Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-8874-188/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
e2YT-8874-188/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Donata Slavinskaitė
Civilinė byla Nr.e2YT-8874-188/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00491-2019-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujantpareiškėjui R. S., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam – pareiškėjui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jo tetos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Pareiškime nurodė, kad jo teta – jo mirusio tėvo A. S. sesuo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2018 m. spalio 5 d. K. S. 2006 m. birželio 15 d. testamentu savo nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 104/521 dalys 5,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,17 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,57 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 181/545 dalys 5,45 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (pagal esamus NTR dokumentus pastatų nėra), paliko jam – savo sūnėnui R. S.. Jis nuo vaikystės palaikė artimus santykius su savo teta K. S., ką įrodo dar 2006 m. išreikšta jos valia savo turtą palikti jam (pareiškėjui). Jis slaugė savo tetą prieš mirtį ir rūpinosi jos laidotuvėmis. Kadangi jis neturi teisinio išsilavinimo, galvojo, kad dėl tetos K. S. palikimo priėmimo į notarą turi kreiptis ne per tris mėnesius po palikėjos mirties, bet praėjus trims mėnesiams, t. y. tikėjo, kad teisė kreiptis į notarą atsirado nuo 2019 m. sausio 5 d. 2019 m. vasario 20 d. jis kreipėsi į Kėdainių rajono I–ojo notarų biuro notarą, tačiau iš notaro sužinojo, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tetos palikimui priimti ir privalo kreiptis į teismą. Notaras 2019 m. vasario 20 d. išdavė liudijimą, kad dėl mirusios K. S. palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad apie palikėjos ketinimą savo turtą palikti jam žinojo nuo tada, kai notariškai buvo patvirtintas tetos testamentas, tačiau mirus palikėjai, galvojo ir tikėjo, kad pas notarą dėl mirusio asmens palikimo priėmimo reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po asmens mirties, o ne per tris mėnesius po asmens mirties, nes neturi teisinio išsilavinimo. Praėjus trims mėnesiams nuo palikėjos mirties, jis 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į notarą, tikėdamasis, jog išlaukė trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą, taigi, iš karto atliko aktyvius veiksmus. Nuo palikimo nepriėmimo praėjo tik vienas su puse mėnesio, tai yra visiškai trumpas laiko tarpas. Nurodė, kad po jos tetos K. S. mirties kitų įstatyminių įpėdinių nėra, jis yra vienintelis palikėjos sūnėnas ir jos penktos eilės įpėdinis. K. S. mirė netekėjusi, vaikų neturėjo. K. S. brolis, o jo tėvas A. S. mirė 1999 m. sausio 10 d., o sesuo E. S. mirė 2006 m. gruodžio 30 d., palikėjai dar esant gyvai. Prašo terminą palikimui priimti atnaujinti, turint tikslą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. S. ir jo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, kad pagrindinė termino priimti palikimą praleidimo priežastis buvo ta, jog pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, manė, kad pas notarą dėl mirusio asmens palikimo priėmimo reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po asmens mirties, o ne per tris mėnesius po asmens mirties.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninė 2018 m. spalio 8 d. išduoto Medicininio mirties liudijimo Nr. 18-19995395 kopijos matyti, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2018 m. spalio 5 d., jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad K. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 2018 m. spalio 5 d., šeiminė padėtis – netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra. Byloje pateiktų dokumentų kopijos patvirtina, kad K. S. brolis – pareiškėjo R. S. tėvas A. S. mirė 1999 m. sausio 9 d. (gimimo liudijimų Nr. 199795 ir Nr. 653919, mirties liudijimo AA Nr. 034023 kopijos). Nustatyta, kad K. S. sesuo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2016 m. gruodžio 30 d. (Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2019 m. vasario 12 d. Pažyma apie gimimą Nr. (P1-398) P2-1480, Mirties liudijimo AA Nr. 402646 kopijos). Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad K. S. vardu nuosavybės teisėmis yra registruoti keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenys). Iš byloje pateiktos 2006 m. birželio 15 d. testamento, patvirtinto Kėdainių rajono I–ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės, kopijos matyti, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006 m. birželio 15 d. testamentu savo nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 104/521 dalys 5,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,17 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,57 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 181/545 dalys 5,45 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) sav., šiuo testamentu savo mirties atveju palieka R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančio 2019 m. vasario 20 d. Kėdainių rajono I–ojo notarų biuro notarės nutarimo Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą matyti, kad atsisakyta priimti iš R. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2018 m. spalio 5 d. mirus K. S., kadangi yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Iš byloje esančio 2019 m. vasario 20 d. Kėdainių rajono I–ojo notarų biuro notarės liudijimo matyti, kad patikrinus paveldėjimo bylas, 2018 m. spalio 5 d. mirus K. S., į I–ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos A. T. 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog be pareiškėjo daugiau asmenų, pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po K. S. mirties, nėra, iki šiol palikimo niekas nepriėmė, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja.

Byloje nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui, iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teismas sutinka su pareiškėjo R. S. pareiškime ir teismo posėdyje jo atstovės nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais, kad terminą palikimui pagal testamentą priimti po tetos K. S. mirties pareiškėjas praleido dėl suklydimo ir teisinių žinių stokos, manydamas, kad į notarą dėl mirusio asmens palikimo priėmimo reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po asmens mirties, o ne per tris mėnesius po asmens mirties, todėl jis po tetos mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir iš notaro sužinojo, jog praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Vertinant šias aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir operatyvus, t.y. stengėsi įgyvendinti savo teisę į palikimo priėmimą, tačiau dėl teisinių žinių neturėjimo ir suklydimo šios teisės įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino, todėl pripažinti, kad praleidus terminą, jis neteko teisės į palikimo priėmimą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad terminas palikimui pagal testamentą priimti praleistas nežymiai (vienas su puse mėnesio), darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į palikimą, suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymui neprieštarauja, pripažintina, kad pareiškėjas įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad yra pakankamas pagrindas pareiškimą patenkinti ir atnaujinti palikimo priėmimo terminą trims mėnesiams (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Valstybė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė (procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti per EPP).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jo tetos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. spalio 5 d., mirties, trims (3) mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė