaus bei galės matytis su tėvu ne rečiau kaip kartą per savaitę; pakeisti 2010 m. sausio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir vaikų G. Č. bei P. Č. išlaikymui iš G. Č. priteisti mokėti po 250 Lt kas mėnesį., R. Č. įpareigoti kiekvieną ketvirtį pateikti vaikų tėvui G. Č. lėšų panaudojimo sąrašą bei jį patvirtinančių dokumentų kopijas (banko išrašus ar kvitus), arba pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą konkrečia pinigų suma – 19 750 Lt pinigų sumą G. Č. ir 43 000 Lt P. Č.; santuokinį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: atsakovei R. Č.: ½ dalį 0,580 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., viso 204 000 Lt vertės; ½ pajamų, gautų pardavus 578/697 dalis žemės sklypo ir 70/100 dalių gyvenamojo namo bei dalį priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) Prienai, t.y. 108 439,92 Lt; bendrą santuokinį turtą (baldai bei namų apyvokos daiktai), kurio vertė 16 550 Lt; viso turto už: 328 989,92 Lt.; ieškovui G. Č.: lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 190,00 Lt vertės; lengvąjį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bevertį, pajamas – 4 980 Lt, gautas pardavus automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 119/697 dalis 0,0697 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių, unikalus (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., 66 000 Lt vertės; ½ pajamų, gautų pardavus 578/697 dalis žemės sklypo ir 70/100 dalių gyvenamojo namo bei dalį priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) Prienai, t.y. 108 439,92 Lt (arba šiuos pinigus užskaityti kaip vienkartinę konkrečią sumą vaikų išlaikymui); 8 275 Lt kompensaciją už atsakovės valdomą bendrą santuokinį turtą (baldai bei namų apyvokos daiktai); kreditorių K. ir D. Č. skolintus pinigus – 36 000 Lt, kurie į priteistino turto vertę neįskaičiuojami, kadangi grąžintini kreditoriams, viso turto už 197 884,92 Lt.; G. Č. priteisti prievolę grąžinti kreditoriams K. Č. ir D. Č. 36 000 Lt; už didesnę santuokinio turto dalį tenkančią atsakovei (328 989,92 – 197 884,92 = 131 105 Lt), ieškovo naudai iš atsakovės priteistina kompensacija – 65 552,50 Lt; panaikinti 2008 m. rugsėjo 22 d. povedybinės sutarties, reg. Nr.7750, 3.3 punktą ir patvirtinti tokią šio punkto redakciją: Sutuoktiniai šia sutartimi nustato, kad bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitoje, atidarytos to sutuoktinio vadu, išskyrus lėšas, pervestas į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės ar kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtą taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas; priteisti iš atsakovės R. Č. visas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 115-123).

Atsakovė priešieškiniu iš dalies sutiko su G. Č. ieškiniu, prašė patenkinti priešieškinį (t. 2, b. l. 63-66), kuriuo prašė: nutraukti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., a.k (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1994 m. birželio 25 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1291, esant ieškovo kaltei; po santuokos nutraukimo ieškovei R. Č. palikti Č. pavardę; nepilnamečių vaikų G. Č. ir P. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama R. Č.; nutraukus santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą: R. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį iš ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 31/100 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 2/3 dalis iš 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis iš 30/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienai; ieškovui G. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonę VW PASSAT; ½ dalį iš ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 31/100 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r.; 1/3 dalį iš 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį iš 30/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Prienai; priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovės R. Č. naudai 3 595 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovės R. Č. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos kompensaciją; priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovės R. Č. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismas, pakeisdamas povedybinės sutarties 3.3 punktą, netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino šalių paaiškinimus bei pritaikė teisės normas. Šį argumentą grindė tuo, kad įstatymas leidžia sutuoktiniams sudarant povedybinę sutartį apspręsti dėl jų turtinių teisių ir pareigų santuokos metu. Todėl skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai, jog „<...> sutarties sąlyga, pagal kurią sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa lėšos banko sąskaitoje, atidarytoje to sutuoktinio vardu, prieštarautų <...> imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi ji keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, taip pat pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą, <...>." yra visiškai nepagrįsta, nes povedybine sutartimi sutuoktiniams leidžiama susitarti dėl sutuoktinių turtinių teisių. Santuokoje nebūtinai galioja turto lygių dalių principas. Povedybine sutartimi šalys apsprendė ne dėl asmeninės nuosavybės įgijimo būdų, o dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimo. Ieškovas 3 metus po povedybinės sutarties sudarymo jos neginčijo ir ją vykdė. Povedybinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta nepažeidžiant sutuoktinių teisių, sudarant sutartį jie išreiškė tikrąją valią.

