Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2-12668-937/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2-12668-937/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07602-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Atsakovas
R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12668-937/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07602-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui R. (R.) B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 136,58 Eur skolą, 321,25 Eur netesybas, 12,29 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas 2010-07-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas su UAB „Bitė Lietuva“ neatsiskaitė.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas sudarė 2010-07-30 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Bitė Lietuva“ atsakovui teikė elektroninių ryšių paslaugas, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti už paslaugas. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pagal 2010-07-30 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susidarė 136,58 Eur skola pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2010-08-01 serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-01 serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-01 serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-01 serija TA Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).

2018-10-31 ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Bitė Lietuva“ atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Apie tai atsakovas informuotas 2018-11-14 pranešimu. Teismas vertina, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas tinkamai.

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 136,58 Eur skolos suma (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal 2010-07-30 paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 24 punktą. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 12,29 Eur (136,58 Eur / 100 x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 321,25 Eur netesybas už anksčiau sutarto laiko nutrauktas sutartis. 2010-07-30 Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 48 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau nurodyto sutarties termino pabaigos dėl abonento kaltės arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti baudą, kurios dydis lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki šioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovo pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi, šiuo atveju ieškovei priteisiamos 321,25 Eur netesybos, kurios apima ir 12,29 Eur delspinigių sumą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą (457,83 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 15 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 0,23 Eur komisinį mokestį, iš viso – 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė mokėjimo nurodymo, kuriame atsispindėtų 0,23 Eur komisinio mokesčio sumokėjimo išlaidos nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl komisinio mokesčio priteisimo atmestinas. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (93,58 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 14,61 Eur (15 Eur x 97,39 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 5,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, j. a. k. 125026242, iš atsakovo R. (R.) B., a. k. (duomenys neskelbtini) 136,58 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 58 ct) skolą, 321,25 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro 25 ct) netesybas, 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą (457,83 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,61 Eur (keturiolikos eurų 61 ct) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. (R.) B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,08 Eur (penkių eurų 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja