Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su S. M. prašymu dėl Jonavos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-21-722/2016 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, taip pat su Jonavos rajono apylinkės teismo pateikta baudžiamąja byla Nr. 1-21-722/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-21-722/2016, kurioje S. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

2016 m. sausio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teisme gautas S. M. prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Lidijos Deksnienės ir Jonavos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kuriame reiškiamas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai L. Deksnienei, taip pat visam Jonavos rajono apylinkės teismui ir prašoma kreiptis į Kauno apygardos teismo pirmininką dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. 2016 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir bylą perdavė Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkui, kuris bylą kartu su kaltinamojo S. M. prašymu persiuntė Kauno apygardos teismui spręsti klausimus dėl viso Jonavos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Kaltinamojo S. M. prašyme nurodyta, jog jam abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos L. Deksnienės nešališkumo kilo liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos metu, kuomet teisėja tendencingai pastariesiems užduodavo atsakymą menančius, kaltinamojo kaltumą turinčius patvirtinti klausimus, taip padėdama suformuoti norimą gauti atsakymą ir demonstruodama išankstinį palankumą nukentėjusiesiems ir kaltinimą palaikančiai pusei. Abejonių teisėjos nešališkumu kėlė ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu teisėja pareiškė apie dar vieną kaltinamojo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nors byloje jokių duomenų apie tai nebuvo. Kaltinamajam tapo žinoma, kad bylą nagrinėjančios teisėjos sutuoktinis dirba tame pačiame policijos komisariate kaip ir baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti T. M. ir J. D., todėl, kaltinamojo manymu, teisėja negali nešališkai išnagrinėti bylos, nes, būdama kartu su nukentėjusiaisiais dirbančio policijos pareigūno sutuoktinė, negali objektyviai ir nešališkai pažvelgti į buvusią įvykio situaciją, yra linkusi labiau tikėti ir palankiau vertinti būtent policijos pareigūnų poziciją. Be to, paaiškėjusi aplinkybė apie teisėjai žinomą dar vieną ikiteisminio tyrimo kaltinamojo atžvilgiu atlikimą leidžia manyti, kad teisėja su savo sutuoktiniu aptarinėja baudžiamąją bylą ir kaltinamojo asmenybę. Taip pat prašyme nurodyta, kad bylos negali nagrinėti ir joks kitas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas, kadangi šio teismo teisėjos J. P. sutuoktinis J. P. yra policijos pareigūnas ir ilgą laiką dirbo Jonavos rajono policijos komisariate, kuriame taip pat dirba ir byloje nukentėjusiaisiais pripažinti T. M. ir J. D.. Kaltinamojo teigimu, situacija, kai net dvi iš vos septynių Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų yra artimais giminystės ryšiais susijusios su policijos pareigūnais, dirbančiais kartu su nukentėjusiaisiais byloje pripažintais asmenimis, esant nedideliam tiek Jonavos rajono apylinkės teismo kolektyvui, tiek ir nedidelei Jonavos teisininkų, įskaitant ir policijos pareigūnus, bendruomenei, vertintina kaip aplinkybė, kelianti abejonių viso Jonavos rajono apylinkės teismo nešališkumu.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą kitam teismui netenkinami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla Nr. 1-21-722/2016, kurioje S. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teisminga Jonavos rajono apylinkės teismui. Kaltinamasis prašo nušalinti nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo visą Jonavos rajono apylinkės teismą, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK) expressis verbis nenumato galimybės (proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Vadovaujantis BPK nuostatomis, proceso dalyviai gali reikšti nušalinimą konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris ir priima sprendimą dėl pareikšto nušalinimo (BPK 59 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis pasinaudojo jam suteikta teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau teisėja L. Deksnienė, kaltinamojo prašyme nurodytus argumentus dėl jos šališkumo laikydama nepagrįstais, 2016 m. sausio 20 d. nutartimi nenusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-21-722/2016, nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia proceso dalyviui teisės šalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą, prašymas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-21-722/2016 nagrinėjimo negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyti tik išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui - t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Tuo tarpu kaltinamojo S. M. prašyme perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-21-722/2016 nagrinėti kitam tos pačios pakopos, t. y. apylinkės teismui, nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių Jonavos rajono apylinkės teismas negalėtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinės būtinybės bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, perduoti nagrinėti kitam teismui. S. M. prašyme nurodyti argumentai, remiantis kuriais reiškiamas nušalinimas visam Jonavos rajono apylinkės teismui, o taip pat prašoma baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant Jonavos rajono apylinkės teisme bus neužtikrinti svarbūs valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, abejojantis konkretaus teisėjo (teismo) nešališkumu, turi pagrįsti aplinkybes, kurios, jo teigimu, patvirtina teisėjo (teismo) šališkumą. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. S. M. prašyme nurodytos aplinkybės, kad bylą nagrinėjančios teisėjos L. Deksnienės sutuoktinis yra policijos pareigūnas ir dirba tame pačiame policijos komisariate kaip ir byloje nukentėjusiaisiais pripažinti T. M. ir J. D., nesant duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie artimus šių asmenų tarpusavio ryšius, nesudaro pagrindo abejoti baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos L. Deksnienės nešališkumu. Tuo pačiu nurodyta aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo manyti, kad bylą nagrinėjančiai teisėjai gali būti daroma kokia nors įtaka nagrinėjant baudžiamąją bylą ir nustatant tikrąsias bylos aplinkybes, ar kad teisėja L. Deksnienė turi išankstinį nusistatymą dėl bylos išnagrinėjimo rezultatų. Nesudarančia pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos, o kartu ir visų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu laikytina ir aplinkybė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos J. P. sutuoktinis taip pat yra dirbęs Jonavos rajono policijos komisariate, kuriame dirba nukentėjusiaisiais byloje pripažinti asmenys. Jokių duomenų apie artimus teisėjos J. P. sutuoktinio ir nukentėjusiųjų T. M. ir J. D. ryšius, taip pat duomenų apie galimą šių asmenų įtakos bylą nagrinėjančiai teisėjai darymą nėra pateikta. Prašyme nėra nurodyta ir jokių konkrečiais įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl kitų Jonavos rajono apylinkės teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Kaltinamojo nurodyti teiginiai, jog abejonių Jonavos rajono apylinkės teismo nešališkumu kelia vien tai, kad dviejų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų sutuoktiniai dirba (yra dirbę) tame pačiame policijos komisariate kartu su nukentėjusiaisiais byloje pripažintais asmenimis, o Jonavos rajono apylinkės teismo kolektyvas, kartu ir visa Jonavos teisininkų bendruomenė, įskaitant ir policijos pareigūnus, yra nedidelė, yra tik subjektyvaus pobūdžio, jokiais įrodymais nepagrįsti samprotavimai. Vien subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio kaltinamojo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti tiek bylą nagrinėjančios teisėjos L. Deksnienės, tiek ir kitų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu, o taip pat negali būti pagrindu daryti išimtį bendrosioms teismingumo taisyklėms ir bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti S. M. prašymo dėl visų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-21-722/2016 nagrinėjimo.

Jonavos rajono apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą Nr. 1-21-722/2016 atsisakyti perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.