5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nepanaikinus 2010 m. sausio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, teismas negalėjo sumažinti priteistą išlaikymą. Teismas pagrįstai šios bylos sprendimu pakeitė 2010 m. sausio 29 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Pagrįstai sumažintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos, nes tam sąlygos egzistavo ieškinio padavimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija nustačiusi, kad procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl netenkintinas atsakovės prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

Dėl povedybinės sutarties pakeitimo.

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol ši teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija ir galimybė nukrypti nuo šio principo tik įstatymo nustatytais atvejais. Pagal CK 3.81 straipsnio 1 dalį sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas sutuoktinių sudarytoje vedybinėje (povedybinėje) sutartyje (CK 3.83 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 22 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (t. 1, b.l. 41-43). Ginčas tarp šalių kilo dėl povedybinės sutarties 3.3 punkto redakcijos. Šiuo punktu šalys susitarė, „kad bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitoje, atidarytoje to sutuoktinio vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šio punkto redakcija, pagal kurią asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa lėšos banko sąskaitoje, atidarytoje to sutuoktinio vardu, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms asmeninės nuosavybės įgijimo būdus, taip pat pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą, kadangi, vadovaujantis šia redakcija, lėšos, pervestos į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, tampa asmenine banko sąskaitos turėtojo nuosavybe bei sutikdamas su ieškovo argumentais, kad jis, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, nebūtų sutikęs, jog jo turto dalis atitektų atsakovei vien dėl tos priežasties, kad jam priklausantys pinigai pateko į jos sąskaitą, minėtą sutarties punktą pakeitė, nustatydamas, „...kad asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa lėšos banko sąskaitoje, atidarytos to sutuoktinio vardu, išskyrus lėšas, pervestas į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės ar kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtą“.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. CK 3.105 straipsnis imperatyviai reglamentuoja, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, pažeidžiančios šio kodekso 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio l dalis). Kolegija sutinka su apeliante, kad bet kokiame sandoryje išreikšta šalių valia turi atitikti jo dalyvių tikrąją valią. Iš tikrųjų, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, iškreipiančių tikrąją valią.

Kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, jog apeliantė pati sau prieštarauja, teigdama, kad ginčo pinigai, gauti pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, yra jos nuosavybė, tačiau taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog kartu su ieškovu nusprendę, kad lėšos bus skirtos atsakovės ir jų vaikų gyvenamajam būstui įsigyti, buičiai įrengti. Taigi, ji pati nurodo, jog buvo tariamasi su ieškovu, kaip bus panaudoti bendrą turtą realizavus gauti pinigai. Ieškovas nurodo, jog buvo tariamasi, jog pinigai bus skirti būsto įsigijimui ir vaikų išlaikymui ir jis niekada nesutiko, jog dalis pinigų yra ne jo nuosavybė. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantė negalėjo viena asmeniškai spręsti kaip disponuoti pinigais, gautais už parduotą turtą.

Kolegija, remdamasi civiliniame procese taikytinu principu, leidžiančiu spręsti apie tam tikrą aplinkybių buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės buvo, negu, kad jų nebuvo, t.y. vertindamas šalių paaiškinimus apie pačios sutarties sudarymą, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sprendžia, jog ginčijamas sutarties 3.3 punktas neatitiko ieškovo tikrosios valios ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ginčo sutarties sąlyga yra ydinga, sukelianti nereikalingų dviprasmybių, kurias teismas sprendimu pašalino.

Kolegija nesutinka su apeliante, kad sutartis gali būti pakeista ar nutraukta tik bendru sutuoktinių susitarimu, kaip tai numatyta povedybinėje sutartyje, nes sutarties pakeitimas, anot apeliantės, neatitinka jos valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.106 straipsnis numato, jog vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta ne tik bendru sutuoktinių sutarimu (1 dalis), bet ir teismo sprendimu įstatymo numatytais sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindais (3 dalis). Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašė pripažinti vieną iš povedybinės sutarties 3.3 punkto sąlygų negaliojančia CK pirmos knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir kaip pažeidžiančią sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.108 straipsnio 1, 2 dalys) prieš tai apie sutarties pakeitimą pateikęs siūlymą atsakovei (t. 2, b.l. 125). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamas teisines prielaidas pripažinti, kad ginčijama povedybinės sutarties 3.3 punkto redakcija pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir ieškovui yra nepalanki (CK 3.108 straipsnio 2 dalis). Visų šių normų analizė teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nepanaikino, o tik pakeitė povedybinės sutarties 3.3 punkto redakciją, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių povedybinė sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugsėjo 22 d. (t. 1, b. l. 41-43), t.y. tada, kai jie jau gyveno skyrium (nustatyta, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio gyvena atskirai (t. 1, b. l. 78), nors sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium vedybų sutartis baigiasi (CK 3.107 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę 40 000 Lt bei kuria nuspręsta dėl K. Č. ir D. Č. paskolos

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad santuokinis turtas (duomenys neskelbtini) Prienuose, buvo įgytas atsakovei investuojant į šį pirkinį jos asmenines lėšas 40 000 už parduotą butą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas, pripažindamas šią sumą atsakovės asmenine nuosavybe, turėjo atsižvelgti į pinigų infliaciją, įvertinti, kiek rinkos kainomis kainuotų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Prienai, arba sutuoktinių įsigytas turtas adresu (duomenys neskelbtini) Prienai, prieš renovaciją. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Be to, kolegija pastebi, kad teisės normos nereglamentuoja indeksacijos pinigams, panaudotiems šeimos poreikiams. Kasacinis teismas, aiškindamas normą dėl turto vertės, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus dėl turto vertės. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytam argumentui, kad šis santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas buvo iš pagrindų pagerintas ir suremontuotas. Tą pripažįsta ir pati atsakovė. Tam, kaip nustatė pagal byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas, buvo panaudoti ieškovo tėvų paskolinti pinigai (36 000 Lt) bei paimta paskola iš banko. Atsakovė nesutinka, jog ieškovas prie namo pirkimo ir renovavimo prisidėjo tėvų skolintais pinigais. Anot jos, ji nieko apie šią paskolą nežinojo, paskola buvo paimta be jos parašo. Todėl tai turėtų būti asmeninė ieškovo prievolė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

CK 3.92 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. Ši prezumpcija apeliantės nebuvo paneigta, nebuvo ginčijama minėta paskolos sutartis (CK 3.96 straipsnis). Kolegija pastebi, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų bei prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl 36 000 Lt pinigų skolinimo bei jų panaudojimo namo įsigijimui bei renovacijai, t.y. šeimos interesais (t. 1, b. l. 61, 65-66, 76-77). Kolegija atkreipia dėmesį, jog povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). Toks sutarties įsigaliojimas numatytas ir šalių sudarytoje povedybinėje sutartyje (5.1 punktas). Todėl kolegija sutinka su ieškovu, jog vedybų sutartis atgal negalioja ir apeliantė be pagrindo remiasi sutarties nuostatomis dėl asmeninių skolų. Pažymėtina, jog kreditoriai sutiko, jog prievolę jiems įvykdytų G. Č..

