- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-851-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00273-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Nuteistasis
- T. L.
- Civilinis atsakovas
- Compensa TU S
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Artūras Bauža
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-851-238/2013;
Teisėja L. Radzevičienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00273-2011-4;
2013 m. spalio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, nukentėjusiajam V. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Artūrui Baužai, nuteistajam T. L., gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 67, 68 straipsniais, paskyrė nuteistajam T. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. T. L. bausmę paskyrė atlikti atviroje kolonijoje.
Priteisė iš Compensa TU S.A Viena Insurance Group 8414 Lt turtinei žalai atlyginti (po 4207 Lt kiekvienam) V. M. ir A. M. .
Priteisė iš T. L. 60000 litų (po 30000 Lt kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti V. M. ir A. M.. Kitą civilinio ieškinio dalį atmetė.
Priteisė iš T. L. 2000 Lt (turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, iš jų vieno nesunkiai, o kito sunkiai bei žuvo žmogus, o būtent: jis 2011 m. birželio 11 d. apie 3.00 val. Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,98 promilių girtumas), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir 133 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t. y. vairuodamas minėtą automobilį viršijo leistiną greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje atsitrenkė į motociklą „Suzuki GM51B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei partrenkė aikštelėje stovėjusius A. T., E. L. ir P. M., dėl ko motociklui „Suzuki“ užgriuvus ant A. T. buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata - lūžo šeivikaulio galvutė, partrenkus savo vairuojamu automobiliu E. L. buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, tai pasireiškė odos nubrozdinimais dešinio klubo, dešinės plaštakos srityje, muštine žaizda kairio čiurnos sąnario srityje, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldriniu lūžiu, dešinio blauzdikaulio kūno skeveldriniu lūžiu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių dalių skeveldriniais lūžimais, o vairuojamu automobiliu partrenkus P. M., pastarasis nuo patirtų sužalojimų - kairių VII ir IX šonkaulių lūžių, kairio plaučio plyšimo, užpakalinio tarpuplaučio sumušimo, kepenų dešinės skilties plyšimo, kraujosruvos kairio inksto kapsulėje, dešinio blauzdikaulio atviro lūžio, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžių, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujosruvų nugaros minkštuosiuose audiniuose, muštinės-plėštinės žaizdos smakre, poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, odos nubrozdinimų abiejose rankose, krūtinėje, dešinės čiurnos srityje, kairio klubo srityje - žuvo vietoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde T. L. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės dydžio, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bei dalį dėl civilinio ieškinio – dalį dėl turtinės žalos priteisimo civilinį ieškinį atmesti, o dalį dėl neturtinės žalos priteisimo – priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti nuo 60000 Lt iki 30000 Lt. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, be to, apribotos jo galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą, kadangi šiuo metu jis dirba ir turi realias galimybes atlyginti žalą, tai visą laiką intensyviai ir darė. Pažymi, kad skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, teismas nepasisakė į jo gynėjos argumentus dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bei nenurodė, kodėl šios teisės normos taikymas prieštarautų bausmės paskirčiai. Akcentuoja, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, jis priskiriamas prie neatsargių nusikalstamų veikų, jis charakterizuojamas teigiamai, jam nėra būdingas antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis neturi polinkių daryti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo buvo kelis kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau nei vienas iš šių KET pažeidimų nebuvo šiurkštūs, jis nedelsdamas sumokėjo jam paskirtas baudas. Pažymi, kad iki šiol jam nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau jis per visą tą laiką (nuo įvykio praėjo treji metai) nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, tarp jų nei KET pažeidimų, nei kitų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu ar pan., o tai jo nuomone rodo, kad tiek polinkis daryti nusikalstamas veikas, tiek alkoholio vartojimas jam nėra būdingas. Atvirkščiai, jis visą laiką dirba, turi nuolatinį darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, mano, kad tai taip pat patvirtina, jog jam nebūdingas polinkis į nusikalstamas veikas ar pan. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad pagal teismų formuojamą praktiką, teismas turėtų atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes ir neskirti su realia laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės, kadangi tokia ilgalaikė ir nuosekli yra ir teismų praktika. Mano, kad teismai yra suformavę nuoseklią praktiką, iš kurios galima daryti aiškią išvadą, kad kaltininkas, padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 6 d., tačiau nuoširdžiai pripažinęs kaltę, gailėjęsis, ėmęsis aktyvių veiksmų atsiradusiai žalai atlyginti, savo asmenybe įrodęs, kad nėra linkęs nusikalsti, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi teisę tikėtis, kad teismas taikys jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidės. Teigia, kad tokie kaltinamojo lūkesčiai atitinka protingumo pricipus ir neprieštarauja bausmės paskirčiai. Pažymi, kad jis iš karto pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl jos, savo noru atlygino ir pašalino padarytą žalą dar iki bylos atidavimo teismui, visą žalą, kuri buvo pareikšta ir nepareikšta (nukentėjusiems V. ir A. M. atlyginta 25000 Lt neturtinės žalos, nors jie nebuvo ikiteisminio tyrimo metu pareiškę byloje civilinio ieškinio; ligonių kasai atlyginta žala, nors ji nebuvo pareiškusi reikalavimo), po bylos atidavimo teismui draudimo bendrovei jis atlygino žalą dėl jos sumokėtų žalų nukentėjusiesiems.
