Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Vilniaus energija” ir pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties ieškinį palikti nenagrinėtą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams G. B. ir A. B. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo. Pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 pateikė teismui prašymą dėl ieškovo UAB „Vilniaus energija“ procesinių teisių perėmimo ir bylos dalies medžiagos pripažinimo nevieša, kuriame nurodė, kad 2002-02-01 AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15-os metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas bei nuomos laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ administravo debitorinius klientų įsiskolinimus.Nuo 2017-03-29 nuomos sutartis baigė galioti ir nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Turto priėmimo-pardavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo pasirašytas 2017-03-29. Vykdant nuomos sutarties sąlygas, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų (vartotojų) skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Vykdant CK 6.104 str. 1 d., nuomos sutarties 13 priedo 1 dalies 5 punktą, UAB „Vilniaus energija“ 2017-06-22 aktu perdavė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir nebaigtų civilinių bylų dokumentus.Pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ paduotu prašymu prašė ieškovą UAB „Vilniaus energija“ pakeisti tinkamu ieškovu AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuris turi reikalavimo teisę į iš atsakovų ieškiniu prašomas priteisti sumas.Pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 pateiktas prašymas dėl ieškovo UAB „Vilniaus energija“ procesinių teisių perėmimo ir bylos dalies medžiagos pripažinimo nevieša 2017-09-06 rezoliucija netenkintas.Pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-06 pateikė teismui prašymą dėl UAB „Vilniaus energija“ dalyvavimo civilinėje byloje, kuriame prašė, papildant pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, UAB „Vilniaus energija“ palikti proceso dalyviu – trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB „Vilniaus energija“ teisėms bei pareigoms, jeigu ateityje atsirastų poreikis atlikti šilumos kiekio perskirstymą ir mokesčių perskaičiavimą už UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos tiekėjos, vykdytą veiklos laikotarpį, o taip pat tik UAB „Vilniaus energija“ disponuoja ir gali į bylą pateikti (jeigu atsirastų toks poreikis) duomenis/ dokumentus/ paaiškinimus apie šilumos paskirstymą ir mokesčių skaičiavimą pagal LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje vartotojams, tame tarpe ir atsakovams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-529-155/2017 pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams G. B. ir A. B., paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad į 2017 m. rugsėjo 6 d., 9.00 val. vykusį teismo posėdį niekas iš ieškovo atstovų neatvyko, atsakovas G. B., atvykęs į paskirtą teismo posėdį, prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai nepatvirtina, jog UAB „Vilniaus energija“ tikrai perleido visas reikalavimo teises ir pareigas pagal jų pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams G. B. ir A. B.. Teismas nurodė, kad iš pateikto 2017-06-22 dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, jog UAB „Vilniaus energija“ perdavė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tik nebaigtų civilinių bylų dokumentus ir kitus dokumentus, tačiau ne reikalavimo teises į atsakovus pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktus ir vis dar nagrinėjamus (neišnagrinėtus) ieškinius. Iš 2017-06-16 UAB „Vilniaus energija“ komercijos direktoriaus, laikinai einančio viceprezidento pareigas, R. G. patvirtinimo matyti, kad jis tik patvirtino, jog UAB „Vilniaus energija“ perleido nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas, tačiau šiuo atveju iš atsakovų G. B. ir A. B. jokia skola dar nebuvo priteista, ši civilinė byla yra vis dar nagrinėjimo stadijoje. Teismas konstatavo, kad jokia reikalavimo perleidimo sutartis teismui nebuvo pateikta, iš kurios būtų aiškiai matyti, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tikrai perleido visus reikalavimus į atsakovus G. B. ir A. B. civilinėje byloje Nr. 2-529-155/2017. Be to teismui nepateikta jokių įrodymų (įgaliojimų ar kitų dokumentų), kad R. G. yra tinkamas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovas, galintis daryti tokius patvirtinimus UAB „Vilniaus energija“ vardu, ypač nurodant, jog šis tik laikinai eina bendrovės viceprezidento pareigas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teismui neįrodė, jog UAB „Vilniaus energija“ tikrai perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reikalavimo teises pagal vis dar nagrinėjamus ginčus teismuose (tarp jų - į šios bylos atsakovus), todėl keisti ieškovą UAB „Vilniaus energija“ civilinėje byloje Nr. 2-529-155/2017 naujuoju ieškovu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nėra pagrindo.Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas iki paskirto teismo posėdžio jokių prašymų ar pranešimų teismui dėl neatvykimo ar reikalavimo perleidimo nepareiškė. Todėl laikė, kad ieškovas (jo atstovai) į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, kadangi pareiškimų atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant negauta, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 nutartį ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 prašymą dėl ieškovo procesinio teisių perėmimo išspręsti iš esmės.Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovo neatvykimas yra susijęs su įvykusiu reikalavimo teisės perleidimu, kad prašymą dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo byloje yra pateikęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Paaiškino, kad pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“, būdamas atidus ir rūpestingas proceso dalyvis, gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo šaukimą civilinėje byloje Nr. 2-529-155/2017 apie 2017-09-06, 9.00 val. paskirtą teismo posėdį, nedelsdamas jį perdavė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir turėjo pagrįstus lūkesčius, kad jo reikalavimų į atsakovus teisių perėmėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ užtikrins tinkamą atstovavimą teismo posėdyje.Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas civilinio proceso teisės normų, išsprendė šalių procesinių teisių civilinėje byloje perėmimo klausimą. 2017-09-06 žodinio bylos nagrinėjimo metu teisėja nusprendė ir paskelbė, kad šalių pateikti prašymai bus išspręsti rašytinio proceso tvarka, visgi klausimas iš esmės išnagrinėtas 2017-09-06 žodinio bylos nagrinėjimo metu, priimant nutartį. Be to rezoliucinėje nutarties dalyje nesuformuluota galutinė išvada dėl procesinių prašymo tenkinimo ir (ar) atmetimo ir taip priimta nutartis, pažeidžianti CPK 291 straipsnio nutarties turiniui nustatytus reikalavimus.Apelianto teigimu, teismas netinkamai, neobjektyviai įvertino AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nors proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 str. 1 d.).Pažymi, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašyme nurodytos visos reikšmingos aplinkybės apie 2002-02-01 nuomos sutartį, jos pasibaigimo pasekmes, skolų į vartotojus perkėlimą ir kt., į kurias pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Be to nutartyje nepagrįstai teigiama, jog R. G. galbūt yra netinkamas UAB „Vilniaus energija“ atstovas, nes teismo posėdžio metu R. G. tinkamumo atstovauti UAB „Vilniaus energija“ klausimas nebuvo keliamas, teisėja nepasiūlė pašalinti trūkumų ar pateikti atitinkamo įgaliojimo. Apeliantas mano, kad teismas neįsigilino į AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktų dokumentų turinį, todėl nepagrįstai nurodė, kad jokia reikalavimo perleidimo sutartis teismui nebuvo pateikta, iš kurios būtų aiškiai matyti, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tikrai perleido visus reikalavimus į atsakovus G. B. ir A. B. civilinėje byloje Nr. 2-529-155/2017. Laiko, kad reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas nuomos sutartimi ir jos 13 priedu, o reikalavimo perleidimas atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 str. Be to teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisės perleidimas būtų negalimas (CK 6.102 str.). Aplinkybė, jog vyksta teisminis ginčas dėl atsakovų skolos, neturi įtakos skolos buvimo faktui, kuri perleista pagal nuomos sutartį. Pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 nutartį ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 prašymą dėl ieškovo procesinio teisių perėmimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas motyvais ir argumentais, kurie iš esmės yra tapatūs ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 nutarties išdėstytiems argumentams ir motyvams.Atsakovai G. B. ir A. B. pateikė atsiliepimus į UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose atsakovai akcentuoja, kad CPK nenumato galimybės ir išimties neatvykti į teismo posėdį tuomet, kai sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Šiuo atveju prašymą teikė nedalyvaujantis byloje asmuo. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog procesinės teisės į atsakovus yra perleistos. Iš 2017-06-22 dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ perdavė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tik nebaigtų civilinių bylų dokumentus ir kitus dokumentus, tačiau ne reikalavimo teises į atsakovus. Atsakovų teigimu, UAB „Vilniaus energija“ perleido nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 nuomos sutarties 13 priede, bei vartotojų permokas, tačiau jokia skola iš atsakovų dar nebuvo priteista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju atskiraisiais skundais skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinys dėl skolos priteisimo, pareikštas atsakovams G. B. ir A. B., paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 4 dalies pagrindu (kai nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba šalys į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant). Šiuo atveju į paskirtąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas UAB „Vilniaus energija“, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai.Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai, nors ir neginčija CPK 246 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių konstatavimo pagrįstumo, tačiau tvirtina, kad skundžiamas procesinis teismo sprendimas negalėjo būti priimtas, visų pirma, tinkamai neišsprendus ieškovo procesinių teisių perėmimo klausimo, t.y. apeliantai mano, kad teismas, priimdamas 2017-09-06 nutartį, netinkamai, pažeisdamas proceso teisės normas, sprendė pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 prašymą dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais iš dalies sutinka ir konstatuoja, kad toks proceso teisės normos pažeidimas yra pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi dėl to neteisingai buvo išnagrinėta byla (CPK 329 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo nagrinėjimas buvo atnaujintas, skirtas teismo posėdis 2017-09-06, 9 val. žodinio proceso tvarka. Prieš teismo posėdį pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 teismui pateikė prašymą dėl ieškovo UAB „Vilniaus energija“ procesinių teisių perėmimo ir bylos dalies medžiagos pripažinimo nevieša, ant kurio uždėta 2017-09-06 rezoliucija „netenkinti“ (b.l. 125, t.3). Taip pat 2017-09-06 pateikė prašymą dėl UAB „Vilniaus energija“ dalyvavimo civilinėje byloje, ant kurio uždėta 2017-09-06 rezoliucija „į bylą“ (b.l. 145, t.3). Taigi prašymas dėl šalies pakeitimo kaip ir buvo išspręstas. Nepaisant to, iš teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugsėjo 6 d., garso įrašo girdėti, kad posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja, peržiūrėdama LITEKO sistemoje užregistruotus dokumentus, nurodo, jog prašymas dėl procesinių teisių perėmimo nėra išspręstas (garso įrašo 6 minutė). Atsakovas prašo su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo susipažinti (garso įrašo 8 minutė – 8 minutė 10 sekundžių), tačiau iš esmės neprieštarauja dėl procesinių teisių perėmimo (garso įrašo 19 minutė 30 sekundžių). Posėdžio metu teismas nutaria pateiktus prašymus išspręsti rašytinio proceso tvarka ir apie priimtą sprendimą informuoti šalis (garso įrašo 31 minutė 50 sekundžių), tačiau tokio procesinio sprendimo byloje nėra.Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties turinio matyti, kad, nors rezoliucinėje dalyje ir nenurodoma, bet nutarties motyvuose pasisakoma ir dėl pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymo dėl procesinių teisių perėmimo, konstatuojant, kad prašymas yra nepagrįstas. Apie pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-06 pateiktą prašymą dėl UAB „Vilniaus energija“ dalyvavimo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje nieko nekalbama.Taigi nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad, nors ir ne visiškai taip, kaip to reikalauja proceso teisės normos, ieškovo procesinių teisių perėmimo klausimas buvo išspręstas ir netenkintas dėl jo neįrodytumo. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, pažymi, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 str. 2 d. ). Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas dėl procesinių teisių perėmimo buvo išspręstas rašytine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atskirajame skunde neneigia fakto, kad jis, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei neturėdamas teismo procesinio sprendimo dėl ieškovo pakeitimo jo procesinių teisių perėmėju, neatvyko į teismo 2017-09-06, 9 val. posėdį, nepateikė teismui duomenų apie neatvykimo priežastis ir/ar prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės, įvertinęs situaciją labai formaliai, konstatavo, kad yra CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtą.Pasisakant dėl apeliantų argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradinio ieškovo UAB „Vilniaus energija“ nepakeitė jo procesinių teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“, akcentuotina, kad pagal CPK 48 straipsnio nuostatas, teismas, jei yra pagrindas, šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas., bet kurioje proceso stadijoje, tačiau procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 3 dalis). Tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, kad jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; kt.). Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 str. 1 d.). Be to teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes, perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises, perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Taigi procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to, sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2017-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017; kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-09-04 gautas AB „Vilniaus šilumos tinklų“ prašymas dėl ieškovės procesinio teisių perėmimo ir dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša (b.l. 125-127, t.3), kuriame paaiškinta, kad 2017-03-29 baigė galioti tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“ 2002-02-01 sudaryta šilumos ūkio nuomos sutartis. Turto priėmimo-perdavimo aktu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėmė reikalavimus į ankstesnio laikotarpio klientų (vartotojų) skolas iš UAB „Vilniaus energija“. Iš pareiškėjo pridedamo priedo Nr. 13 prie 2002-02-01 nuomos sutarties (b.l. 133-135, t.3) matyti, kad nuomininkas įsipareigoja nuomotojui perleisti reikalavimo teisę į iš vartotojų gautinas sumas; nuomininkas paruošia vartotojų ir iš jų gautinų sumų sąrašą; kartu su vartotojų sąrašu nuomininkas pateikia nuomotojui visus duomenis bei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę į iš vartotojų gautinas sumas bei papildomas teises, įskaitant delspinigius.Tačiau šalis siejantys teisiniai santykiai nėra abstraktaus pobūdžio, yra konkretus skolininkas, kreditorius ir jo reikalaujama suma, reikalavimo pagrindas. Taigi ir perleidžiama ne abstrakti prievolė į neapibrėžtą skaičių skolininkų, o konkretus skolinis įsipareigojimas į konkretų skolininką. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad teismui nėra pateiktas 13 priede minimas sąrašas, iš kurio būtų aiškiai matyti, kad reikalavimo teisė į atsakovų A. B. ir G. B. skolą būtų perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Nepaisant to, sutiktina su apeliantų argumentu, kad tai neturėjo būti pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismui atsisakyti tenkinti prašymą dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo.Kaip jau buvo minėta, procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl teisių perėmimo ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus, turėjo spręsti šio prašymo priėmimo klausimą ir nagrinėti jį vadovaudamasis, be kita ko, ir CPK 111-115 straipsnių nuostatomis. Tuo pačiu principu turėjo būti sprendžiamos ir teismo abejonės dėl (ne) tinkamo atstovavimo ir suteiktų įgaliojimų atitinkamiems asmenims. Kadangi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymo dėl šalies pakeitimo trūkumų nepašalino, priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo.Pažymėtina, kad pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-06 prašymas dėl UAB „Vilniaus energija“ dalyvavimo civilinėje byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų apskritai byloje nebuvo spręstas, todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, pirmiausia tinkamai, vadovaujantis CPK nuostatomis, išnagrinėtini pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-09-04 prašymas dėl ieškovo UAB „Vilniaus energija“ procesinių teisių perėmimo ir bylos dalies medžiagos pripažinimo nevieša bei 2017-09-06 prašymas dėl UAB „Vilniaus energija“ dalyvavimo civilinėje byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.