Iš visų šių aplinkybių kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl turto adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose

Apeliantės nuomone, teismas, dalindamas turtą (duomenys neskelbtini), Prienuose, turėjo atsižvelgti į tai, kad šis turtas įgytas vien tik apeliantės pinigais bei su ja liko gyventi du vaikai, todėl turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti natūra 2/3 dalis 30/100 dalių gyvenamojo namo bei kiemo statinių. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, nemotyvavo, kodėl nenukrypo nuo lygių dalių principo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų aplinkybių, tačiau objektyviai ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus bei išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo.

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovui natūra priteistas turtas (duomenys neskelbtini), Prienuose, įpareigojant jį apeliantei sumokėti šio turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šį turtą natūra ieškovui, atsižvelgė į tai, kad dalintino turto dalis yra maža, ieškovas ten gyvena kartu su savo tėvais - trečiaisiais asmenimis, atsakovė negyvena nuo tada, kai įsigijo savo nuosavybėn butą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šios turto dalies priteisimo natūra ieškovui ir kompensacijos išmokėjimo atsakovei. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau tam jokių rodymų nepateikia. Kolegijos nuomone, argumentas dėl namo įsigijimo vien apeliantės pinigais paneigiamas aukščiau išdėstytais motyvais. Be to, teismas 40 000 Lt pripažino jos asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis turtas yra įgytas ieškovo vardu; kad jį įgyjant nebuvo išreikšta apeliantės valia įsigyti asmeninėn nuosavybėn; kad tai šeimos turtas, nes įgytas santuokoje, sutuoktiniai deklaravo pareiškime teismui dėl leidimo sudaryti turto pardavimo sandorį bei į tai, kad abi prie turto įsigijimo ir jo gerinimo prisidėjo abi šalys.

Nors su apeliante ir liko gyventi vaikai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nenustačius kitų aplinkybių, kolegijos nuomone, ši aplinkybė taipogi negali nulemti to, kad apeliantei būtų skirta 2/3 šio ginčo turto.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria sumažintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaikus, proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai pareigą materialiai išlaikyti vaikus privalo vykdyti veikdami pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) ir formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003; kt.). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004).

Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašė sumažinti 2010 m. sausio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą vaikams išlaikymą iki 250 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies sumažindamas priteistą išlaikymą nuo 400 iki 350 Lt. Sumažintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Apeliantė paties pakeisto išlaikymo dydžio neginčija, ji ginčija tik jo priteisimo momentą. Apeliantės nuomone, nepanaikinus 2010 m. sausio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, teismas negalėjo sumažintą išlaikymą priteisti nuo 2010 m. gegužės 21 d., nes tuo metu galiojo ankstesnis sprendimas.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kaip minėta, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose nereglamentuojama, nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1dalis), todėl teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) negali būti paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Mažesnio dydžio išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintą išlaikymą nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, neatsižvelgė į vaiko interesus bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, todėl šioje dalyje priimtas teismo sprendimas keistinas, nustatant, jog sumažintas išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kolegija pažymi, kad reikšmingoms faktinėms aplinkybėms pasikeitus, atsirastų pagrindas dar kartą pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalie - pakeistina tik skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo priteisimo momento, likusioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas, nes pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Ieškovas G. Č. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1500 Lt (t. 3, b. l. 96-98). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, ieškovui priteistina 1000 Lt jo patirtų išlaidų apeliaciniame procese.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas 2010 m. sausio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu iš G. Č. priteistas nepilnamečiams vaikams G. Č., gim. 1999 m. kovo 24 d., ir P. Č., gim. 2006 m. rugsėjo 20 d., išlaikymo dydis, nurodant: sumažintą išlaikymą priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų.