Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė, sekretoriaujant Aleksandrai Jamontei, dalyvaujant pareiškėjai M. B., jos atstovui advokatui Kęstučiui Valiui,

2 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad po V. B. mirties atsirado palikimas pagal įstatymą ir tuo pagrindu ji faktiškai valdė turtą, rūpinosi juo, kaip savo turtu.

3. Pareiškėja į notarinę kontorą nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas pradėjus jį valdyti.

4. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad M. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu ir dalimi ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos vyrui V. B. pareiškėja liko gyventi tuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas Kęstutis Valys pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais. Pareiškėja paaiškino, jog po vyro mirties ji liko gyventi jų su vyru bendrame bute (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už elektrą, vandenį, internetą, sutartys sudarytos jos vardu. Teismui pateikė liudytojos V. J. liudijimą, jog su liudytoja kaimynystėje gyveno pareiškėja M. B. su vyru V. B. iki jo mirties (duomenys neskelbtini). Liudytoja dėl covid ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pagal CK 5.13 str. pareiškėja turi teisę paveldėti sutuoktinio palikimą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais(jeigu jų yra) ,o jų nesant sutuoktinis paveldi visą palikimą.CK 5.50 str. yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

7. Pareiškėjas laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. palikėją pergyvenęs įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikėją pergyvenęs įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal CPK 444 str. 2 d. 8 p., jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio V. B. palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (CPK 177 str. 2 d., 178 str.).

8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad M. B. vardu yra registruotas kilnojamas turtas - butas su rūsiu ir dalimi ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini).

10. Pagal 2022-07-19 Radviliškio rajono Pirmojo notarų biuro pateiktą informaciją, po V. B. , paveldėjimo bylos nėra, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

11. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

12. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

13. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą.

15. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

17. Šie teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

18. Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai CK 5.50 str. 2 d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p. numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjų pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu siekiant gauti paveldėjimo teisių dokumentus į pareiškėjos mirusio sutuoktinio V. B. palikimą (CPK 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

2 4 pareiškimą tenkinti.

25 Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini) , pareiškėja M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

26 Sprendimas gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.