Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-9996-931/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
e2-9996-931/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
UAB „Juris LT“
Atsakovas
UAB „SOLVISTA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9996-931/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04806-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „SOLVISTA“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 2 372,71 EUR skolą, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 23,29 EUR delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. sausio 22 d. UAB „Juris LT“ ir Salas Zivis, Rab Filialas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai Salas Zivis, Rab Filialas perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „SOLVISTA“. Naujasis kreditorius UAB „Juris LT“ išsiuntė atsakovui UAB „SOLVISTA“ pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pradinis kreditorius Salas Zivis, Rab Filialas sudarė su atsakovu UAB „SOLVISTA“ 2016 m. vasario 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. L2016/005, pagal kurią teikė atsakovui prekes bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs iki šiol. Atsakovas yra skolingas ieškovui 2 372,71 EUR pagrindinės skolos bei 40 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Remiantis sutarties 3.2. punktu, atsakovas privalo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo, o pagal sutarties 3.3. punktą – pradelsęs atsiskaitymo terminą, atsakovas privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, iš viso 23,29 EUR.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui 2019 m. kovo 27 d. buvo siunčiami buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, laikomi įteiktais tinkamai 2019 m. balandžio 8 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo, prašo priimti sprendimą už akių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius ribotos atsakomybės bendrovės „SALAS ZIVIS“ filialas ir atsakovas 2016 m. vasario 8 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. L2016/005, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo parduoti ir pristatyti produktus, kuriuos atsakovas įsipareigojo priimti bei apmokėti. Už parduotas prekes pradinis kreditorius išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras Nr. SZE179016, SZE178995, SZE178147, SZE178116, SZE175610, SZE173868, SZE172906, SZE172912, SZE171640, SZE171675, SZE170892. Ieškovas nurodo, kad atsakovas už pateiktas prekes nėra atsiskaitęs.

Ieškovas ir pradinis kreditorius ribotos atsakomybės bendrovės „SALAS ZIVIS“ filialas 2019 m. sausio 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises, susijusias su atsakovo skola už prekes. Pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į 2 372,71 EUR dydžio skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (2019 m. sausio 23 d. pranešimas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovas pareigos sumokėti už pristatytas prekes tinkamai neįvykdė, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 372,71 EUR skola.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog pradinis kreditorius ir atsakovas sutarties 3.3 punktu susitarė dėl 0,02 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistini 23,29 EUR delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas prašo priteisti 40 EUR, kaip išieškojimo išlaidų kompensaciją, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Pažymėtina, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas visoms komercinėms sutartims, kurios atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sutarties patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – tokia sutartis turi būti sudaryta tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinės sutarties kriterijaus; 3) sutarties dalyko – pagal sutartį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sutarties atlygintinumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensacija.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pažymėtina, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 436 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 55 EUR sumokėtas žyminis mokestis bei 605 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 660 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Byloje patirta 5,58 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „SOLVISTA“ tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“ (j. a. k. 303262509) 2 372,71 EUR (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 71 ct) skolą, 23,29 EUR (dvidešimt trijų eurų 29 ct) delspinigius, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 436 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 660 EUR (šešių šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „SOLVISTA“ (j. a. k. 302843326).

Priteisti iš atsakovo UAB „SOLVISTA“ (j. a. k. 302843326) 5,58 EUR (penkių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė