- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- ATP-208-175/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Šančių-Panemunės policijos nuovados (toliau – Institucija) tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. S. (toliau – pareiškėja) už tai, kad ši 2010-09-23 apie 18.40 val. savo gyvenamosios vietos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), garsiai leido muzikos grotuvą, tuo kėlė triukšmą trikdydama kaimynų rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos viršininko 2011-03-23 nutarimu už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą D. S. paskirta 150 Lt bauda.
Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja padavė skundą Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas ir paliktas nepakeistu 2011-03-23 Institucijos viršininko nutarimas. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. buvo surašytas teisingai, nustačius jos padarytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl Institucijos viršininkas 2011-03-23 nutarimu paskirdamas jai 150 Lt administracinę nuobaudą, nenustatęs jos atsakomybę jokių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tinkamai pritaikė įstatymą.
Šalies argumentai
D. S. apeliaciniu skundu prašo 2011-05-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja teigia, kad nutarime nurodoma, kad ji garsiai leido muziką savo gyvenamosios vietos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). O gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra jos dukros šeimos nuosavybė. Pareiškėja teigia neprisimenanti, ar 2010-09-23 apie 18.40 val. ji buvo dukros namuose, tačiau net jei buvo, nekėlė triukšmo trikdydama kaimynų viešąją rimtį. Apeliantės įsitikinimu, nuobauda negalėjo būti skiriama ir dėl praleisto senaties termino. Tačiau teismas į jos argumentus neatsižvelgė, o rėmėsi tik nukentėjusiojo K. J. bei pastarojo į teismo posėdį pasikviestų liudytojų J. P. bei T. D. vienašališkais parodymais. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė objektyvumo principą, kadangi būtent jos parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi, o K. J. ir liudytojų parodymai skyrėsi ne smulkmenose, o iš esmės. K. J. teigė, kad pareiškimą policijai dėl triukšmo jis pats parašė ir nuvežė į nuovadą. Liudytojas T. D. parodė, kad pareiškimą dėl triukšmo policijos patruliai paėmė iš dėdės ir išsivežė. Teismui nesukėlė abejonių ir ta aplinkybė, kad liudytojas T. D. yra nukentėjusiojo giminaitis, todėl jo parodymus negalima laikyti objektyviais ir nešališkais. Liudytojas J. P. nėra kaimynas, namo priešais nukentėjusiojo namą jis neturi. Jo parodymai nelogiški. Policijos pareigūnai ne tik, kad neišmatavo garso stiprumo decibelais, bet ir apskritai jokio triukšmo negirdėjo. Todėl, apeliantės įsitikinimu, jos kaltė įrodinėjama vien tik dviejų suinteresuotų nukentėjusiojo pasikviestų liudytojų nesutampančiais parodymais. Jokių tikrų kaimynų parodymų dėl keliamo triukšmo, byloje nėra. Pareiškėja teigia, kad vienas iš motyvų, paskatinusių nubausti ją administracine nuobauda, iš pareigūno A. Š. pusės buvo tai, kad ji yra jį patį dėl netinkamo pareigų atlikimo apskundusi LR Vidaus reikalų ministrui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
D. S. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas apeliantei neigiant savo kaltę padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Byloje nustatyta, kad 2010-09-23 apie 18.40 val. apeliantė savo gyvenamosios vietos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), garsiai leido muzikos grotuvą, tuo kėlė triukšmą trikdydama kaimynų rimtį. Šias aplinkybes patvirtina K. J. pareiškimas (b. l. 9), liudytojų T. D., J. P. paaiškinimai (b. l. 10, 11). Šias aplinkybes šie asmenys patvirtino bylą nagrinėjant teisme. Kad girdėjo leidžiamą muziką, matyti ir iš R. A. paaiškinimo, tačiau muzika šiam asmeniui netrukdė. Apylinkės teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl remiasi liudytojų parodymais ir jais tiki. Tai, kad apeliantę, kaip muziką garsiai leidusį asmenį, konkrečiai nurodė K. J. giminaitis, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog K. J. ir T. D. parodymai yra subjektyvūs. Juolab, kad aplinkybes apie tai, kad apeliantė garsiai leido muziką, patvirtino liudytojas J. P., kuris, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, neturi priešiškumo nei su D. S., nei su K. J.. Tai, kad nebuvo išmatuotas triukšmo lygis, nėra pažeidimas, dėl kurio būtų galima pripažinti, jog D. S. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo. Pažymima, kad viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir neatlikus matavimų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė gali būti grindžiama liudytojų parodymais ar nukentėjusiųjų paaiškinimais bei kitais ATPK 256 straipsnyje nurodytais įrodymais.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. S. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. D. S. viešoje vietoje nesielgė taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei bylą nagrinėjant Institucijoje, buvo padaryta procesinių pažeidimų – byla išnagrinėta jai nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė su savo atstovu dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl galimai Institucijoje padaryti pažeidimai buvo pašalinti. Apeliantei buvo sudaryta galimybė pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje nustatytomis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, pasisakė dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento, kurie, objektyviai vertinant, galėjo turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, todėl apeliantės teisė į motyvuotą sprendimą nebuvo pažeista.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog nuobauda jai paskirta praėjus įstatyme nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pratęsta (b. l. 21), todėl ir nuobauda paskirta nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino, ką teisingai nurodė apylinkės teismas.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 nutartį palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.