- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- eI3-219-609/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01283-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Rambyno regioninio parko direkcija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Rambyno regioninio parko direkcijai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Rambyno regioninio parko direktorės 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P1-10 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Skunde nurodo, kad jis yra Rambyno regioninio parko direkcijos (toliau – ir atsakovė, ir Rambyno RP direkcija, ir Direkcija) vyriausiasis specialistas (ekologas). Teigia, kad 2021 m. birželio 16 d. įvyko konfliktas, kurio metu jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Tą pačią dieną jis pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo Rambyno RP direktorę R. M., be kita ko, informavo, kad 2021 m. birželio 16 d. V. K. kairės rankos kumščiu jam sudavė į veidą po to, kai šis paklausė pareiškėją, ar jis jį vadino durnium. 2021 m. birželio 22 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. V6-7 (toliau – ir Pranešimas). 2021 m. birželio 29 d. jis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dėl 2021 m. birželio 16 d. įvykio gailisi. Rambyno RP direktoriės 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – Komisija) atliko tyrimą dėl galimo jo tarnybinio nusižengimo bei parengė 2021 m. liepos 2 d. išvadą Nr. V6-8 „Dėl D. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą bei jam pasiūlė paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nežiūrint į tai, kad anksčiau jis jokių tarnybinių nuobaudų neturėjo ir vykdė jam pavestas užduotis, Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, ir VTĮ), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (išdėstyto nauja redakcija 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1390) (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos.
Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo pareiškėjas nurodo, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimo aspektu labai svarbu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo konstatuotas neigiamų pasekmių buvimas, todėl spręsdama jo tarnybinės atsakomybės klausimą, atsakovė turėjo į tai atsižvelgti. Teigia, jog tyrimas buvo pradėtas po to, kai jis kreipėsi į Rambyno RP direktorę R. M.. Pažymi, kad dėl įžeidimo V. K. į Rambyno RP vadovybę nesikreipė, nes puikiai suprato, kad jį pavadindamas durnium, jis tik išreiškė savo nuomonę, jo nesiekė pažeminti ir susilaikė nuo bet kokios nenorminės leksikos. Aplinkybė, kad V. K. griebėsi smurto, negali būti laikytina jo veiksmų pasekmė, nes būtent jis nukentėjo nuo V. K. smūgio. Pareiškėjas teigia, kad jis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų nepažeidė, nes neturėjo tikslo V. K. pažeminti. Mano, jog Komisija nevertino, ar V. K. reakcija į situaciją buvo adekvati. Jis veikė neapgalvotai, nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl turi būti vertinamas kaip mažareikšmis. Nors Išvadoje buvo pasiūlyta jam paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, Įsakymu jam buvo paskirtas papeikimas. Pareiškėjas mano, kad nebuvo įvertintas jo veikos pavojingumas ir kilusios pasekmės, paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti panaikinta/sušvelninta.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo pareiškėjas pažymi, kad nemotyvuota, kodėl Įsakymu jam buvo paskirta griežtesnė tarnybinė nuobauda, teigia, jog buvo apsunkinta jo gynybinė pozicija, nes nebuvo aiškus Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas bei individuali argumentacija. Pareiškėjo vertinimu, gavusi Išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, Rambyno RP direktorė galėjo pripažinti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirti tarnybinę nuobaudą, nurodytą Išvadoje. Nesutikdama su Išvadoje pateiktu pasiūlymu, Rambyno RP direktorė turėjo įvardinti aiškias priežastis, kodėl skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda arba pavesti Komisijai patikslinti Išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, arba per Aprašo 11 punkte nustatytą terminą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai, jeigu, jos vertinimu, Išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir (ar) netinkamai kvalifikuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, jog su Išvada sutiko tik iš dalies. Tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjui buvo paskirta, įvertinus atlikto tyrimo medžiagą. Griežtesnė tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta dėl pasikartojančio nepagarbaus elgesio kolegų atžvilgiu, kitų kolegų būrimo aplink save, juos nuteikiant prieš naujai pradėjusį dirbti kolegą.
Pripažįsta, kad Įsakyme nemotyvuota, kodėl pareiškėjui paskirta griežtesnė tarnybinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rambyno regioninio parko direktorės 2021 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. P1-10 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjui paskirta už VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 3, 5 ir 6 punktų bei Rambyno RP direkcijos Vidaus tvarkos taisyklių 30 bei 34 punktų pažeidimą, t. y. dėl to, kad jis darbo metu nepagarbiai elgėsi su kitais Rambyno RP direkcijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, visų pirma analizuotina, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi Išvadoje pateiktų poįstatyminių aktų, kuriais inter alia grindžiamas Įsakymas, analizė.
VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).
Aktualios redakcijos Rambyno RP direkcijos Vidaus tvarkos taisyklių 30 punkte nurodyta, kad darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Direkciją. Darbuotojų elgesį Direkcijoje nustato šios taisyklės ir kiti teisės aktai. Darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, netinkamai elgtis su kitais darbuotojais ir lankytojais (Vidaus tvarkos taisyklių 34 punktas).
Pažymėtina tai, kad etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais.
Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Apraše numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo metu pareiškėjas buvo Rambyno RP direkcijos vyriausiasis specialistas, t. y. buvo valstybės tarnautojas, todėl privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą, be kita ko, Rambyno RP direkcijos Vidaus tvarkos taisyklėmis.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja VTĮ. Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 32 straipsnio 1 dalis).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarką ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje <..> nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, <...> tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, <...> taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas <...> – praėjo 3 metai (Aprašo 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 8 punktas nustato, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą <...>, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. <...>.
Aprašo 8 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Aprašo 8 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į Pranešimą, kad tikrinamas valstybės tarnautojas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 9 punktas nustato, kad gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui. <...>.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti anksčiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015, 2018 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012; 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2018 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018) (LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3061-629/2021).
Aprašo 14 punktas nustato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal aprašo 11 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 15 punktas nustato, kad motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.
Aprašo 17 punktas nustato, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą); 17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, nepadarė tarnybinio nusižengimo); 17.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nesiūlyti skirti tarnybinės nuobaudos; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nenustatyti (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui ar asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta ar nustatyta, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai); 17.4. pavesti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) patikslinti motyvuotą išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos arba per Aprašo 11 punkte nustatytą terminą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuota išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir (ar) netinkamai kvalifikuotas).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, gavus pareiškėjo 2021 m. birželio 16 d. bei Rambyno RP direkcijos vyriausiojo specialisto V. K. 2021 m. birželio 17 d. tarnybinius pranešimus.
Pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 16 d. darbo metu netinkamai elgdamasis su Rambyno RP direkcijos vyriausiuoju specialistu V. K., t. y. jį pavadindamas durnium, pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1,8 ir 10 punktų ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 6 punktų reikalavimus ir galimai padarė tarnybinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors Pranešime nėra nurodyta, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Rambyno RP direkcijos Vidaus tvarkos taisyklių 30 ir 34 punktus, byloje esantis pareiškėjo 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimas patvirtina, jog pareiškėjas suvokė kuo jis yra kaltinamas ir pateikdamas paaiškinimą, realizavo savo teisę į gynybą.
Sprendžiant, ar Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, kuo Išvadoje išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas, koks priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme.
Iš Išvados turinio matyti, kad tarnybinis nusižengimas padarytas veikimu, kuris pasireiškė pareiškėjo nepagarbiu bendravimu su kitu Rambyno RP direkcijos darbuotoju. Pareiškėjas neneigia, jog 2021 m. birželio 16 d. darbo metu bendraudamas su Rambyno RP direkcijos vyriausiuoju specialistu V. K., jį pavadino durnium. Atsižvelgiant į tai, tarnybinio nusižengimo padarymo faktas laikytinas įrodytu.
Pažymėtina tai, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492– 360/2013).
Išvadoje konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, kad pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nenustatyta, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Nors Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, Įsakyme nemotyvuota, kodėl pareiškėjui skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, todėl Įsakymas keistinas ir pareiškėjui skirtina švelnesnė tarnybinė nuobauda – pastaba (VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Rambyno regioninio parko direktorės 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P1-10 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. B.“ pakeisti – paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – pakeisti į tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.