Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-27-780/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
2-27-780/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00420-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
I. J.
Civilinė byla Nr. 2-27-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00420-2012-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3; 77.4.2; 78.2.1
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui A. J., institucijos, duodančios išvadą, atstovei Daliai Kasiulionienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo: 1) panaikinti santuokos akto įrašą, įregistruotą 2004-05-15 Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčioje, bažnyčios nustatyta tvarka ir 2004-05-17 apskaitytą Lazdijų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 32, tarp ieškovo A. J. ir atsakovės I. J., pripažįstant kalta dėl santuokos iširimo atsakovę I. J.; 2) priteisti iš atsakovės I. J. išlaikymą nepilnamečiui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mė­­nesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant kas­met Vy­­riausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovui tvar­kyti lėšas uzu­­frukto teise; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. J.; 4) priteisti iš atsakovės I. J. teismo išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad atsakovė 2009 m. spalio mėnesį paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį. Iki šiol buvo grįžusi tik vieną kartą, bet ne į savo šeimą, o pas savo seserį. Per šį laiką šeimos materialiai iš esmės neremia, savo vaiko neišlaiko, tik du kartus buvo atsiuntusi nedideles pinigų sumas. Santuokos iširimo priežastimi laiko žmonos nesirūpinimą šeima ir vaiko išlaikymu. Jis su sūnumi gyvena ir jį išlaiko vienas, gauna pajamas iš individualios veiklos. Jis vienas moka mokesčius, perka maistą, drabužius vaikui ir visapusiškai juo rūpinasi. Per mėnesį sūnui išlaikyti vidutiniškai reikia apie 1 000 Lt, todėl iš atsakovės prašo priteisti po 300 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti. Likusią dalį vaikui išlaikyti ieškovas skirs pats. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, nes sūnus su motina nebendrauja, tarp jų nėra ryšio. Dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų nėra.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko nors buvo tinkamai informuota apie jo datą, laiką ir vietą, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad šalys 2004-05-15 sudarė bažnytinę santuoką, kuri 2004-05-17 įtraukta į Lazdijų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą, akto įrašu Nr. 32, (b. l. 6). Iš gimimo liudijimo matyti, kad N. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus (b. l. 9). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad ieškovo vardu registruoto ir dalintino nekilnojamojo turto nėra (b. l. 10).

Ištyrus pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, o atsakovė nepateikė jokių ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimo bylose ieškovas privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovas pagrindine šeimos iširimo priežastimi laiko atsakovės visišką nesirūpinimą šeima, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakovo visiškam nesirūpinimui šeima pagrįsti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis protingo žmogaus požiūrio principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010), pagal kurį išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovo paaiškinimus apie tai, kad atsakovė visiškai nesirūpina šeima, patvirtina ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 22-23) bei institucijos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog atsakovė palikusi šeimą ir visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi juo. Be to, atsakovė jau ilgą laiką gyvendama užsienyje neteikia savo šeimai net informacijos apie savo tikslią gyvenamąją vietą, o net ir grįžusi iš užsienio negyvena savo šeimoje. Atsakovė taip pat neišreiškė ir jokios savo pozicijos dėl šioje byloje reiškiamų reikalavimų, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad atsakovė jau daugiau kaip metus laiko yra palikusi šeimą ir visiškai ja nesirūpina, yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo ir savo motinos bei sutuoktinės pareigų vykdymo. Be to, ji nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją dėl ieškovo nurodytos santuokos iširimo priežasties, todėl šios prezumpcijos (šeimos palikimo bei visiško nesirūpinimo) ji nenuginčijo ir dėl santuokos iširimo pripažįstama kalta viena atsakovė.

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, ir atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, jog šalių sūnus artimai bendrauja su tėvu, jį myli, pastarasis tinkamai rūpinasi vaiku, o emocinio ryšio tarp vaiko ir motinos nėra, todėl mano, jog vaikas turi gyventi su tėvu.

Atsižvelgiant į abiejų tėvų elgesį su vaiku ir savo pareigų atlikimą auklėjant vaiką, į atsakovės visišką nusišalinimą nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo bei nuolatinį gyvenimą užsienyje, į paties vaiko nuomonę, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Prašydamas priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį ieškovas remiasi 1 000 Lt per mėnesį dydžio suma, reikalinga vaikui išlaikyti. Atsakovė šio dydžio neginčijo, o jis atitinka minimalios mėnesinė algos dydį. Analogiškose bylose suformuotoje teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, rekomenduojama vadovautis minimalios mėnesio algos dydžiu. Atsižvelgiant į šalių vaiko amžių ir jo sąlygotus atitinkamus poreikius bei ieškovo paaiškinimus, jo nurodomas išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai per didelis, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei suformuotai teismų praktikai. Abiem tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti, o situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko po­rei­kių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis būtų sunki, ji dirba užsienyje, kur net ir minimalus darbo užmokestis arba bedarbio socialinės garantijos yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Todėl ieškovo prašomas 300 Lt kas mėnesį išlaikymo nepažeis CK 3.192 str. įtvirtinto išlaikymo proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovės turtinės padėties principo.

Išlaikymas išieškotinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (Civi­linio kodekso 3.200 str.).

Santuokoje įgyto dalintino turto nėra.

Nutraukus santuoką šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, tai jam iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 142,60 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 2). Kitų išlaidų ir jas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti 2004 m. gegužės 17 d. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 32 dėl 2004 m. gegužės 15 d. Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčioje įregistruotos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės me­tr­i­ka­cijos įstaigoje.

Ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes – J. ir J..

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaiko tėvui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui padavimo dienos, - 2012 m. rugpjūčio 17 d., ir pavesti jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 142,60 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka