Kauno apylinkės teismo nutarimas

(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gegužės 2 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant J. P., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui P. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. P. skundą dėl nutarimo byloje Nr. 22N-2361020-13 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. vasario 25 dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnas surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir nutarimą Nr. 22N-2361020-13, už tai, kad 2012 m. lapkričio 17 dieną, adresu, (duomenys neskelbtini), prie klubo (duomenys neskelbtini) grojo garsi muzika, kuri trikdė viešąją rimtį. J. P., būdama klubo (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrino, kad klubo veikla netrikdytų viešosios rimties, tuo J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., už tai jai paskirta bauda 150 litų. Pagal Lietuvos higienos normą HN-33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ gyvenamojoje aplinkoje nakties metu (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) leidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis 35 dB, maksimalus garso slėgio lygis 45 dB. Iš surašyto protokolo negalima nustatyti, kokiu būdu atlikti matavimai. Trūkumas, kad garsas buvo nepamatuotas. Sutinka, kad viduje muzika grojo garsiai. Lauke muzika galėjo girdėtis nebent tuo atveju, kai žmonės įeidinėja ir išeidinėja iš baro. Klubas (duomenys neskelbtini) lapkričio 17 dieną dirbo iki 3 - 4 valandos. Oficialiai dirba iki 4 valandos. Prie baro, lauke, kolonėlės yra pakabintos. Muzika groja iki 22 valandos. Lapkričio 17 dieną garso kolonėlės buvo išjungtos 22 valandą, tai yra 16 dieną 22 valandą. 3 valandą nakties muzika grojo tik viduje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 17 dieną, adresu, (duomenys neskelbtini), prie klubo (duomenys neskelbtini) grojo garsi muzika, kuri trikdė viešąją rimtį. J. P., būdama klubo (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrino, kad klubo veikla netrikdytų viešosios rimties.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio „Viešosios rimties trikdymas“ pirmoji dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Tai, kad leidžiamos muzikos garso stiprumas neviršija leistinų ribų, nereiškia, kad muzikos negirdi namo gyventojai ir kad muzika jiems netrukdo naktį ilsėtis. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), namo gyventojai O. Š. , J. J. skundėsi, kad dėl leidžiamos muzikos 2012 m. lapkričio 17 dieną, 03.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), klube (duomenys neskelbtini) negalėjo ilsėtis, užmigti, o tai ir yra viešosios rimties trikdymas.

Tai, kad nebuvo išmatuotas triukšmo lygis, nėra pažeidimas, dėl kurio būtų galima pripažinti, jog J. P. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo. Teismas pažymi, kad viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir neatlikus matavimų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė gali būti grindžiama liudytojų parodymais ar nukentėjusiųjų paaiškinimais bei kitais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje nurodytais įrodymais (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio mėn. 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-175/2011; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/215397) [2013-03-27]).

Iš bylos medžiagos bei išdėstytų J. P. paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais iš jos vadovaujamo klubo (duomenys neskelbtini) sklido tam tikras triukšmas (klubo kavinėje buvo leidžiama muzika), tačiau, J. P. manymu, šio triukšmo lygis negalėjo viršyti leistinų normų, o jo lygis net nebuvo objektyviai išmatuotas, todėl klubo (duomenys neskelbtini) vadovas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir panašiai, nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį, ir nustačius, jog asmuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Šiuo klausimu pažymėtina, jog, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 336).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. vadovaujamo klubo (duomenys neskelbtini) sklidusio triukšmo lygis nebuvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, tačiau aplinkybę, jog dėl sklidusio triukšmo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais buvo sutrikdyta namo, esančio Rotušės a. 1, Kaune, gyventojų rimtis patvirtina liudytojų O. Š., J. J., R. S., A. G., M. A., R. O. parodymai, taip pat kita bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256, 257 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. vadovaujamo klubo (duomenys neskelbtini) veiklos buvo trikdoma (duomenys neskelbtini), esančio namo gyventojų viešoji rimtis, todėl vien tik pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną klubo skleidžiamo triukšmo (garso) lygis nebuvo matuojamas specialiais prietaisais, nėra pakankamas pagrindas paneigti jam pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumą.

Konstatuotina, kad pagrindų nutraukti J. P. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, J. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o 2013 m. vasario 25 dienos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados nutarimas Nr. 22N-2361020-13 paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą atmesti, o 2013 m. vasario 25 dienos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados nutarimą Nr. 22N-2361020-13 palikti galioti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.