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kurioje nurodoma, kad nuteistasis privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinančias laidojimo išlaidas. Pažymi, kad tokia praktika remdamasi draudimo bendrovė Compensa TU S.A. Viena Insurence Group nukentėjusiesiems atlygino 5000 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidas, kurios priskaičiavus laidojimo išmoką – 1040 Lt, iš viso sudaro 6040 Lt. Mano, kad nukentėjusiesiems atlygintos kapavietės sutvarkymo išlaidos yra aiškiai protingos ir teisingos, todėl teismas nepagrįstai patenkino šią nukentėjusiųjų ieškinio ieškinio ir priteisė 8414 Lt.
Taip pat mano, kad teismas nukentėjusiesiems priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą, kurį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose. Teigia, kad teismų formuojama praktika nurodo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltininko kaltės pobūdį, turtinę padėtį ir elgesį po padaryto pažeidimo. Pažymi, kad jis nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos – 25000 Lt atlygino dar jiems nepareiškus byloje civilinio ieškinio. Akcentuoja, kad teismas nurodė, jog jis gauna nedideles pajamas, tačiau neteikė tam lemiamos reikšmės, nurodęs, kad jis yra jauno amžiaus, susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai, gaudamas didesnes pajamas turės galimybę atlyginti nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą. Sutinka, kad galima daryti prielaidą, jog jis ateityje uždirbs daugiau, tačiau teismas nepasisakė, kaip didesnį darbo užmokestį jis galėtų gauti būdamas nelaisvėje. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, dirba ir tikrai dirbs ateityje, tačiau mano, kad yra visiškai natūralu, jog jis sukurs šeimą, galbūt turės vaikų, kuriuos turės išlaikyti. Teigia, kad kaltininko turtinė padėtis ir elgesys po eismo įvykio gali būti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį. Akcentuoja, kad tai, jog jis po įvykio elgėsi protingai, apdairiai bei rūpestingai siekdamas pašalinti žalą, remiantis pateiktais duomenimis, yra pripažinęs teismas nuosprendyje.
Apeliaciniame skunde Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendį iš dalies, t. y. panaikinti dalį, kurioje ieškovams V. M. ir A. M. iš civilinio atsakovo – draudiko Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo priteista po 4207 Lt kiekvienam turtinei žalai atlyginti, ir šią ieškovų ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Skunde nurodoma, kad ieškovų prašomos ir teismo pripažintos pagrįstomis 14454 Lt paminklo pastatymo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos yra nepagristai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus, įtvirtinto CK 6.291 straipsnio 1 dalyje ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punkte. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl apelianto argumentų, jog šios išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad šios išlaidos buvo turėtos, papildomai nepasisakęs dėl jų dydžio. Mano, kad ieškovų sprendimas pastatyti žuvusiam sūnui išskirtinį ir brangų paminklą automatiškai nereiškia, kad dėl to turėtos jų kapavietės tvarkymo išlaidos bus automatiškai priteisiamos iš atsakovo. Akcentuoja, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Todėl ieškovams turėtų būti priteistos tik protingumo kriterijus atitinkančios kapavietės tvarkymo išlaidos. Teigia, kad tokia apelianto pozicija atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu. Pažymi, kad turi būti atlyginamos įprastos, vidutinės paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Nurodo, kad teismų praktikoje 5000 Lt, kuriuos atsakovas išmokėjo ieškovams, pripažįstama protingumo kriterijus atitinkančiomis laidojimo (kapavietės tvarkymo) išlaidomis, t. y. įprasta kaina už šias paslaugas. Akcentuoja, kad šią sumą atsakovas yra atlyginęs ieškovams, 2012-07-21 išmokėdamas 5000 Lt draudimo išmoką ieškovui V. M., o atsižvelgiant į valstybės 1040 Lt sumą, ieškovams iš viso buvo atlygintos 6040 Lt kapavietės tvarkymo išlaidos, todėl laikytina, kad ieškovams yra visiškai atlygintos protingumo kriterijus atitinkančios, pagrįstos laidojimo išlaidos, o kita jų ieškinio dalis atmestina. Be to, pažymi, kad sudėjus su prieš tai išmokėta 2530 Lt draudimo išmoka laidojimo išlaidoms padengti, iš viso ieškovams atlyginta 8570 Lt visų laidojimo išlaidų.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. L. ir jo gynėja advokatė N. Grubliauskienė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus tenkinti.
Nukentėjusysis V. M. ir jo atstovas advokatas A. Bauža prašė apeliacinius skundus atmesti.
Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo T. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliantas T. L. neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl pagrindo atidėti bausmės vykdymą
Apeliantas T. L. teigia, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl bausmės nuteistajam vykdymo atidėjimo, neišnagrinėjo visų aplinkybių (veika padaryta atsitiktinai, teigiamas nuteistojo elgesys po įvykio, jo socialiniai ryšiai). Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai netaikyto bausmės vykdymo atidėjimo atmestini.
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas šios įstatymo nuostatos netaikė, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje yra galimybė taikyti LR BK 75 straipsnį.
Pažymėtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas LR BK75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. LR BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas neatsargias nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis T. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta net 1,98 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo. Taigi, akivaizdu, kad jis suvokė, jog – taip šiukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.
Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgęs į kelio, eismo, oro sąlygas ir pan. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklės kelia imperatyvų reikalavimą, draudžiantį vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.
Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-188/2009; 2K-271/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo T. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams; be to, važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio, todėl atsiradus kliūčiai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje partrenkė aikštelėje stovėjusius A. T., E. L. ir P. M. (P. M. sužalojo mirtinai).
Priešingai, negu mano apeliantas, pagal teismų praktiką, atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.
Šioje byloje apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę T. L., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ignoravo Kelių eismo taisykles, kurio pasekmės negrįžtamai sunkios - jauno žmogaus mirtis). Taip pat teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios A. M. išsakytą poziciją dėl bausmės skyrimo kaltinamajam bei kitų faktinių bylos aplinkybių visumą. Teismas įvertino, kad T. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę prisipažino, nuoširdžiai dėl to gailisi ir pergyvena, padedamas tėvų, neliko abejingas eismo įvykio sukeltiems padariniams, jis P. M. tėvams atlygino 25000 Lt neturtinę žalą ir kitas draudimo kompanijos pretenzijomis nurodytas išmokas. Teismas atsižvelgė ir į T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininką apibūdinančius duomenis (turėdamas nedidelį vairavimo stažą, iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau du kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už tai, kad su savimi neturėjo ir nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, valstybinės techninės apžiūros dokumento ir vairuotojų naudojimosi saugos diržais pažeidimus). Įvertinęs šių aplinkybių visumą apylinkės teismas T. L. skyrė minimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima tik T. L. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Apeliacinio skundo argumentai, jog T. L. po veikos padarymo ir iki šiol nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę, jis per visą tą laiką nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, tarp jų nei KET pažeidimų, nei kitų pažeidimų, taip pat susijusių su alkoholio vartojimu, turi nuolatinį darbą, nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atsiradusių itin sunkių nepataisomų padarinių – žuvo jaunas žmogus.
Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis V. M. išreiškė nuomonę, kad nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas LR BK 75 straipsnis, jis nesutiko su tuo, kad T. L. būtų atidėtas bausmės vykdymas. Taigi teismas negali ignoruoti nukentėjusiojo interesų ir nuomonės.
Dėl turtinės žalos dydžio
LR BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė su turtine žala susijusius klausimus.
Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos. Minėto įstatymo 11 straipsnis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: 1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; 2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui; 3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko 2011-06-11. Pagal įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nustatyta - 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos).
Iš nukentėjusiųjų V. ir A. M. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jų patirtą turtinę žalą būtent ir sudaro su P. M. laidojimu susijusios išlaidos, t. y. paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymo išlaidos. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Nukentėjusieji pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-19 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymas kainavo 14454 Lt (2 t., 185 b. l.). Be to, iš pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad V. ir A. M. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 14454 Lt (2 t., 179-184 b. l.). Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusieji turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo neatlygintos sumos dalies apskaičiavimo – 8414 Lt, kuri buvo priteista, tačiau mano, kad 14454 Lt išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Teisėjų kolegija mano priešingai ir konstatuoja, kad priteistas paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus ir nėra per didelis.
Apeliantų teiginiai, kad teismų praktikoje yra suformuota, jog būtent 5000 Lt pripažįstama kaip protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, atmestini. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo plėtojama pabrėžiant tai, kad šiam teisės šaltiniui negalima teikti per daug reikšmės, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad reikia atsižvelgti į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą. Kolegijos vertinimu, paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų dydis yra šiandieninėje ekonomikoje sparčiai galintis pakisti dydis, o apeliantų nurodoma 5000 Lt suma buvo pripažinta atitinkanti protingumo kriterijus ne analogiškose bylose, t. y. bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą nukentėjusiesiems V. ir A. M. neturtinės žalos atlyginimą, teigdamas, kad teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią tokio pobūdžio bylose neturtinei žalai atlyginti vienam nukentėjusiam asmeniui vidutiniškai priteisiama apie 30000 Lt. Apeliantas mano, kad neįvertinta T. L. kaltė (nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, sąmoningai nesiekiant sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų), be to, neatsižvelgta į jo turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis Civilinio kodekso nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, elgesį po eismo įvykio. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinus kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo jau išmokėtus 25000 Lt sumą ir draudimo kompanijos atlygintą maksimalią 8632 Lt neturtinės žalos išmoką, nukentėjusiesiems priteisė 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. kiekvienam jų po 30000 Lt, o tai susumavus su jau išmokėtomis sumomis sudaro 93632 Lt neturtinei žalai kompensuoti.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-10 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2012).
Apylinkės teismas sutiko su nukentėjusiųjų argumentais, kad jie, praradę vienintelį savo sūnų, į kurį dėjo visas gyvenimo viltis bei lūkesčius, moraliai sužlugo, jie skaudžiai išgyveno jauno, besimokančio, jų užauginto vaiko netektį, iškentė neapsakomą ir nepamatuojamą dvasinį skausmą. Nukentėjusioji A. M. neteko pačios brangiausios motinai vertybės, su kuria ją siejo glaudus dvasinis ryšys - sūnaus, ji išgyveno netekties bei praradimo jausmą.
Teismas įvertino, kad T. L. yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, ir nors šiuo momentu jo turtinė padėtis nėra gera, gaunamos pajamos nedidelės, tačiau atsižvelgiant, kad perspektyvoje susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai, gaudamas didesnes pajamas turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš T. L. dydžio ir pakankamai išsamiai dėl to pasisakė.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priklausomai nuo aplinkybių, neturtinės žalos dydžiai gali būti įvairūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-17 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2012). Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistos sumos yra iki 150000 litų.
Iš T. L. priteistas neturtinės žalos dydis nėra kažkuo išskirtinis. Teismų praktikoje priteisiami ir didesni neturtinės žalos dydžiai. Todėl apelianto skundo argumentas, kad skundžiamas teismo nuosprendis prieštarauja teismo praktikai, nepagrįstas.
Akcentuotina ir tai, kad kaip jau buvo paminėta, nuteistojo T. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo ypač šiurkštus, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio. Taigi, nors nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau T. L. veikimas buvo ypatingai lengvabūdiškas ir grubus.
Įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas skundžiamu nuosprendžiu išspręstas tinkamai.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.
Todėl nuteistojo T. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
N. T. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliacinius skundus atmesti.