Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo V. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 2 dalį 144 eurų bauda su alkoholinių gėrimų, perduotų laikinam saugojimui V. R., konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 28 V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-11-26, apie 2.50 val., Jūros g. 5, Klaipėdoje, esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ pardavė klientui dvi skardines 0,5 l alkoholinio gėrimo alaus „Carlsberg“, kurios buvo uždarytos gamykliniu būdu. Minėtas klientas išėjo iš baro ir alkoholio nevartojo vietoje. Taigi V. R. pardavė alkoholinį alų nesilaikydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotojo licencijoje Nr. 64/16A numatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą. Tokie V. R. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu 2017 m. sausio 12 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. R. pripažino kalta padarius ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaudė 144 eurų bauda konfiskuojant alkoholinius gėrimus, perduotus laikinam saugojimui V. R..

Pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas nelaikytinas pagrįstu, o byla visapusiškai ir objektyviai ištirta. Jai atstovaujantis advokatas prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi atliekant tyrimą buvo padaryti šiurkštūs procesiniai pažeidimai – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, tačiau kokį teisės aktą ir kokias jo nuostatas ji pažeidė, nenurodyta. Teismas nustatė, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą. Minėto įstatymo nuostata nustato, kad: „Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama <...> nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje“ (AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas).

Ji negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, ir jiems savavališkai išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, negali būti kaltinama pažeidusi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Ši įstatymo norma įtvirtina išimtį – savavališką alkoholinių gėrimų išsinešimą. Pardavė 2 alaus skardines, kurias pradarė ne iki galo, stiklinių nepadavė, nes alų klientai dažniausiai geria būtent iš skardinių. Kad skardines ji pradarė ir girdėjosi šnypštimas, patvirtino ir pareigūnas. Klientas nesukėlė jokių abejonių, jog alkoholinių gėrimų nevartos vietoje, juo labiau, kad bare, gerai matomoje vietoje, iškabinti informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai informuojami, kad nuo 22 val. iki 8 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą alkoholį galima vartoti tik vietoje. Pareigūnas (asmuo, pirkęs alų) savo elgesiu ir veiksmais nesudarė pagrindo numanyti, kad jis įsigytus alkoholinius gėrimus išsineš, o ne suvartos vietoje. Kadangi tuo metu už baro dirbo viena, darbas atsakingas bei susijęs su pinigais, logiška, kad negalėjo spėti matyti, kas iš baro išeina, kad klientas rankose laikė maišelį ar pan. Pareigūnas pasinaudojo tuo, kad už baro dirbo viena, buvo užsiėmusi, ir iš baro išėjo. Tai, kad ji pradarė alaus skardines, parodo, kad buvo įsitikinusi, kad klientas alkoholinius gėrimus suvartos vietoje bei kiek įmanoma reagavo į teisės aktų draudimą, kad alkoholinis gėrimas nebūtų išsineštas iš kavinės, ir tokiu būdu tinkamai įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus – užtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami vartoti vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klientas alkoholinius gėrimus išsinešė ignoruodamas bare, matomoje vietoje iškabintus informacinius pranešimus dėl alkoholio vartojimo vietoje nuo 22.00 val. iki 8.00 val., šią informaciją privalėjo matyti ir jos paisyti pats pirkėjas.

Pareigūnai, atlikdami patikrinimą, padarė akivaizdžių procesinių pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir dėl jos atstovo nurodytų argumentų nepasisakė. Be to, 2016-11-28 administracinio teisės protokole pareigūnas nenurodė teisės akto, kurio reikalavimus ji pažeidė, pareigūnai pateikė teismui Prevencinės priemonės planą, kuris nėra tas dokumentas, kuris leistų pareigūnams elgtis taip, kaip jie elgėsi šioje konkrečioje situacijoje. Pareigūnai, atlikdami patikrinimą, nesilaikė administracinės procedūros reikalavimų, t. y. buvo pažeista 2015-08-28 Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintos apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos apraše nurodyta tvarka. Kontroliniai pirkimai organizuojami, kai gaunama informacijos apie neteisėtą fizinių ar juridinių asmenų veiklą, tačiau tokie duomenys byloje nepateikti; esant pagrindui manyti, jog gauta informacija objektyvi, surašomas nustatytos formos pavedimas atlikti kontrolinį patikrinimą; nurodytas kontrolinio pirkimo pagrindas; turi būti įgalioto asmens pasirašytas pavedimas; patikrinimui reikiamų lėšų sumą kiekvienu atveju nustato ir išmoka policijos įstaigos finansų padalinys, pinigų sumą išmoka pavedime nurodytam policijos pareigūnui. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo laikomasi minėtos tvarkos reikalavimų, byloje nepateikta, kontrolinio pirkimo aktas nesurašytas, eurų kupiūrų numeriai nenurodyti, pinigų panaudojimo ir grąžinimo aplinkybės neaptartos, pirkimas atliktas asmeninėmis pareigūno lėšomis. Pareigūnams nesilaikant administracinės procedūros reikalavimų, patikrinimas negalėjo būti laikomas teisėtu bei nesudarė pagrindo pradėti administracinę teiseną. Patikrinimo atlikimas nesant jokių skundų, procedūrų nesilaikymas, asmeninių pinigų panaudojimas, pareigūno išėjimas iš baro išsinešant įsigytą alkoholį, pasinaudojant tuo, jog ji už baro dirbo viena ir galėjo nepastebėti, kas ir kada palieka patalpas, turėjo būti vertinama kaip tikslingas pareigūno siekis išprovokuoti, kad nusižengimas būtų padarytas, tokiomis priemonėmis siekiant darbo rezultatų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas (jo darbuotojai) turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo išpilstyti (pirkėjas to neprašė), nagrinėjamu atveju nelaikytina savaime patvirtinančia V. R. aplaidumą, kadangi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte asmenims leidžiama pasirinkti arba parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus, arba parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje. Priešingai, nei pabrėžė pirmosios instancijos teismas, jokie teisės aktai V. R. neįpareigojo alkoholinius gėrimus iš gamyklinės taros išpilstyti į taures, bokalus ar kitokius indus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš pardavėjo nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant V. R. priemonių, kurių konkrečiu atveju ji ėmėsi siekdama nepažeisti imperatyvaus AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Tai, kad darbuotoja negali sekti kiekvieno kliento, jį sulaikyti ar priversti nusipirktus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-596-417/2015, juo administracinio teisės pažeidimo byla D. A. buvo nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame nutarime protokolą surašę pareigūnai neteisingai nustatė dalį ginčo incidento aplinkybių (bare buvo sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, buvo iškabinti įspėjimai pirkėjams apie pareigą šiuos gėrimus nuo 22 iki 8 valandos vartoti tik vietoje, pirkėjui nebuvo parduotas didelis alkoholinių gėrimų kiekis) bei daugiausia vadovavosi formaliu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimu, mano, jog V. R. skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, bei daro išvadą, kad V. R. ėmėsi proporcingų atsargos priemonių (atidarė skardines tiek, kad būtų pažeistas jų sandarumas) AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam reikalavimui užtikrinti, t. y. jos konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Be to, V. R. negalėjo pagrįstai numatyti, jog jai ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju V. R. nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. R. veiksmuose nėra jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimas naikintinas ir V. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą, kuriuo V. R. pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 144 Eur bauda, konfiskuojant alkoholinius gėrimus, perduotus laikinam saugojimui V. R..

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą V. R. pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas neskundžiamas.